Gydomasis masažas

Masažas gydant judamojo aparato ligas ir traumas

Judamojo aparato ligų ir traumų atvejais masažas padeda sumažinti skausmą audinių paviršiuje, išvengti kontraktūrų, sąaugų, reikšmingiau taikyti kineziterapiją. Jis laikomas esant įvairiems raumenų, sausgyslių, antkaulio, sąnarių, kaulų ligoms bei traumoms.

Masažas gydant raumenų ligas

Raumenų traukuliai. Jie įvyksta dėl raumenų pervargimo, jiems ilgai, intensyviai dir­bant. Dažniausiai nukenčia blauzdos dvilypis raumuo. Jis pradeda trūkčioti, drebėti.

Masažo tikslas:

  • nuskausminti;
  • atpalaiduoti;
  • pagerinti kraujotaką;
  • atstatyti darbingumą.

Masažo metodika. Pacientas guli kniūbsčias. Masažuojamas nugarinis kojos paviršius, pradžioje virš pakenkimo vietos, t. y. šlaunis. Taikomas plokščias paviršutinis, gilusis, apimantis nenutrūkstantis, nutrūkstantis glostymas, trinama išilginiu, skersiniu būdu, pjo­vimu, maigoma atkėlimu, išilginiu, skersiniu maigymu. Po to masažuojama pakenktoji vieta – blauzda. Taikomi įvairūs glostymo būdai, trynimas- spiralinis, pastumdymas ir kt. Po to taikomas išilginis, skersinis maigymas, raumenų purtymas, pakratymas. Smūgiuo­jamieji masažo būdai tokie, kaip padaužymas, kapojimas -netaikomi. Galima masažuo­ti šiltame vandenyje.

Ūmus raumens spazmas. Jis gali įvykti atliekant staigų judesį. Susitraukia pavienės rau­mens skaidulos, pradeda stipriai skaudėti.

Masažo tikslas:

  • nuskausminti;
  • atpalaiduoti;
  • atstatyti funkciją.

Masažo metodika. Pradžioje masažuo­jama taikant įvairius masažo būdus virš pa­kenkimo vietos, po to masažuojama skaus­mingoji vieta. Taikomas plokščias pa­viršutinis glostymas, išilginis, skersinis, spi­ralinis trynimas, o pačioje skausmingiau­sioje vietoje – žiedinis trynimas.

Galima taikyti lengvą purtymą ir nenutrūkstančią vibraciją. Gerą efektą duoda masažas šilta­me 38° C vandenyje. Masažo trukmė 5- 10 min.

Ūmus miozitas. Tai raumens uždegimas, pasireiškiantis raumens pabrinkimu, skaus­mingumu judesių metu ir palpuojant.

Masažo tikslas:

  • sumažinti pabrinkimą;
  • nuskausminti;
  • gerinti raumens mitybą.

Masažo metodika. Pirmomis dienomis taikomas tausojantis masažas galūnei, tuo pat metu intensyviai darant segmentinį ma­sažą paravertebraliai.

Esant kojų raumenų uždegimui, pirmo­mis dienomis masažuojama juosmens sritis ir švelniai glostoma, trinama, vibruojama koja, pradedant nuo šlaunies. Kitomis die­nomis taikomas jau ir maigymas kartu su nenutrūkstančia vibracija. Masažo trukmė 10-15 min.

Masažas po raumenų traumų

Mikrotraumos. Jos įvyksta pastoviai traumuojant vieną ir tą pačią kūno dalį, pa­sireiškia pavienių raumens skaidulų įtrūki­mu.

Masažo tikslas:

  • pagerinti kraujotaką;
  • sumažinti audinių paburkimą, skaus­mus;
  • pagreitinti funkcijos atsistatymą.

Masažo metodika. Pradžioje daromas paruošiamasis masažas, taikant glostymą, trynimą, lengvą maigymą. Jeigu pastoviai traumuojamos kojos, tai po paruošiamojo masažo daromas kelio, čiurnos sąnarių ma­sažas. Pamasažavus sąnarį, masažuojami jį supantys raumenys, sausgyslių prisitvirtinimo vietos. Masažo intensyvumas priklau­so nuo skausmo stiprumo. Jeigu jis nežy­mus, tai galima taikyti glostymą, trynimą pirštų pagalvėlėmis, lengvą maigymą. Ma­sažas baigiamas visos galūnes glostymu. Jo trukmė 5—10 min.

Raumenų sumušimas. Jis įvyksta kritus arba gavus smūgį, kurio pasėkoje trūksta smulkios kraujagyslės, susidaro didesni ar mažesni kraujo išsiliejimai, audiniai patins­ta, skauda. Kartais tose vietose susikaupia didesnis kraujo kiekis (hematomos).

Masažo tikslas:

  • nuskausminti;
  • pagerinti kraujo ir limfos tekėjimą;
  • pagreitinti kraujosruvų rezorbciją (susigėrimą).

Masažo metodika. Jeigu nėra hematomų, masažas pradedamas praėjus 1—2 dienoms po traumos. Pradžioje daromas nusiurbia­masis masažas, t. y. masažuojama virš pa­kenktos vietos. Taikomi visi masažo būdai, išskyrus padaužymą, kapojimą. Po to ma­sažuojama sumuštoji vieta. Taikomas plokščias žiedinis glostymas, spiralinis try­nimas pirštų pagalvėlėmis arba delno pagrindu (jeigu masyvus raumenynas).

Jeigu yra hematoma, tai pradžioje gydy­mo įstaigoje daroma jos punkcija (kraujo išsiurbimas) ir toje vietoje uždedamas spaudžiamasis tvarstis. Masažuojama virš pakenktos vietos. Traumuotoji vieta prade­dama masažuoti po 2-3 dienų. Masažo trukmė 10-15 min.

Raumenų įtrūkimas ir nutrūkimas. Jis įvyksta stipraus raumens susitraukimo me­tu, jeigu šis veiksmas sutinka pasi­priešinimą, arba patempus atsipalaidavusį raumenį. Ligonis jaučia aštrų skausmą, su­trinka funkcija.

Masažo tikslas:

  • pagerinti raumens mitybą;
  • greitinti jo regeneraciją, rezorbciją;
  • nuskausminti;
  • atstatyti funkciją.

Masažo metodika. Esant nežymiam rau­mens įtrūkimui, daromas nusiurbiamasis masažas virš pakenkimo vietos esančių sričių, taikant įvairius glostymo, trynimo būdus, maigymą. Pakenktoji sritis tik glos­toma. Jeigu yra susidariusi hematoma, tuo­met pradžioje gydytojas atlieka punkciją, uždeda spaudžiamą tvarstį. Tais atvejais pa­kenkimo vieta keletą dienų nemasažuojama. Esant didesnio laipsnio raumens įtrūki­mui, jei raumens galva dar nėra pilnai nutrūkusi, galūnė imobilizuojama 3-jų sa­vaičių laikotarpiui. Tais atvejais daromas paravertebralinių (priestuburinių) sričių seg­mentinis masažas. Jeigu pakenkta ranka, masažuojama kaklo – krūtinės sritis, jeigu ko­ja – masažuojama juosmens – kryžmens sritis. Be to daromas ir sveikos galūnės ma­sažas. Tokia pati metodika taikoma ir po operacijos, esant pilnam raumens nutrūkimui. Pakenktosios rankos ir kojos masažas pradedamas tiktai nuėmus gipsą. Masažuo­ti pradedama pagal nusiurbiamojo masažo metodiką. Masažo trukmė 10-15 min. Kursas – 10-15 procedūrų.

Masažas esant sausgyslių traumoms ir jų ligoms

Sausgyslių ligų priežastimi dažniausiai būna dažnos mikrotraumos, pastoviai dir­ginančios sausgysles jų prisitvirtinimo prie kaulo vietose.

Paratenonitas. Tai uždegimas audinių, esančių apie sausgysle. Jis gali būti ūmus arba chroninis. Jo priežastis – dažnos mik­rotraumos.

Masažo uždaviniai:

  • nuskausminti;
  • gerinti mitybą;
  • slopinti uždegiminį procesą.

Masažo metodika. Ji priklauso nuo to, kokia sausgyslė yra pažeista. Jeigu yra kul­no sausgyslės uždegimas, pradžioje ligonis guli ant pilvo ir masažuojamas nugarinis šlaunies paviršius, taikam įvairius glosty­mo, trynimo, maigymo, vibracijos būdus, po to masažuojama blauzda. Tuomet ligo­nis gulasi ant nugaros ir masažuojamas čiurnos sąnarys iš priekio. Taikomas žiedinis apimantis glostymas, pusiau žiedinis tryni­mas, spiralinis trynimas pasunkinta ranka, štrichavimas, ypač raiščių prisitvirtinimo vietose, žiedinis trynimas kulkšnims. Pa­masažuojamas ir priekinis pėdos paviršius. Po to ligonis vėl gulasi ant pilvo ir ma­sažuojama kulno sausgyslė. Taikomas žnyplinis glostymas, žnyplinis trynimas nykščiu ir keturiais pirštais kartu arba pa­kaitomis tai nykščiu, tai keturių pirštų pa­galvėlėmis. Be to taikomas trynimas abie­jų rankų nykščių pagalvėlėmis, pereinant į jų pagrindą. Procesui pradėjus rimti, laiko­mas žnyplinis ir skersinis maigymas. Pro­cedūros trukmė 10-15 min.

Tendinitas. Tai sausgyslės uždegimas. Dažniausiai pažeidžia kulno sausgyslę ir išsivysto dėl dažnai pasikartojančių jos traumų. Tendinitas labai susilpnina saus­gyslės atsparumą ir ji gali plyšti.

Masažo tikslas:

  • nuskausminti;
  • gerinti mitybą;
  • slopinti uždegiminį procesą.

Masažo metodika. Pradžioje masažuo­jama blauzda. Taikomas plokščias pa­viršutinis, apimantis nenutrūkstantis glos­tymas, spiralinis, pusiau žiedinis trynimas, išilginis pjovimas, briauninis šukuotinis trynimas. Po to maigoma išilginiu ir sker­siniu maigymu, žnypliniu glostymu glos­toma kulno sausgyslė ir dvilypis blauzdos raumuo. Tuomet taikomas kulno sausgyslės žnyplinis trynimas nykščiu ir keturiais pirš­tais iš karto arba pakaitomis, pasunkinta ranka. Taip pat taikomas spiralinis tryni­mas abiejų nykščių pagalvėlėmis, išilginis trynimas nykščių pagalvėlėmis, pereinant į jų pagrindą.

Visi trynimo būdai yra kaita­liojami su žnypliniu glostymu. Masažo trukmė 10-15 min.

Tendovaginitas. Tai sausgyslinių makščių uždegimas. Dažniausiai jis pakenkia blauz­dos priekinio šeivinio raumens arba riešo len­kiamojo paviršiaus sausgyslines makštis.

Masažo uždaviniai:

  • nuskausminti;
  • pagerinti limfos nutekėjimą;
  • slopinti uždegiminį procesą;
  • atstatyti funkciją.

Masažo metodika. Esant priekinio Šeivinio raumens tendovaginitui yra masažuo­jamas priekinis kojos paviršius. Pradžioje masažuojama šlaunis, taikant įvairius glos­tymo, trynimo, maigymo, vibracijos būdus, po to kelio sąnarys ir tik po to pakenktoji sritis, t. y. blauzdos šoninis paviršius. Jis glostomas plokščiuoju paviršutiniuoju glos­tymu, trinamas spiraliniu būdu keturių pirštų pagalvėlėmis, pirštakauliais, delno pagrindu, maigomas nykščio pagalvėle, pirštakauliais. Po to taikoma nenutrūkstan­ti vibracija pasunkinta ranka. Masažas bai­giamas plokščiuoju paviršutiniuoju glosty­mu iki kelio.

Esant riešo lenkiamojo paviršiaus tendo­vaginitui, masažuojama priekinis rankos pa­viršius, pradžioje žastas, po to dilbis. Tai­koma glostymas, trynimas, maigymas, ne­nutrūkstanti vibracija. Po to glostomas ir trinamas riešo sąnarys, taikant žiedinį ap­imantį glostymą, žnyplinį trynimą. Pakenk­tos srities masažas pradedamas po 3 – 5 die­nų nuo susirgimo pradžios. Procedūros truk­mė 15 – 20 min.

Diupitreno kontraktūra. Tai delno aponeurozės randinis susiraukšlėjimas, dėl ku­rio palaipsniui pradeda vystytis vienos ku­rios nors rankos (dažniau dešiniosios) pirštų lenkiamoji kontraktūra, retais atvejais abie­jų rankų. Dažniausiai aponeurozė pakenkia bevardžio ir mažylio pirštų sritis. To priežastis gali būti trauma, sukėlusi alkūni­nio nervo neuritą, dažnos mikrotraumos, su­sijusios su profesiniu tos srities pertempimu, pavyzdžiui smuikininkams, pianistams, kartais priežastis neaiški. Susirgimo pradžioje atsiranda tipiški mazginiai aponeurozės suktelėjimai, po to pirštakaulių delnakaulinė kontraktūra.

Masažo tikslas:

  • neleisti kontraktūrai progresuoti;
  • stengtis ištempti susiraukšlėjusią aponeurozę;
  • gerinti delno mitybą.

Masažo metodika. Pradžioje daromas segmentinis kaklo ir nugaros srities paravertebralinių zonų masažas, taikant klasi­kinius ir specialiuosius segmentinio masažo būdus.

Po to masažuojamas žastas, dilbis ir plaštaka. Labai atidžiai masažuojamas del­nas. Taikomas glostymas lyginant, kartu ir patrinant. Toliau trinama spirališkai ketu­rių pirštų pagalvėlėmis, nykščiais, pirštakauliais. Taikomas žnyplinis ir skersinis delno raumenų maigymas. Procedūra bai­giama visos rankos glostymu. Kartu yra da­romi ir lenkimo-tiesimo pratimai per pirštakaulinius bei delnakaulinių-pirštakaulinius sąnarius, stengiantis didinti tiesimą, ištempti kontraktūrą. Masažo trukmė 10-15 min. Kursas 20 procedūrų, po mėnesio vėl pa­kartoti.

Masažas sergant antkaulio ligomis

Periostitai. Tai ūmūs arba chroniniai antkaulio uždegimai, dažnai pasitaikantys sportininkams. Trauminių periostitų atve­jais uždegimas paliečia ne lik antkaulį bet ir kortikalinį kaulo sluoksnį raumenų prisitvirtinimo vietose. Sportininkams dažnai yra pažeidžiamas blauzdikaulis, rečiau šeivikaulis.

Masažo metodika. Ligonis sėdi, ma­sažuojamoji ranka padėta ant plokščio vo­lelio, sulenkta per alkūne 90° kampu. Pradžioje masažuojama priestuburinė sri­tis kaklo – krūtinės sritis. Taikomi klasiki­nio ir segmentinio masažo būdai: glosty­mas lyginimu, (gręžimas, pjovimas ir kt. Po to masažuojami pečių lankai, taikant apimantį nutrūkstantį glostymą, pusiau žie­dinį trynimą, spiralinį trynimą, apeinant apie mentę, skersinį maigymą. Po to tai­komas lengvas išilginis trynimas ir išilgi­nis maigymas visai nugarai ir ne­nutrūkstanti vibracija pasunkinta ranka. Po to yra masažuojamas peties sąnarys ir deltinis raumuo. Peties sąnarys yra glostomas žiediniu apimančiu glostymu, deltinis rau­muo – žnypliniu glostymu. Peties sąna­rys yra masažuojamas trinant spiraliniu try­nimu pasunkinta ranka, žnypliniu trynimu, pakaitom tai trinant žastikaulio galvą iš priekio, tai nugarinį peties sąnario paviršių. Trinant žastikaulio galvą masažuojamojo ranka dedama už nugaros, o trinant nuga­rinį sąnario paviršių – ant priešingo pe­ties. Taip pamasažuojami priekinis ir nu­garinis peties sąnario kapsulės paviršiai. Po to yra masažuojamas didysis krūtinės rau­muo iš priekio. Taikomas spiralinis tryni­mas keturių pirštų pagalvėlėmis, delno pa­grindu, pjovimas. Po to nykščio pagalvėle yni trinami skausmingi taškai. Masažas bai­giamas plokščiuoju žiediniu peties sąnario glostymu. Procedūros trukmė 20 min.

Masažas sergant sąnarių ligomis

Artritai. Tai sąnarių uždegimai. Jų priežastimi gali būti infekcinės ligos arba dažnos mikrotraumos. Jie pasireiškia sąnario skausmais, patinimu, sustingimu, audi­nių, esančių apie sąnarį, temperatūros paki­limu. Masažas indikuotinas, sergant chroni­niais nespecifiniais (reumatoidiniais) arba (muminiais) artritais.

Masažo tikslas:

  • malšinti skausmą;
  • gerinti aplinkinių audinių kraujo ir lim­fos apytaką;
  • neleisti vystytis raumenų atrofijai, su­sidaryti kontraktūroms.

Masažo metodika. Svarbi vieta tenka ne tik masažui, bet ir gydymui padėtimi. Ma­sažuoti pradedama poūmiu laikotarpiu. Pradžioje yra daromas segmentinis refleksogeninių zonų masažas (kaklo-krūtinės ar­ba juosmens-kryžmens srities). Po to ma­sažuojami raumenys, esantys virš ir žemiau sąnario. Jiems yra taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai. Pats sąnarys pradžioje tiktai paglostomas.

Jis pradedamas masažuoti, kai šiek tiek atslūgsta jo patini­mas ir vietinis temperatūros pakilimas. Tai­komas žiedinis apimantis glostymas ir įvairūs trynimo būdai. Tai spiralinis tryni­mas, štrichavimas. Pradžioje trynimas pra­dedamas trinant toliau nuo sąnario nutolu­sius audinius. Taip pagerėja limfos nutekėji­mas iš sąnario ertmės. Trynimas štrichuojant daromas lėtai, pasluoksniui darant po­veikį odai, poodžiui, fascijai. Energingas try­nimas nerekomenduojamas, nes gali pa­daugėti sąnarinio skysčio. Toliau masažuoja­ma sąnarinė kapsulė ir raiščių prisitvirtinimo vietos, kurios trinamos žiediniu trynimu. Masažuojant sąnarius labai svarbu žinoti vielas, kuriose sąnarinė kapsulė geriausiai prieinama masažui. Tokios vietos yra: riešo nuga­rinis paviršius, alkūnės – grožio duobė, pe­ties sąnario priekinis kapsulės paviršius am žastikaulio galvos, kai ranka dedama už nu­garos (sėdint) ir užpakalinis paviršius iš nu­garos pusės, kai ranka uždėta aut priešingo peties. Čiurnos sąnario kapsulė geriausiai prieinama iš abiejų kulno sausgyslės pu­sių, kelio sąnario – po kelio girnele (su­lenkus koją per kelį 45° kampu), klubo sąnario iš nugaros pusės tarp sėdimojo gumburo ir didžiojo gūbrio.

Jeigu yra daugybinis sąnarių uždegimas, masažas pradedamas nuo mažiau skaus­mingų sąnarių. Raumenims, kurių yra padi­dintas tonusas (jie yra sutraukti), taikomas glostymas, nenutrūkstanti vibracija, lengvas trynimas. Atrofiškiems raumenims – glos­tymas, energingas trynimas, maigymas įvai­riais būdais, įskaitant pažnaibymą. Smūgiavimas ligos pradžioje nerekomenduojamas.

Sergant reumatoidiniu poliartritu, ma­sažas pradedamas daryti praėjus 3-4 sa­vaitėms po ligos paūmėjimo, esant traumi­niam artritui po 5-6 dienų.

Masažas baigiamas pasyviais, vėliau ak­tyviais judesiais per sąnarį. Jo trukmė 10 – 15 min. kas antrą dieną. Kursas 10-15 pro­cedūrų.

Artrozės. Tai chroninės sąnarių ligos. Jas sąlygoja buvusios traumos, kraujotakos su­trikimai sąnariuose. Artrozės gali vystytis įvairiuose sąnariuose: kelio, čiurnos, klu­bo, alkūnės.

Masažo tikslas:

  • gerinti mitybą;
  • sustabdyti progresuojančią sąnario de­generaciją;
  • atstatyti jo funkciją;
  • gerinti raumenų trofiką, tonusą ir jėgą.

Masažo metodika. Kelio sąnario artrozė. Pradžioje daromas segmentinis juosmens-kryžmens srities masažas. Po to ligonis guldomas ant nugaros ir masažuo­jama šlaunis. Taikomas apimantis ne­nutrūkstantis glostymas abiem rankomis, nutrūkstantis, išilginis, skersinis, spiralinis trynimas, pjovimas, išilginis ir skersinis maigymas. Po to masažuojamas kelio sąna­rys. Taikomas plokščias ir apimantis žiedi­nis glostymas, pusiau žiedinis trynimas, pjo­vimas, spiralinis, žnyplinis trynimas.         Skaus­mingose vietose trinama delno pagrindu. Trynimo jėga priklauso nuo masažuojamos vietos jautrumo.

Čiurnos sąnario artrozė. Masažo pra­džioje ligonis guli ant nugaros, masažuoja­mas priekinis pėdos paviršius, pirštai. Tai­komas glostymas, trynimas nykščiais. Po to masažuojamas čiurnos sąnarys. Glostoma žiediniu apimančiu glostymu, trinama abiejų rankų nykščių pa­galvėlėmis, taikomas žiedinis trynimas kulkšnims, pusiau žiedinis trynimas, spiralinis trynimas. Po to ligonis gula­si kniūbsčias. Masažuojamas nugarinis blauzdos paviršius taikant įvairius glosty­mo, trynimo, maigymo būdus. Po to ma­sažuojama kulno sausgyslė, glostant žnypliniu glostymu, trinant žnypliniu trynimu, abiejų rankų nykščiais išilgai ir ratukais, nykščių pagalvėlėmis, pereinant į jų pa­grindą. Baigiama plokščiuoju paviršutiniu blauzdos glostymu,

Alkūnės sąnario artrozė. Šiuo atveju pats alkūnės sąnarys nemasažuojamas. Masažas daromas tokia seka. Pradžioje ma­sažuojamos kaklo-krūtinės srities paravertebralinės zonos klasikiniais ir specialiojo segmentinio masažo būdais. Po to masažuo­jamas pečių lankas, žastas, dilbis. Masažuo­jamas nugarinis ir priekinis rankos pa­viršius. Taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai. Masažas baigiamas visos rankos glostymu ir pasyviais judesiais riešo, alkūnės ir peties sąnariuose.

Klubo sąnario artrozė. Masažas pradedamas segmentiniu juosmens – kryžmens srities masažu. Taikomi įvairūs klasikinio ir segmentinio masažo trynimo būdai. Po to glostomi, trinami, maigomi sėdmeniniai raumenys. Tuomet ligo­nis gulasi ant sveiko šono ir šioje padėtyje masažuojamas klubo sąnarys. Taikomas plokščias žiedinis glostymas, spiralinis try­nimas, pusiau žiedinis tryni­mas, pjovimas, kaitaliojant su glostymu, ap­linkiniai audiniai pamaigomi. Masažas bai­giamas plokščiuoju žiediniu glostymu ir ne­nutrūkstančia vibracija. Po to atliekami pa­syvūs judesiai klubo sąnaryje.

Ankilozuojančių spondiloartritų masažas

Tai – progresuojanti stuburo liga. Stu­buras iš lėto deformuojasi, susidaro kifozė krūtinės dalyje, o juosmeninės dalies lordozė pailgėja. Visi stuburo judesiai iš pradžių būna riboti, vėliau visai išnyksta. Atsiranda nugaros raumenų nuovargis, rau­menys įtempti, skauda nugarą, juosmenį kariais kojas.

Masažas pradedamas poūmiu ir lėtiniu periodu. Jis skiriamas kartu su gydomąja kūno kultūra, plaukimu. Masažuojama nugara, pilvas, krūtinės ląsta, skaudančios kojos, rankos.

Masažo tikslas:

  • pagerinti kraujotaką;
  • sustiprinti raumenis ir pagerinti jų tonusą:
  • pašalinti skausmus raumenyse ir juos

Masažas taikomas, jeigu būna riboti pečių ir klubo sąnarių judesiai. Iš pradžių skiriamas nediferencijuotas nugaros masažas, po to po truputį atskirai masažuojamos visos ligotos sritys.

Procedūros trukmė – 15-20 minučių, kursui skiriama iki 20-25 procedūrų. Pa­kartotinis masažas -po 3-4 savaičių. Jeigu ligonis gydomas purvu, rekomenduo­tina tokia procedūrų eilės tvarka: purvas- gydomoji kūno kultūra – masažas.

Masažas sergant skoliozėmis

Skoliozė yra liga kuri negydoma pro­gresuoja. Sergant skolioze, stuburas iškryp­sta frontalinėje plokštumoje ir atsiranda šonkaulinė kupra. Pagal iškrypimo dydį skoliozė skirstoma į keturis laipsnius. Išgaubtoje krūtinės ląstas pusėje raumenys ištempti ir jų jėga silpnesnė negu įgaubtos pusės, kur raumenys sutrumpėję bei tampa stipresni.

Masažo tikslas:

  • pagerinti limfotaką ir kraujotaką;
  • sustiprinti nugaros raumenis;
  • normali­zuoti raumenų tonus;
  • sumažinti skaus­mus;
  • sustiprinti pilvo raumenis.

I laipsnio skoliozių nugaros masažus nediferencijuotas, o II ir III laipsnio – diferencijuotas. Taikomi visi ištemptų rau­menų masažo būdai ir švelni vibracija sutrumpėjusių raumenų pusėje, šonkaulinės kupros lengvas padaužymas ir paspaudi­mas.

Masažo eilės tvarka – nugara, šonas, pilvas.

Ligonio padėtis:

  1. gulint ant pilvo, rankos ištiestos išil­gai liemens arba sulenktos prieš krūtinę, galva tiesiai arba atgręžta į priešingą nuo šonkaulių į kupros pusę;
  2. gulint ant išgaubto šono, viena ranka po galva, kita sulenkta prieš krūtinę;
  3. gulint ant nugaros, rankos išilgai lie­mens, po galva maža pagalvė.

Nugaros masažas iš pradžių esti bendras – paviršutinis ir gilus glostymas. Masa­žuotojas stovi šalia masažuojamos srities, šonkaulinės kupros sritis masažuojama tonizuojančiais judesiais: glostymu, tryn­imu, maigymu, vibracija ir padaužymu pirštais (stipriai daužyti negalima). Turi būti stiprinamas trapecinis (vidurinė ir apatinė dalys) bei rombinis raumenys, todėl masažuotojas aktyviai priartina mentę prie stuburo, ranka prilaiko atitrauktą atgal petį arba padeda volelį peties fiksacijai. Tok­ioje padėtyje masažuojamos tarpumentės ir mentės srityse. Viršutinę trapecinio rau­mens dalį reikia atpalaiduoti lengva vi­bracija.

Po to nugariniu delno paviršiumi su iš­tiestais pirštais spaudžiami deformuoti, atsikišę šonkauliai, ranka juda šoniniu paviršiumi, spausdama ir lygindama ku­prą. Taip pat spaudžiami šonkauliai išilgai kupros. Paskui masažuotojas pereina į kitą pusę ir masažuoja krūtinės ląstą ten, kur šonkauliai suartėję, tarpšonkauliniai tarpai susiaurėję, o raumenys susitraukę.

Norint, kad raumenys atsipalaiduotų ir tarpšonkauliniai tarpai praplatėtų, reikia, jog pirštai galėtų prasiskverbti į gilumą ir ištemptų raumenis. Masažuotojas ranka turi užčiuopti mentės kampą, todėl atliekami judesiai peties sąnaryje lai keliant, tai nuleidžiant ranką. Susilpnėjusiems peties sąnario ir mentės raumenims paveikti nau­dojami masažo būdai, stiprinantys raume­nis.

Kadangi dubens padėtis yra įstriža – jis iškilęs įgaubtoje stuburo pusėje, šonkaulinis lankas priartėja prie klubakaulio sparno. Tokiais atvejais rau­menys esti susitraukę ir reikalingas atpalaiduojantis masažas, kuris padėtų pa­didinti tarpą tarp klubakaulio sparno ir šonkaulinio lanko. Todėl ligonis paguldo­mas ant šono, masažuotojas stovi veidu į ligonį, viena jo ranka padedama ant apa­tinio krūtinės ląstos krašto, kita – ant klubakaulio sparno krašto, raumenys sustumiami ir ištempiami. Po to klubakaulio kraštas apimamas ir tempiamas žemyn.

Tai padarius, ligonis paguldomas ant pilvo. Masažuotojas stovi prie juosmeninio iškrypimo. Pradedama nuo atpalaida­vimo būdų, toliau seka trynimas, maigymas, padaužymas pirštais, volavimas pirš­tais. Paskui visa nugara glostoma lygini­mo būdu.

Ligonis guli ant nugaros. Sergant skolioze, būna krūtinės ir pečių lanko rau­menų kontraktūra. Reikia stengtis atpalai­duoti ir ištempti šiuos raumenis bei atstatyti teisingą peties padėtį. Ten, kur šonkauliai atsikiša, spaudžiama ir slystant koreguoja­ma jų padėtis, o toliau seka raumenų stiprinimo masažu būdai.

Stiprinami silpni pilvo raumenys. Procedūros trukmė – 20-30 minučių. Masažo kursas – 20 procedūrų.

Po skoliozių operacijos masažas skiria­mus praėjus 15 -20 dienų. Iš pradžių esti lengvas glostymas, trynimas, vibracija ne­paliečiant rando. Po 30 dienų dar laiko­mas maigymas ir padaužymas atsikišusių šonkaulių vietose. Paskui prisideda pilvo ir kojų masažas. Kojos masažuojamos dėl to, kad paimtas transplantatas iš blauzdikaulio. Procedūros trukmė – 20 – 25 minutės.

Būtina kartu skirti koreguojančią gimnas­tiką.

Masažas esant sąnarių traumoms

Kelio sąnario sumušimus. Esant sąna­rių sumušimams dažnai sąnario ertmėje su­sikaupia kraujas, ypač kelio sąnaryje. Pradžioje gydytojas atlieka punkciją. Po to dedamas spaudžiamasis tvarstis.

Masažo tikslas:

  • pagreitinti sąnaryje susikaupusio skysčio susigėrimą;
  • malšinti skausmą;
  • neleisti išsivystyti raumenų atrofijai.

Masažo metodika. Pradžioje daromas juosmens – kryžmens srities segmentinis ma­sažas, po to masažuojama šlaunis. Taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai. Po to masažuojama blauzda. Nuėmus spaudžiamą tvarstį pradedamas kelio sąna­rio masažas.

Pradžioje daromas žiedinis ap­imantis glostymas. Po to trinami minkštieji audiniai, esantys apie sąnarį spiraliniu try­nimu, štrichavimu. Sąnario masažas tęsia­mas sulenkus koją per kelio sąnarį 45° kampu. Šioje padėtyje kelias glostomas plokščiuoju žiediniu glostymu, trinamas štrichavimu, pastumdymu, spiraliniu tryni­mu; nykščių ir smiliumi trinamas sąnarinis plyšys, stengiantis išstumti skystį iš sąna­rio ir neleisti jam sugrįžti atgal. Toje padėty­je paglostoma, patrinama, pamaigoma ir ko­jos nugarinis paviršius. Masažas baigiamas vėl ištiesus koją, jos priekinio paviršiaus plokščiuoju paviršutiniu glostymu. Pro­cedūros trukmė 10-15 min. Kursas 10-15 procedūrų.

Masažas, esant riešo, alkūnės, peties sąnarių raiščių pakenkimams. Es­ant raiščių patempimui, daliniui įtrūkimui sąnarys patinsta, deformuojasi, judesiai tam­pa riboti, skausmingi.

Masažo tikslas:

  • malšinti skausmą;
  • gerinti skysčių rezorbciją;
  • greitinti funkcijos atsistatymą.

Masažo metodika. Pirmomis po traumos dienomis sąnarys – patinęs, todėl pradžio­je jis nemasažuojamas. Esant čiurnos sąna­rio raiščių pakenkimui, masažas pradeda­mas nuo šlaunies priekinio paviršiaus, ku­ris masažuojamas įvairiais glostymo, tryni­mo, maigymo būdais. Po to masažuojamas priekinis blauzdos paviršius ir tik po to čiurna ir priekinis pėdos paviršius. Taikomas glostymas, štrichavimas, spiralinis trynimas, žiedinis trynimas apie kulkšnis. Štrichuojant patrinamos raiščių prisitvirtinimo vie­tos. Esant riešo, alkūnės sąnarių raiščių pa­kenkimams, masažas pradedamas nuo kaklo – krūtinės srities priestuburinių zonų seg­mentinio masažo. Po to masažuojami žastas, dilbis, taikant įvairius glostymo, tryni­mo, maigymo būdus. Masažuojamas nuga­rinis ir priekinis rankos paviršiai. Po to per­einama prie pakenktojo sąnario masažo. Sąnarys masažuojamas švelniai, tauso­jančiai, laikant žiedinį apimantį glostymą, žnyplinį trynimą. Masažas baigiamas visos rankos glostymu ir pasyviais, vėliau akty­viais judesiais per visus sąnarius. Masažo trukmė 10-15min.

Peties sąnario raiščių pakenkimas būna labai retai, nes judesių amplitudė per šį sąnarį yra labai plati, o pats sąnarys gerai apsaugotas jį supančių stambių raumenų. Pagrindinis jo raiščių pakenkimo požymis – skausmas judesių metu. Masažo meto­dika panaši kaip esant epikondilitui.

Esant pilnam visų šių sąnarių raiščių nutrūkimui, kuris būna labai retai, pradžio­je yra daroma operacija, po to taikoma imobilizacija ir tik po jos – masažas. Masažuo­jant tais atvejais daug dėmesio skiriama kontraktūrų likvidavimui, raumenų tonuso atstatymui. Tuo tikslu taikomas maigymas ištempimu, pažnaibymu ir didelis dėmesys skiriamas pasyviems, vėliau aktyviems ju­desiams.

Masažas, esant kelio sąnario raiščių pa­kenkimui. Gali būti šoninių arba kryžmi­nių raiščių pakenkimas. Šoninių raiščių pa­kenkimas būna nevisiškas arba visiškas trūkimas, kartais tik patempimas.

Kryžmi­niai raiščiai dažniausiai visiškai nutrūksta. Esant visiškam raiščių nutrūkimui, pradžio­je yra daroma operacija, po kurios seka imobilizacija gipsiniu tvarsčiu. Esant daliniam raiščių pakenkimui t. p. kartais dedamas gipsinis tvarstis, longetė arba plastmasinis tuboras. Nuėmus longetę arba tuborą, gali­ma daryti masažą.

Masažo tikslas:

  • malšinti skausmą;
  • gerinti rezorbciją, kraujo ir limtos apy­taką;
  • neleisti vystytis kontraktūroms iki rau­menų atrofijai.

Masažo metodika. Pradžioje yra daro­mas juosmens – kryžmens srities segmenti­nis refleksinis masažas. Po to masažuoja­mas šlaunies priekinis paviršius, taikant įvairius glostymo, trynimo, maigymo bū­dus. Daug dėmesio yra skiriama maigymui, siekiant išvengti keturgalvio raumens atro­fijos. Po šlaunies paglostomas kelio sąna­rys ir masažuojama blauzda, t. p. taikomas glostymas, trynimas, maigymas.

Po to ma­sažuojamas kelio sąnarys. Glostoma plokščiuoju ir apimančiu žiediniu glosty­mu, trinami audiniai, esantys apie sąnarį, spiraliniu trynimu, pastumdomi, palaips­niui vis artėjant prie sąnario. Vėlesnių procedūrų metu trinamos raiščių prisitvirtinimo vietos, sąnarys masažuojamas ir sulen­kus koją per kelį 45° kampu, trinamas sąna­rinis plyšys. Šioje padėtyje pamasažuoja­mas ir nugarinis blauzdos bei šlaunies pa­viršius. Masažas baigiamas visos kojos ne­nutrūkstančia vibracija bei glostymu. Po to seka pasyvūs lenkimo – tiesimo judesiai per kelio sąnarį. Masažo trukmė 15 – 20 min.

Panašiai daromas masažas ir po operaci­jos, nuėmus imobilizaciją. Tais atvejais dau­giau dėmesio skiriama nusilpusių, hypotrofiškų raumenų tonuso atstatymui bei kontraktūrų ištempimui. Taikomas maigymas ištempiant, pažnaibant, daug dėmesio ski­riama pasyviems, vėliau aktyviems jude­siams.

Masažas, esant kelio sąnario meniskų pakenkimui. Tai viena iš dažniausių kelio sąnario traumų, dažnai einanti su kryžmi­nių raiščių trūkimu. Gera gydymo efektą duoda tik operacinis gydymas, po kurio sąnarys yra įmobilizuojamas.

Masažo uždaviniai:

  • nuskausminti;
  • mažinti patinimą;
  • gerinti rezorbciją, audinių mitybą;
  • gerinti raumenų tonusą;
  • greitinti funkcijos atsistatymą.

Masažo metodika. Ankstyvas masažo taikymas malšina skausmus, padeda greičiau rezorbuotis kraujosrūvoms, pa­didėjusiam sąnarinio skysčio kiekiui.

Nuėmus gipsinį tvarstį pirmomis dieno­mis masažas turi būti daromas švelniai, tau­sojant, kad nesustiprėtų skausmas, nebūtų traumuojami audiniai. Pradžioje masažuo­jama šlaunis, taikomas glostymas, maigymas. Po to masažuojama blauzda. Kelio sąnarys paglostomas žiediniu apimančiu glostymu. Po 2-3 dienų jau pradedamas masažuoti ir kelio sąnarys, taikiau spiralinį trynimą, štrichavimą.

Tuo metu šlaunies maigymas intensyvinamas, tačiau padaužymas ir kapojimas netaikomi. Galima taikyti ir elektrine stimuliaciją šlaunies rau­menims. Masažo trukmė 10-15 min.

Po chirurginių menisko operacijų darant masažą, būtina atsižvelgti į operacijos pobūdį, pooperacinio periodo ypatumus bei organizmo reaktyvumą.

Masažas, esant kojų ir rankų kaulų lūžiams

Masažo tikslai ir metodikos, įvykus rankų arba kojų kaulų lūžiams priklauso nuo lūžio, imobilizacijos pobūdžio ir gydymo etapo.

Masažo tikslai pirmame gydymo laikotarpyje:

  • malšinti skausmą;
  • mažinti audinių patinimą;
  • greitinant kraujo ir limfos apytaką, p; greitinti išsiliejusio kraujo rezorbciją.

Masažo metodika. Esant uždariem kaulų lūžiams masažas yra taikomas, pradedant jau 2-ąja diena po lūžimo, net esat gipsui arba skeletiniam tempimui.

Jeigu galūnė yra įmobilizuota gipsiniam tvarstyje, pradžioje yra daromas segmentinis refleksinis masažas. Lūžus rankos kaulams, masažuojama nuo Th 2 iki C l nugaros slankstelio, o lūžus kojos kaulams – nuo L 5 iki Th 8. Jeigu fiksuojantis tvarsti apima ir šią sritį, tai jame padaromas langelis, pro kurį vibruojama elektrovibratoriumi. Po to masažuojama sveikoji galūnė kurios masažas refleksiškai veikia pakenktąją galūnę, malšindamas skausmus gerindamas mitybą, mažindamas audinių įtempimą.

Taikant leukoplustinį arba skeletinį tempimų, šiame etape t. p. daromas segmentinis masažas, po to masažuojama svei­koji galūnė, atliekant pasyvius ir aktyviu; pratimus visiems sąnariams. Masažuojant pakenktąją galūnę, pavyzdžiui, esant lūžusiam blauzdikauliui, visų pirma masažuojamos prieinamos šlaunies vietos, pirmiau­siai atkreipiant dėmesį į padidėjusį raumenį tonusą. Jo sumažinimui galima naudot švelnią elektrovibraciją. Karinis masažuo­tojas net gali padėti plaštaką tarp masažuojamosios kūno dalies ir vibratodo.

Masažuojant rankomis, taikomas ne­nutrūkstantis ir nutrūkstantis glostymas, spi­ralinis trynimas ir lengvas maigymas, kaitaliojant jį su glostymu. Masažo melu gali­na sekti raumenų tonusą. Jam padidėjus, rei­kia sušvelninti masažą, sutrumpinti arba nu­traukti procedūrą.

Masažo tikslai antriniame gydymo laikotar­pyje:

  • pagreitinti kaulinio rumbo susidarymą;
  • neleisti išsivystyti raumenų atrofijai ir sąnariu kon trakt (iroms.

Masažo melodika. Esant gipso tvars­čiui, pradedam antrąją savaitę, lūžus dilbio arba blauzdos kaulams ir trečiąja, lūžus žastikauliui arba šlaunikauliui, taikoma švelni mechaninė vibracija lūžimo vietoje. Tuo tikslu gipse yra išpjaunamas langelis ir vibruojama skersine bei išilgine kryptimis. Esant sulėtintai kaulų konsolidacijai, gali­ma vibruoti net 2-3 kartus per dieną.

Be to rekomenduojamas ir energingas sveikosios galūnes masažas, siekiant refleksinio poveikio ir, jeigu lūžę kojos kaulai, stiprinti atramine sveikosios kojos funkciją.

 

Esant kojos kaulų lūžiams ir siekiant išvengti kelio sąnario kontraktūros bei išlaikyti normalią keturgalvio raumens funkciją, gipse ties kelto sąnariu padaromas langelis, pro kurį masažuojamas sąna­rys, atliekami pasyvūs girnelės judesiai. Li­goniui rekomenduojama keletą kartų die­noje siųsti impulsus pakenktosios galūnės raumenims {įsivaizduoti judesį), t. y. atlik­ti ideomotorinius pratimus.

Esant leukoplastiniam arba skeletiniam tempimui, intensyviau masažuojami nepa­kenktieji audiniai virš ir žemiau lūžio vie­tos, atliekant švelnų glostymą, trynimą, ne­nutrūkstančią vibraciją lūžio vietoje.

Masažo tikslai trečiajame gydymo laiko­tarpyje:

  • toliau skatinti arba slopinti kaulinio vystymąsi;
  • atstatyti pakenktosios galūnės funkciją;
  • nutraukti sąaugas;
  • šalinti susidariusias kontraktūras;
  • atstatyti atrofuotų arba hipertonuse esan­čių raumenų funkciją.

Masažo metodika. Nuėmus gipsą arba tempimą, nereikėtų nuo pirmųjų dienų pradėti energingo ir ilgai trunkančio ma­sažo, ypač jei jis nebuvo taikytas pirmųjų gydymo etapų metu.

Nuėmus įmobilizaciją, galūnė būna pati­nusi dėl limfos stazės. Energingas masažas gali sukelti poodines kapiliarines kraujosrūvas, padidinti skausmą, patinimą.

Pradžioje yra rekomenduojamas atitin­kamų refleksinių zonų segmentinis ma­sažas, po to masažuojama sveikoji galūnė, tuomet daromas pažeistos galūnės masažas virš lūžio vietos, lūžio vieta ir sritis esanti žemiau lūžio.

Masažuojant sveikąją galūne, daug dėme­sio skiriama tai sričiai, kuri yra simetriška lūžio vietai. Taikomi įvairūs glostymo, try­nimo, maigymo būdai.

Masažuojant pažeistą galūnę virš lūžio vietos yra taikomas paviršutinis ir gilusis glostymas, spiralinis trynimas, štrichavimas, pastumdymas, pjovimas, išilginis ir skersi­nis maigymas, nutrūkstanti ir nenutrūkstanti vibracija. Jeigu yra šlaunikaulio lūžimas, pradžioje yra masažuojama juosmens -kryžmens sritis ir sėdmenys, lūžus blauzdos kaulams – šlaunis, lūžus žastikauliui – pečių lankas ir peties sąnarys.

Masažo tikslas:

  • gerinti mitybą;
  • mažinti audinių paburkimą;
  • slopinti uždegiminį procesą.

 

Masažo metodika. Masažuojamas prie­kinis kojos paviršius. Pradžioje masažuo­jamos šlaunys, apimančiu nenutrūkstančiu glostymu, įvairiais trynimo būdais, po to maigoma išilginiu ir skersiniu maigymu. Po to masažuojamas kelio sąnarys. Sulenkus koją per kelio sąnarį, pamasažuojamas blauzdos užpakalinis paviršius glostant, maigant, purtant. Tada masažuojami priekinis ir šoninis blauzdos paviršiai. Taiko­mas plokščias paviršutinis glostymas, spi­ralinis trynimas keturių pirštų pagalvėlėmis ir delno pagrindu, maigymas piršta kauliais. Po to masažuojamas priekinis pėdos pa­viršius, taikant apimantį nutrūkstantį glos­tymą, trynimą štrichuojama nykščiais. Ma­sažas baigiamas plokščiuoju paviršutiniu glostymu nuo pirštų galų iki kelio sąnario: Po to taikomi pasyvūs pratimai čiurnos ir kelio sąnariams. Masažo trukmė 10-15 min.

Koikondilitas. Ši liga pasitaiko sportinin­kams tenisininkams, gimnastams, tinklininkams. Dėl dažnų traumų sutrinka mityba išorinio žastikaulio gumburo, o t. p. ir prie jo prisitvirtinančių raumenų. Jaučiamas skausmingumas toje vietoje, riboti judesiai peties sąnaryje, greitas visos rankos nuo­vargis.

Masažo tikslas:

  • slopinti uždegimą;
  • nuskausminti;
  • greitinti funkcijos atsistatymą.

Masažuojant lūžio vietą yra taikoma plokščias paviršutinis ir žiedinis glostymas, spiralinis, pusiau žiedinis trynimas, štrichavimas, pjovimas, išilginis ir skersinis maigymas, volavimas, maigymas su­spaudžiant, sąaugų su kauliniu rumbu ištempimas. Esant silpnai kaulų konsoli­dacijai, galima taikyti padaužymą, punktavimą, kapojimą. Visi šie būdai atliekami ritmiškai, kaitaliojant juos su glostymu. Es­ant padidėjusiam kauliniam rumbui, taiko­mas tiktai glostymas, nenutrūkstanti vibra­cija arba ši sritis visai nemasažuojama.

Esant raumenų hypotrofijai, taikomas sti­muliuojantis maigymas pažnaibant, sustumiant, ištempiant greitu lempu, kitais bū­dais. Esant raumenų kontraktūroms, taiko­ma daug ir įvairių glostymo, trynimo būdų, lėtas raumens maigymas ištempiant, redresacija t. y. lankstymas, stengiantis nutrauk­ti sąaugas.

Esant sumažintam sąnarių paslankumui, taikomas jų glostymas ir audinių, esančių apie sąnarį spiralinis, žnyplinis trynimas, štrichavimas, sutrumpėjusius raiščius sten­giamasi ištempti, ištemptieji raiščiai glos­tomi ir trinami.

Žemiau lūžio esantis segmentas masažuo­jamas įprastiniais glostymo, trynimo, maigymo būdais.

Masažas baigiamas plokščiuoju paviršutiniuoju visos rankos arba kojos glostymu, nenutrūkstančia vibracija, pakratymu, pa­syviais ir aktyviais judesiais. Procedūros trukmė 15-20 min. Kursas 15-20 procedūrų.

Gydant kaulų lūžius, masažas yra deri­namas su kineziterapija.

Trofiniai minkštųjų audinių pakitimai po įvairių traumų, jų gydymas masažu

Kartu su funkcijos sutrikimais, esant trauminiams pakenkimams, gali būti ir tro­finiai audinių pakenkimai. Jie gali būti tiek pačioje pakenkimo vieloje, tiek ir atokiau nuo jos. Oda gali netekti elastingumo, suplonėti arba priešingai tapti šiurkščia, standžia, sunkiai suimama į raukšle. Ban­dant suimti pakitusią odą, ligonis gali jaus­ti aštrų skausmą. Pakitimai gali būti ir po­odiniame audinyje. Jame gali atsirasti ova­lo arba apskritimo formos įvairaus dydžio suktelėjimai (nuo lęšiuko iki žirnio dydžio). Taip pat pakinta ir raumenų kontisistencija. Jie gali prarasti savo minkštumą, elastin­gumą, pasidaryti įtempti ir sukietėję. Rau­menų tonusas gali būti pakilęs netolygiai ir pasireikšti kaip aiškini skaidulų spastinis susitraukimas (miofascikulilas), Šių skai­dulų palpacija sukelia skausmą. Jeigu raumeninių skaidulų hipertonusas trunka il­gesnį laiką, atsiranda fizikocheminiai raumeninio audinio pakitimai, kurie juntami kaip riboti sukietėjimai, primenantys kremzlinį audinį (miogeliozės). Esant judėjimo aparato audinių pakenkimams, ypač kojų, beveik visada stebima limfos ir veninio kraujo stazė.

Masažo tikslas:

  • atstatyti audinių mitybą;
  • pagerinti galūnės funkciją.

Masažo metodika. Masažo būdų ir me­todikos pasirinkimas priklauso nuo minkštųjų audinių pakenkimo pobūdžio. Siekiant pagerinti limfos ir veninio kraujo nutekėjimą, visais atvejais rekomenduojamas nusiurbiamasis masažas. Pradžioje tai­komas paviršutinis plokščias ir apimantis nenutrūkstantis glostymas, kartu taikant ir spiralinį trynimą įvairiomis kryptimis. Ma­sažo judesiai yra plačios amplitudės. Po pa­ruošiamojo nusiurbiamojo masažo pereina­ma prie detalaus atskirų segmentų masažo. Tam tikslui didelis dėmesys kreipiamas odos mitybos, jos tonuso, elastingumo pa­gerinimui. Yra taikomas plokščias paviršuti­nis glostymas, maigymas suspaudžiant, švelnus pažnaibymas. Tais atvejais, jei yra odos sukietėjimai (dermatofibrozė) ir randinės sąaugos paviršinių audinių su giles­niais, taikomas sustūmimas-ištempimas, pažnaibymas, kaitaliojant juos su apimančiu nenutrūkstančiu glostymu. Odos mitybos pagerinimui kartu su masažu gali būti lai­komi įvairūs vitaminizuoti kiemai, turintys A, E, F vitaminų.

Tose vietose, kur yra apčiuopiami miogelioziniai mazgeliai, da­romas žiedinis trynimas smiliaus ir didžio­jo pirštų pagalvėlėmis bei nenutrūkstantis maigymas paspaudžiant, kaitaliojant su glostymu. Šių masažo būdų intensyvumas priklauso nuo masažuojamųjų audinių būklės ir jų jautrumo.

Bigės masažas

Po kojos ar rankos amputacijos, bigė ruošiama protezavimui. Šis paruošimas ga­li trukti iki metų. Tam, kad būtų galima protezuoti, bigė turi būti taisyklinga, lygi, neskausminga, galas padengtas minkštais audiniais kurie nepaburkę, oda įtempta, randas siauras, raumenų funkcija išlikusi.

Ruošiant bigę protezavimui, didelė reikš­mė tenka masažui ir kineziterapijai.

Masažo tikslas:

  • malšinti skausmus;
  • stiprinti išlikusius raumenis;
  • nutraukti susidariusias sąaugas;
  • didinti bigės atsparumą.

Masažo metodika. Pradžioje daromas segmentinis refleksinis masažas, jeigu am­putuota ranka – nuo Th: iki C nugaros slankstelio iš apačios į viršų ir jeigu ampu­tuota koja – nuo Th iki C. Taikomi įvairūs klasikiniai bei specialieji segmenti­nio masažo būdai. Po to masažuojama svei­koji galūnė. Darant jos masažą yra siekia­ma refleksiškai paveikti amputuotą galūnę. Masažas yra daromas nusiurbiamojo ma­sažo principu. Jeigu amputuota blauzda, tai sveikojoje kojoje pradžioje masažuojama šlaunis. Ta sritis, kuri yra simetriška amputuotajai, masažuojama labai švelniai, taikant daug ir įvairių glostymo būdų, lengvą išil­ginį trynimą. Šis masažas padeda slopinti skausmus (t. y. jausmą, kad skauda tos vietos, kurios iš tikrųjų yra am­putuotos). Segmentinis ir sveikosios galū­nės masažas gali būti daromas jau tada, kai amputuotoji galūnė dar nemasažuojama.

Bigės masažas pradedamas tuoj po siūlų nuėmimo. Esančios apie siūlę granuliacijos nėra kontraindikacijos masažui. Tiesiog kol randas nėra pilnai sugijęs ir sustiprėjęs, pirmą savaitę jis nemasažuojamas.

Darant masažą taikomi įvairūs glostymo, trynimo, maigymo būdai juos tarpusavyje kaitaliojant. Daug dėmesio skiriama maigymui. Taikomas išilginis, skersinis mai­gymas, sustūmimas, ištempimas, pažnaiby­mas, įterpiant tarp jų padaužymą, kapojimą. Labai svarbu yra stiprinti išlikusius raumenis. Jeigu amputuota šlaunis viduriniame trečdalyje, yra stiprinama jos pritraukimo ir tiesimo funkcija. Jeigu koja amputuota žemiau kelio, reikia stiprinti šlaunies keturgalvį raumenį. Jeigu ranka amputuota vi­duriniame žasto trečdalyje, stiprinamas žasto atitraukimas, deltinis raumuo, tai leidžia išvengti jo atrofijos.

Bigės galas yra masažuojamas taikant plokščią, žiedinį glostymą, spiralinį trynimą, štrichavimą pastumdymą, skersinį maigymą pirštų galais, pažnaibymą, kapojimą, stengiamasi nutraukti sąaugas tarp odos ir gilesnių audinių.

Kartu su masažu rekomenduojama daryti ideomotorinius pratimus (siųsti motorinius impulsus, įsivaizduojant lenkimą, tiesimą), daryti raumenų įtempimo, atpalaidavimo pratimus. Pratimai turi būti daromi ir sveikajai galūnei. Amputuotai galūnei yra da­romi ir pasyvūs pratimai per išlikusius sąna­rius. Pratimai daromi kasdien 3-5 kartus.

Vėliau yra daromi pratimai bigės atspa­rumui didinti. Tai padaužymas mediniu plaktuku, spaudimas į įvairaus kietumo daiktus: vatos, veltinio, smėlio pagalvėles, medį. Toliau ligonis pratinamas vaikščioti su protezu, daromi pratimai lygsvarai.

Masažo trukmė pradžioje 5-10 min., vėliau 15-20 min.

Kontraindikacijos masažui:

  • aukšta temperatūra;
  • ūmus tromboflebitas;
  • pūliuojantis židinys;
  • kauzalginiai skausmai bigėje.

Masažas esant plokščiapėdystei

Plokščiapėdystė – tai vidinio pėdos skliauto nusileidimas. Ji gali būti įgimta. Taikomas išilginis, skersinis blauzdos raumenų mai­gymas.

Masažuojant padą taikomas glosty­mas lyginant kartu ir patrinant (ypač jei pa­cientas yra vyresnis). Po to taikomas gilus spiralinis trynimas abiejų rankų nykščiais, pirštakauliais. Išoriniam pėdos skliautui tai­komas žnyplinis maigymas, vidiniam – skersinis. Be to, išorinis ir vidinis pėdos skliautai patrinami krumpliais, paspau­džiant, tarsi gilinant vidinį ir išorinį skliau­tus. Padas masažuojamas pakaitomis su blauzda. Masažas baigiamus blauzdos padaužymu, kapojimu ir plokščiuoju pa­viršutiniu glostymu. Kaltu su masažu tai­koma daug įvairių kineziterapijos būdų.

Masažas, esant “X” ir “O” blauzdoms

Blauzdų iškrypimas būna dėl persirgto rachito. Esant “O” fonuos blauzdoms, suglau­dus pėdas, tarp kelių lieka tarpas, esant X formos blauzdoms – suglaudus kelias pė­dos nesusiglaudžia. Pradėjus masažą anks­tyvoje vaikystėje, galima ištaisyti arba su­mažinti šį defektą.

Masažo tikslas:

  • padėti ištaisyti arba bent pagerinti kojų formą;
  • gerinti audinių trofiką.

Masažo metodika. Masažuojama yra pė­dos, blauzdos, kelių sąnariai ir viršutinė šlaunų dalis. Masažas pradedamas plokščiuoju paviršutiniu priekinio kojos pa­viršiaus glostymu. Po to taikomas išilginis, pusiau žiedinis trynimas, pastumdymas, pjovimas, skersinis maigymas, o šoniniam blauzdos paviršiui – maigymas prispaudžiant. Masažuojant kelio sąnarį, es­ant O formos blauzdoms, išoriniai raiščiai yra ištempti. Jie yra trinami spiraliniu trynimu, štrichavimu, tuo tarpu vidiniai raiščiai yra sutrumpėję, juos stengiamasi ištempti. Esant “X” formos kojoms, vidi­niai kelio sąnario raiščiai yra stiprinami, o išorinius stengiamasi ištempti. Masažas bai­giamas plokščiuoju paviršutiniu glostymu, visos blauzdos nenutrūkstančia vibracija.

Masažus sergant širdies ir

kraujagyslių sistemos ligomis

Širdies ir kraujagyslių sistemos nervinės kilmės ligų masažas. Dažniausiai širdies neurozę sukelia patologija, simpatinės kilmės ganglionitai. Būna skausmų širdies plote, atsiranda aritmijų, vazomotorinių pakitimų, jaučiamas širdies plakimas normalaus šir­dies darbo metu ir kt.

  1. Sorakina ir N. Bielaja siūlo lokiais atvejais masažuoti taip; ligonis guli ant nugaros, nuo širdies viršūnės lengvai glos­toma, trinama ratu širdies pagrindo link. Tai daroma kas antrą dieną arba kasdien nuo 4 iki 12 minučių. Kursą sudaro 10 – 12 procedūrų. Masažo metu ligoniai nusi­ramina, darosi mieguisti, jiems praeina skausmai.

Esant aritmijoms, dusuliui daromas masažas širdies plote ir kairiosios mentės srityje: lengvas glostymas, trynimas, plekšnojimas, kartu energingas raumenų mai­gymas, spaudimas su lengva vibracija krūtinkaulio ir šonkaulių susijungimo vieltose iš kairės. Po tokio masažo išnyksta aritmijos, rečiau pasitaiko arba visai išnyksta ekstrasistolės, pailgėja diastolė ir stiprė­ja sistolė.

  1. Verbovas siūlo ligoniui sėdint 3-5 minutes masažuoti jo širdies plotą. Jo nuo­mone, galima taikyti vibraciją aparatu, pradedant nuo stambių kaklo kraujagyslių iš abiejų pusių širdies link ir, pridėjus aparato galvutę, širdies plote 4-5 tarpšonkaulyje. Procedūros trukmė- 2-3 minutės.

Tachikardijos atvejais – nutrūkstanti vibracija: kapojimas tarpmenčio arba Cl keterinės ataugos plekšnojimas. Kariais patariama dėklais švelniai, ritmiškai sus­pausti krūtinės ląstą (pagal aksiliarinę lini­ją šonkaulinio lanko kraštą), delnai slenka kardinės ataugos kryptimi. Suspaudimą pradėti iškvėpimo metu. Tai kartojama 8-10 kartų.

Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių sutrikimų atvejais tinka švelnus apykaklinės zonos masažas.

 

Masažas sergant miokardo distrofija

Miokardo distrofijų atvejais atsiranda biocheminių pakitimų širdies raumenyse. Tai būna dėl avitaminozių, intoksikacijų, endokrininių pakitimų, fizinio ir protinio pervargimo.

Masažo metodika: nugaros masažas – plokščias ir apimantis nenutrūkstantis glostymas abiejų rankų delnais nuo kry­žiaus kylam aukštyn iki pažastų ir rak­tikaulių. Delniniu II—V pirštų paviršiumi pusiau žiedinis trynimas remiantis nykš­čiais, kurie laikomi iš dešinės ir kairės nuo keterinių ataugų. Trynimas kartojamas 5 – 10 kartų, po to 2-3 kartus glostoma.

To­liau seka gilus nenutrūkstantis nugaros raumenų grėblinis glostymas, trynimas pjovimo būdu, išilginis ir skersinis maigymas, nutrūkstanti vibracija, kapojimas ir plek­šnojimas, viskas pakaitomis su glostymu. Masažuojant kapojimo ir plekšnojimo būdu tarpmentyje reikia dirbti atsargiai. Kairiojo apytakos 1-ojo laipsnio nepakankamumo metu galimas krūtinės ląstos suspaudimas arba lengvas kapojimas bei plekšnojimas širdies plote. Rekomenduotina C7 keterinės ataugos eleklrovibracija, nusiurbia­masis kojų, po to rankų masažas.

Procedūros trukmė – po 20-25 minu­tes kasdien. Iš viso kursą sudaro 15-25 minutės kasdien. Iš viso kursą sudaro 15 – 20 procedūrų, kursas kartojamas po 3 – 4 mėnesių. Masažą būtina derinti su kineziterapija.

Masažas esant širdies ydai

Širdies ydų atsiradimo priežastis daž­niausiai būna reumatas .Indikacijos masažui: normali temperatūra ir kraujo analizė, neaktyvus reumato proce­sas tarp paūmėjimo periodų.

Yra autorių, kurie siūlo pradėti masažą kartu su kineziterapija tik nurimus ūmi­niam periodui. Šiuo laikotarpiu atliekamas švelnus nusiurbimas (tik kojų) masažas po 3-5 minutes kiekvienai kojai kas antrą dieną.

Masažas pradedamas nugaros priestuburinėse srityse nuo L – Th, Th Th, C – C, plokščiu glostymu, trynimu. Maigomi nugaros raumenys, trapecinis raumuo ir kairiojo peties raumenys, atlie­kamas plekšnojimas, krūtinės ląstos sukratymas. Paskui masažuojama širdies plote – paviršutinis ir gilus glostymas delniniu pirštų paviršiumi trinamas krūtinkaulis ir tarpšonkauliniai tarpai, taip patrinamas kairysis apatinis krūtinės ląs­tos kraštas ir kairės pusės krūtinės ląstos raumenys, po to masažuojami krūtinės rau­menys. Baigiama kojų ir rankų masažu ir pasyviais bei aktyviais kojų, rankų judesi­ais visuose sąnariuose. Kojos masažuojamos 3 – 4 minutes, rankos – 2 – 3 minutes. Masažo trukmė – 15 – 20 minučių. Procedūrų skaičius – 12 -15, geriau skirti kas antrą dieną.

 

Masažus sergant hipotonija

Pirminės hipotonijos metu sutrinka cen­triniai mechanizmai, reguliuojantys šilumą ir kraujagyslių tonusą.

Liga pasireiškia žemu kraujospūdžiu, bendru silpnumu, greitu nuovargiu, galvos skausmais, kartais ir skausmais širdies plote, galvos svaigimu, neatsparumu fizin­iam krūviui.

Rekomenduojamas apykaklinės zonos masažas (neliečiant galvas plaukuotosios dalies). Masažo judesiai greitesni. Būtina kartu skirti gydomąją kūno kultūrą, lai­kant I. Tiomkino pasiūlytą metodiką.

Kai hipotoninę ligą lydi stuburo osteochondrozė, masažuojama dar ir nugara.

Masažas sergant hipertonija

Hipertonija žmonės serga dažnai. Ji at­siranda dėl centrinės nervų sistemos per­tempimų, kuriuos sąlygoja ilgai trun­kančios psichinės traumos. Ypač pavojin­gos hipertoninės ligos komplikacijos: mio­kardo infarktas, insultas, inkstų sklerozė

Masažas skiriamas I, II A ir II B stadijose. Negalima masažuoti pakilus kraujospūdžiui ir kai ligonio savijauta pablogėja dėl dina­minio kraujo apytakos sutrikimo.

Masažas pagerina centrinės nervų sistemą normalizuoja nervų, kraujagyslių ir kitų sistemų funkcijas, gerina bendrą kraujo ir ko­ronarinių kraujagyslių apytaką, medžiagų bei audinių apykaitą.

Masažas padeda pašalinti stazę, palengvina kairiosios širdies pusės darbą. Dar svarbu, kad masažas su­kelia ligoniui malonias emocijas, padeda nugalėti baimę ir abejones dėl ateities.

Indikacijos: įvairios lokalizacijos miokar­do infarktai, pirminiai ir pakartotiniai.

Masažas pradedamas, kai pagerėja ligo­nio savijauta: išnyksta skausmai, širdies rit­mo sutrikimai ir dusulys ramybėje, tampa normalus leukocitų skaičius, eritrocitų nusėdimo greitis, kraujospūdis, gerėja elek­trokardiogramos rodikliai.

Kai miokardo infarkto forma lengva, ma­sažas pradedamas 2 – 5 dieną, kai ji viduti­nio sunkumo -12 – 15 dieną, o kai in­farkto apimtas didelis miokardo plotas – tik 20 – 25 dieną.

Gydymo ligoninėje etapas. Ligonis guli ant nugaros, masažuojama lovoje. Prade­dama trynimu delniniu pirštų paviršiumi masažuojama nugarinė pėdos dalis, čiurnos kelių sąnariai pakaitomis su glostymu. Po to – lengvas rankų glostymas, švelnus plaštakos, riešo, alkūnės sąnarių žiedinis trynimas pakaitomis su glostymu. Plokščias šoninių krūtinės ląstos paviršių glostymas delnais. Kai ligoniui leidžiama atsigulti ant dešiniojo šono, masažuojama nugara ir juosmuo. Švelniai glostomos ir trinamos priestuburinės, juosmens – kryžmens sritys ir sėdmeniniai raumenys. Masažo trukmė – iki 7 minučių kasdien.

Gydymo, išėjus iš ligoninės, etapas. Ma­sažuojami refleksiškai pakitę audiniai, ati­tinkantys nugaros smegenų segmentus nuo C – C4, Th – Th. Iš pradžių masažuoja­ma nugara arba apykaklinė sritis ligoniui sėdint, po to – širdies sritis ligoniui gulint ant nugaros pakėlus galvūgalį, sulenktus ke­lius, po kuriais padedamas volelis. Per pirmąsias procedūras masažuotojas nusta­to jautrias odos zonas, sustandėjimus rau­menyse. Per pirmąsias 3 – 4 procedūras ma­sažo judesiai turi būti švelnūs, ypač ma­sažuojant jautrias sritis ir taškus. Tempas lėtas arba vidutinis, judesiai eina pagal ir prieš limfos tėkmę. Pradedama nuo dešinio­sios kūno pusės. Tik po 3 – 4 procedūrų ga­lima masažuoti skaudančius taškus – glos­tant, trinant, ištempiant, sustumiant, ne­nutrūkstama stabilia ir labilia vibracija. Kiekvienas skaudantis taškas masažuoja­mas iki 1- 2 minučių.

Nugara masažuojama glostant ir trinant priestuburinės dalis iš apačios aukštyn, plačiuosius nugaros (vi kaklo raumenis. Grėbliniu trynimu masažuojami tarpšonkauliniai tarpai nuo Th – Th krūtinkaulio stuburo link, trinama kairioji mentė ir tarpumentis, maigomi nugaros raumenys bei viršutinės trapecinių raumenų dalys.

Apykaklinė sritis masažuojama glostant ir trinant pakaitomis tai viena, tai kita ran­ka priestuburinės dalis pečių sąnarių link nuo C2 -Th. Trynimas krumpliais išilgai ir spirale kaitaliojamas su glostymu. Išilgi­nis maigymas atliekamas stumiant volelį nuo C – C , skersinis trapecinio raumens maigymas kaitaliojamas su glostymu. Kaklo ir nugaros viršutinės dalies glostymas da­romas nuo kaklo leidžiantis žemyn. Leng­vas žiedinis trynimas delniniu II—IV pirštų paviršiumi atliekamas nuo nugarinės kaklo dalies, viršutinės nugaros dalies žemyn pažastų link. Baigiama glostant nugarinę kaklo dalį, viršutinę nugaros dalį pažastų link. Iš priekio taikomas plokščias paviršuti­nis ir gilus glostymas abiejų rankų delnais nuo krūtinkaulio pečių link. Trynimas del­niniu II—IV pirštų paviršiumi daromas nuo krūtinkaulio pečių link, baigiama glostant priekinę viršutinę krūtinės ląstos dalį nuo krūtinkaulio pečių link. Širdies sritis, krūtinkaulis ir šonkaulinis lankas glostomi, trinamas ir maigomas di­dysis krūtinės raumuo, kairiojo peties lan­ko raumenys, delnu atliekama ne­nutrūkstanti lengva širdies srities vibracija nuo poraktinės duobės, išilgai priekrūtinkaulinės srities ir V – VI šonkaulių aukšty­je delnas slysta aplenkdamas pieno liauką pažasties link.

Kai ligoniui masažuojama širdies sritis, jis neturi sulaikyti kvėpavimo.

Po masažo procedūros ligoniui rekomen­duotina pailsėti ne mažiau kaip 40 minučių. Masažo procedūros trukmė tokia: ji pra­dedama nuo 3 – 4 procedūrų po 10 minučių, po to 15 minučių kasdien arba kas antrą dieną, iš viso 15 procedūrų.

Sergamiems kardioskleroze, lėtine iše­mine liga taikomas tausojantis, nestiprus masažas. Masažas neturi sukelti skausmų, nes tai gali refleksiškai paveikti vegetacinę nervų sistemą ir sukelti miokardo išemiją. Nerekomenduotina naudotis vibromasažu, nes vibracija atliekama ranka.

Indikacijos masažui sergant išemine širdies liga, miokardo infarktu:

  • masažas apykaklinės zonos ir širdies plote skiriamas rekonvalescencijos fazėje, persirgus miokardo infarktu ir esant kraujo apytakos I ir II laipsnio nepakankamumui; poinfarktine kardioskleroze, lydima hiper­toninės ligos, be kraujo apytakos nepakan­kamumo požymių arba su I, II laipsnio ne­pakankamumu;
  • masažas nugaros ir širdies plote ski­riamas persirgus miokardo infarktu, esant I—II laipsnio koronariniam nepakankamu­mui, poinfarktine skleroze, lydima stuburo ir krūtinės dalių osteochondrozės, be krau­jo apytakos nepakankamumo požymių ar­ba esant I, II laipsnio nepakankamumui;
  • lengvas nusiurbiantis kojų masažas nuo 2 – 6 dienos skiriamas ūmaus miokardo in­farkto metu, atidžiai sekant ligonio hemo­dinamiką.

Masažas sergant periferinių kraujagyslių ligomis

Dažniausiai pasilaikančios periferinių kraujagyslių ligos – tai ateroskleroziniai arterijų pakitimai, ir varikoziniai venų išsiplėtimai. Tai – lėtinės ligos, kurių metu dažniausiai nu­kenčia kojų kraujagyslės.

Gydymui naudojami kompleksiniai me­todai: medikamentai, gydomoji kūno kultūra, pratimai vandenyje, fizioterapija ir masažas.

Kai yra polinkis trombozėms atsirasti, ne­rekomenduojamas kojų arba rankų masažas, patartinas tik segmentinis. Indikacijos seg­mentiniam masažui: aterosklerozinis kojų ar rankų arterijų užakimas, angiospazmai (Reino liga ir kt.), kojų varikozinių venų išsiplėtimas, trofiniai odos pakitimai, nedi­delė opa, tromboflebitai be komplikacijų, buvę flebitai.

Masažo metodika sergant kojų arterijų ligomis

Ligonis guli, masažuojamos priestuburinės sritys nuo apatinių segmentų kylant aukštyn S -S, L- L, Th —Th plokščiu paviršutiniu ir giliu glostymu, spi­raliniu trynimu delniniais pirštų paviršiais, krumpliais, pjovimu, išilginiu maigymu, sustūmimu, nenutrūkstama vibracija, plekšnojimu, sukratymu. Kojų masažas: pėdų glostymas, priekinio blauzdų ir šlaunų paviršiaus plokščias bei apimantis glosty­mas, sąnarių glostymas ir trynimas delni­niais pirštų paviršiais. Masažuotojas pasy­viai lanksto visus sąnarius. Ligonis atlieka kvėpavimo pratimus. Procedūros trukmė – 15 minučių. Gydymo kursas – 15 pro­cedūrų, kurios atliekamos kas antrą dieną.

Masažo metodika sergant rankų krau­jagyslių ligomis

Ligonis sėdi remdamasis galva. Masažuo­jami segmentai Th – Th, C C prade­dant nuo žemiau esančių segmentų ir ky­lant aukštyn plokščiu nugarinės kaklo da­lies, galvos sukamojo raumens ir viršutinių trapecinio raumens dalių, nugaros plačiojo raumens glostymu, trynimu. Taip pat ma­sažuojamos mentės ir pomentinės sritys, šiose vietose taikoma ir vibracija.

Rankų masažas: apimantis žastų ir pečių glostymas, trynimas delniniu pirštų pa­viršiumi ir krumpliais, riešų ir alkūnės sąna­rių žiedinis trynimas. Atskirai masažuoja­mas deltinis raumuo. Procedūros trukmė -15 minučių, kursui skiriama 10 – 15 pro­cedūrų, kurios atliekamos kas antrą dieną.

Masažo metodika sergant kojų venų li­gomis

Ligonis guli ant pilvo. Masažuojamos priestuburinės nugaros segmentų S – S, L- L, Thl2-Th|0 sritys. Masažas prade­damas nuo sveikos kojos. Segmentai ma­sažuojami, kaip aprašyta sergant kojų arte­rijų ligomis.

Riuminas. Ligonis sėdi: elektrovibratoriumi vibruojama skrandžio sritis. Iš pradžių procedūra trunka 10 – 15 minučių, po to pratęsiama iki 15 – 20 minučių, vibracijos dažnis – 100 hercų, amplitudės svyravi­mai – 0,3 mm. Skiriama 15 – 20 pro­cedūrų, jos atliekamos kasdien, stacionare net du kartus per dienią. Kiti autoriai siūlo segmentinį masažą Th– – Th9 kairiojoje priekinėje krūtinės ląstos pusėje.

Gastrito, esant padidintam rūgštingumui, masažas atliekamas pagal O. Glaser ir A. Dalicho iš kairiosios pusės. Masažuojama priestuburinė sritis Th – Th, ir prieapatinės menčių krašto, C4 – C iš kairės, priekyje -Th4-Th sritis.

Rekomenduotina skirti gydomąją kūno kultūrą. Ji pagerina sekrecinę skrandžio funkciją. Taikomi pratimai, kurie stiprina visą organizmą, ypatingas dėmesys skiria­mas pratimams, stiprinantiems pilvo rau­menis. Pratimai atliekami įvairiose padėty­se: gulint, sėdint, stovint – 20 – 30 minučių prieš valgį.

Masažas esant nusileidusiam skrandžiui

Masažuotojas turi žinoti skrandžio ribas. Siūloma greitai atlikti nenutrūkstančią vib­raciją punktavimu skrandžio srityje, taip pat sukratymą. Ligoniui gulint ant kairiojo šono, sulenktais pirštais reikia suimti sk­randį iš apačios ir sukratyti jį. Rekomen­duotina gydomoji kūno kultūra, kad su­stiprėtų pilvo raumenys.

Masažas sergant žarnyno ligomis

Rekomenduojama prieš masažą 10 – 15 minučių šildyti pilvą elektrine pagalvėle. Po to atlikti segmentinį masažą pagal O. Glaser ir A. Dalicho. Esant vidurių užkietėjimui, reikia delni­niu III—IV pirštų paviršiumi pagal laik­rodžio rodykle švelniai glostyti aplink bam­bą, iš lėto didinant ratą ir apimant visą pilvą. Tai daroma 2 – 3 kartus per dieną, kiek­vieną sykį po 2 – 3 minutes. Rankos turi būti šiltos, Ligoniui patartina pačiam taip glostyti pilvą detėkacįjos metu. Šitaip jis sustiprins odos- žarnyno refleksą.

Esant atonijai, taikomas lėtas, ne­nutrūkstantis paspaudimas pagal storosios žarnas eigą, po to vibracija punktavimu, lengvas kapojimas, delnais reikia lengvai siūbuoti pilvą išilgai ir skersai. Rekomen­duojama vibruoti kryžmens sritį 3 – 5 mi­nutes.

Taip pat reikia taikyti gydomąją kūno kultūra – pratimus pilvo presui ir kojoms sustiprinti, kitus bendrus stiprinančius pra­timus.

Po apendicito ir išvaržos operacijų reko­menduojama 3 – 5 paras 1 – 3 kartus per dieną daryti bendrą masažą 15 – 25 minu­tes, iš viso atlikti 6 – 12 procedūrų.

Masažuojamos:

  1. l) kojos ir rankos; 2) krūtinės ląsta ir kak­las; 3) pilvas; 4) nugara.

Masažuojant krūtinės ląstą, ligonis guli sulenktomis kojomis. Taikomas plokščias apimantis krūtinės ląstos glostymas, tarpšonkaulinių raumenų trynimas, krūtinės raumenų maigymas ir vibracija. Masažuo­jant pilvą – trynimas ir tekšnojimas pirštų galais pagal storosios žarnos eigą, įstrižųjų pilvo raumenų trynimas ir maigymas. Ka­dangi yra pooperacinės siūlės, negalima at­likti plokščio glostymo ir trynimo.

Kontraindikacijos pilvo masažui: po apendicito, išvaržos operacijų, po inksto pašalinimo dėl vėžio, po storosios žarnos rezekcijos, kai susiformuoja dirbtinė išangė.

Kontraindikacijos masažui pagal Verbovą:

  • skrandžio ir žarnyno ligų ūmaus ir poūmio laikotarpio dienomis;
  • skrandžio ir žarnyno ligos, kai ligonis linkęs kraujuoti;
  • ūmūs pilvo organų uždegimai;
  • pilvaplėvės ir žarnyno tuberkuliozė;
  • gerybiniai ir piktybiniai pilvo organų

Masažas sergant opa

Indikacijos masažui: poūmi ir lėtinė li­gos eiga.

  1. Glaser ir A. Dalicho rekomenduoja segmentinį masažą,. Sergant skrandžio opa, masažuojama nugara iš kairės pusės nuo C iki Th – Th|0, iš priekio — pakrūtinys ir krūtinės ląsta nuo Th iš kairės. Sergant dvy­likapirštės žarnos opa. masažuojama nuga­ra nuo C, iki Th, iš abiejų pusių, pakrūti­nys ir krūtinės ląsta nuo Th5 iš abiejų pu­sių. Procedūra – švelni, ji trunka iš pradžių 8 – 10 minučių, paskui pratęsiama iki 20 – 25 minučių. Masažuojant nugarą taikomas plokščias gilus glostymas, trynimas (ypač išoriniu delno paviršiumi, pjovimas), leng­vas išilginis maigymas. Atsargiau masažuo­jamas tarpumentis (sergant skrandžio opa – iš kairės, o sergant dvylikapirštės žar­nos opa – iš dešinės pusės). Jeigu palpuojant jaučiamas padidintas raumenų tonusas, galima švelniai atlikti nenutrūkstančių vib­raciją. Daromas krūtinės ląstos masažas, iki šonkaulinio lanko atliekamas trynimas tarpšonkaulių ir šonkaulių prisitvirtinimo prie krūtinkaulio vietose. Pakrūtinys ma­sažuojamas glostymu, trynimu ne­spaudžiant pilvo organų. Tiesiųjų pilvo rau­menų masažas atliekamas paviršutiniu glostymu nuo bambos apatinio šonkaulinio lan­ko link po to trynimu. Procedūra baigiama krūtinės ląstas apatinės dalies bei pakrūtinio glostymu. Tiesiųjų pilvo raumenų ma­sažas atitekamas delniniu III ir IV pirštų paviršiumi nuo išorinio krašto, suartinant pirštus ir atsargiai suspaudžiant tiesiuosius raumenis tarp pirštų. Pirštai slenka lygiag­rečiai tiesiųjų raumenų. Masažo tempas la­bai ramus, lėtas arba vidutinis; ligoniui turi būti malonu, procedūra jam turi sukelti mie­guistumą, jos metu turi sumažėti skausmai, o užbaigus procedūrą jie turi visai išnykti. Poūmiu laikotarpiu arba kol ligą lydi komplikacijos, masažuojama nugara, o po 2 – 3 procedūrų atsargiai pradedamas ma­sažuoti pakrūtinys ir pilvas.

 

Masažas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis

Masažas yra kompleksinio gydymo da­lis, jis ypač efektyvus, kai dėl gretutinių ligų kontraindikuotinos įvairios šiluminės procedūros.

Masažo tikslas: sumažinti skausmus, pa­gerinti kraujotaką ir tulžies pūslės moto­rinę funkciją.

  1. Glaser ir A. Dalicho nuomone, seg­mentinis masažas efektyvus šiais atvejais:
  • esant funkciniams kepenų ir tulžies pūslės sutrikimams;
  • tulžies akmenligei;
  • lėtiniams tulžies pūslės uždegimams;
  • kartojantis skausmams, pašalinus tulžies pūslę;
  • persirgus hepatitu.

Kontraindikacijos masažui:

  • ūmios kepenų ir tulžies pūslės ligos;
  • pūlingi tulžies pūslės uždegimai;
  • supančių tulžies pūslę audinių uždegimai;
  • pilvaplėvės uždegimas;
  • kasos uždegimas.

Ligonis guli ant pilvo, galva atgręžta į kaire, rankos atpalaiduotos – guli išilgai liemens. Masažas pradedamas nuo C – C, ir Th6 – Th|0. Taikomas glostymas, trynimas ir maigymas. Jeigu apčiuopiamas padidėjęs raumenų tonusas tarp mentes ir stu­buro, tai masažo judesiai turi būti švelnes­ni, atliekamas glostymas, paviršutinis try­nimas ir nenutrūkstanti vibracija. Su­mažėjus raumenų tonusui, galima masažuoti jau šiek tiek intensyviau. Plekšnojimas ir kapojimas kontraindikuotini. Nugaros masažo trukmė – 10 – 15 minučių. Po to ligonis apsiverčia ant nugaros ir masažuojama dešinioji krūtinės ląstos pusė nuo Th6 ir pakrūtinys. Masažo judesiai švelnūs – glostymas ir trynimas. Masažuojamas šonkaulinio lanko kraštas. Procedūros trukmė – 5 – 7 minutės. Pakrūtinys masažuojamas taip, kaip aprašyta sergant opalige. Kepenų masažas atliekamas taip: švelnus glostymas iš kairės į dešinę vartų venos link, spirali­nis šonkaulinio lanko, apatinio kepenų kraš­to trynimas, švelni nenutrūkstanti vibracija pirštų galiukais, švelni kepenų srities vib­racija delnu, lengvas kepenų sukratymas. Visa tai trunka 5 – 7 minutes.

Tulžies pūslė taip pat masažuojama švel­niu glostymu, trynimu ir nenutrūkstančia vibracija. Masažas baigiamas pilvo ir krūtinės ląstos dešiniosios pusės glostymu.

Masažas sergant centrinės ir peri­ferinės nervų sistemos ligomis

Masažas sergant veido nervo uždegimu

Veido nervo uždegimas būna periferinės ir centrinės kilmės. Periferinės kilmes neuritas dažniausiai esti vienos pusės, dėl jo atsiranda vienos veido pusės mimikos rau­menų parezė arba paralyžius. Centrinės kilmės neuritas pažeidžia apalinę veido ner­vo šaką. Jis pasireiškia suplokštėjusia lūpų -nosies raukšle, burnos asimetrija, lūpų ju­desių sutrikimu.

Ligoniai labai sielojasi dėl atsiradusio kosmetinio defekto.

Masažas, kineziterapija ir gydymas padėtimi indikuotini:

  • kai neuritas infekcinės kilmės;
  • po operacijų, pašalinus auglį, kuris bu­vo suspaudęs nervą;
  • išgydžius ūmų vidurinės ausies užde­gimą, dėl kurio prasidėjo veido nervo užde­

Visi šie metodai taikomi gydant ūmią sta­diją nuo pat pirmųjų dienų bei ligos laiko­tarpiu ir atsiradus tokioms komplikacijoms, kaip kontraktūros arba sinkinezės (para­lyžiuoti raumenys negali atlikti atskiro ju­desio, tačiau šis judesys atliekamas neva­lingai tada, kai kartu juda sveikas raumuo).

Pirmąją ligos savaitę paralyžiuota veido pusė nemasažuojama. Gydoma padėtimi, masažuojama apykaklinė zona ir atsargiai sveikoji veido pusė, skiriama gydomoji kūno kultūra.

Masažo tikslai:

  • pagerinti veido, kaklo ir apykaklinės srities kraujo apytaką;
  • atstatyti mimikos raumenų funkciją;
  • išvengti konraktūrų ir sinkinezių susi­darymo, o joms atsiradus – jas sušvelninti;
  • atstatyti teisingą tarimą.

Sunkių ligų atvejais, kai būna sunku išgy­dyti neuritą, reikia stengtis išmokyti ligonį nuslėpti mimikos defektus.

Būtina atkreipti dėmesį į mimikos rau­menų ypatumus: esant normaliai būklei abiejų veido pusių raumenys juda kartu, o esant veido nervo paralyžiui, juda tik svei­koji pusė, kuri smarkiai perkreipia veidą – patraukia raumenis į sveikąją dalį, ypač juo­kiantis, kalbant.

Pirmąją ligos savaitę ligonis mokomas at­palaiduoti sveikos veido pusės raumenis ra­mybės būklėje ir kalbant (sumažinti persikreipimą arba visai nejudinti sveikos veido pusės raumenų, nesijuokti).

Rekomenduo­jamas gydymas padėtimi:

  • miegoti ant nesveiko šono, šiek tiek patraukus veido raumenis aukštyn;
  • kramtyti abiem pusėmis;
  • 3 – 4 kartus per dieną po 15 minučių sėdėti palenkus galvą į nesveikąją pusę ir pri­laikant veidą nugarine delno puse, atsirėmus alkūnę į stalą;
  • užrišti veidą skarele, išlyginant svei­kos veido pusės raumenis ir patraukiam ne­sveikos veido pusės raumenis iš apačios į viršų. Prieš veidrodį patikrinti veido simetriškumą.

Kai ligos pradžioje ligonis dar negali ak­tyviai pajudinti paralyžiuotų raumenų, ma­sažuotojas pasyviai, viena ranka padaro tuos judesius, o ligonis tuo pačiu metu daro tuos judesius sveikąja veido puse. Šie judesiai turį būti simetriški, todėl masažuotojas kita ranka neleidžia sveikos veido pusės raume­nims per stipriai susitraukti. Sveikstant, didėjant nesveikos veido pusės raumenų jėgai, masažuotojas apsunkina paretintų rau­menų judesius ir, stiprindamas juos, prilai­ko sveikos pusės raumenis. Taip atstatomi simetriški mimikos raumenų judesiai.

Masažas pradedamas nuo kaklo ir apykaklinės zonos. Masažo metodika priklau­so nuo ligonio kraujospūdžio – jeigu jis padidėjęs, masažuojama kaip hipertoninės ligas atvejais, jeigu per mažas – kaip gy­dant hipotoninę ligą.

Po to masažuojamas veidas. Masažuoto­jas sėdi priešais ligonį. Iš pradžių ligonis mokomas atpalaiduoti veidą. Galima jam padėti labai lengvai, nenutrūkstamai vib­ruojant delniniu II, III ir IV pirštų paviršiu­mi sveikąją veido pusę, pradedant kakta, paskui – skruostą, smakrą. Masažo kryp­tis – nuo kaktos vidurio ausies link, nuo nosies pagrindo ir skruostų viršutinės da­lies žandikaulio apatinio kampo link, nuo nosies sparnelio ir apatinės skruosto dalies žandikaulių limfinių liaukų link. Šie jude­siai kartojami 1 – 2 kartus sveikojoje veido pusėje. Tik 7-osios procedūros metu atsar­giai masažuojama ir nesveikoji veido pusė. Atkreipiamas dėmesys į sveikos pusės at­palaidavimą, kad būtų sumažinta veido asi­metrija ramybės būklėje.

Masažo būdai: glostymas, trynimas, leng­vas maigymas ir tausojanti vibracija.

Kaktos masažas: lengvas, net gla­monėjantis, plokščias glostymas. Masažuo­jami kaktos ir smilkinio raumenys, nuo kak­tos vidurio – smilkinių link, nuo antakių – galvos plaukuotosios dalies link. Po to seka lengvas trynimas spirale, maigymas nykščiu ir smiliumi, kad atsirastų raukšlės keliant antakius. Ligonis, masažuotojui pa­dedant, kelia antakius nesveikoje pusėje, o sveikoje – antakis spaudžiamas žemyn. Po to – lengvas glostymas. Maigymo metu pirštai yra virš antakių, bet neliečia plaukų. Maigymas ramybės būklėje (veidas neju­da) – lengvi pažnaibymai. Paskui prade­dama nenutrūkstanti vibracija, lengvai, grei­tai paspaudžiant II – III pirštais. Akiduobės masažuojamos ligoniui užmerkus akis. Ne­sveikoje pusėje padedama užmerkti akį ir prilaikoma 30 sekundžių. Po to prašoma 3 kartus iš eilės atsimerkti, kartoti tai 2 kar­tus. Vėliau masažuojamas žiedinis akies raumuo nuo smilkinio, apatinio akiduobės krašto – nosies link, po to viršutiniu aki­duobės kraštu – smilkinio link.

Skruostų paviršutinis masažas atliekamas delniniu II – V pirštu paviršiumi: gilus try­nimas ir maigymas. Glostymas — nuo no­sies aukštyn, skruostinio lanko, ausų, smil­kinių, lūpų kampų link. Trynimas II—V pirštais nuo apatinio žandikaulio nosies link. Svarbu atkreipti dėmesį į nosies – lūpų raukšlę, kuri masažuojama nuo lūpų nosies link, ją suspaudžiant tarp nykščio ir smi­liaus.

Po to ligonis išpučia ir atpalaiduoja žandus, palenkia galvą žemyn, įkvepia oro ir iškvėpdamas taria: ,,pr…“, ,,fr…“ virpin­damas lūpas. Nosis masažuojama nuo no­sies galo tarpuakio link glostymu ir tryni­mu. Po to ligonis išplečia nosies sparne­lius.

Pasmakrės masažas – taip pat glostoma, trinama, maigoma nuo pažandinės dalies – į pasmakrės duobutę ir lūpų kampų link del­niniu II – V pirštų paviršiumi. Jeigu oda su­dribusi, fiksuojamas lūpų kampas, tada ma­sažo judesių kryptis – į priešingą lūpų kampą. Veido nervo vibracija – taškinė, trumpalaikė (tik aprimus ūmiam periodui).

Ausų kaušelių masažas daromas nykščiu ir smiliumi, apimant kaušelį iš vidaus ir išorės, pradedant ausies kaušeliu ir kylant aukštyn – glostant ir lengvai trinant vi­dine ausies dalį, po to – išorine.

Maigoma suspaudžiant ausies kaušelį tarp pirštų.

Kiekvienos masažo procedūros pabaigo­je ligonis prieš veidrodį, ir masažuotojui prižiūrint, stengiasi atlikti arba atlieka šiu­os judesius:

  • suraukia kaktą (skersai ir išilgai anta­kių esančios raukšlės, lūpų padėtis neturi keistis);
  • tris kartus užmerkia akis neatsimerk­damas (lūpų kampai nepakyla);
  • pakelia lūpų kampus aukštyn (akys neužsimerkia);
  • ištempia lūpas į šalis (judesys nedi­delės apimties);
  • ištempia lūpų kampus žemyn (kaklo raumenys nejuda);
  • patraukia apatine lūpą žemyn (pasiro­do apatiniai dantys);
  • patraukia apatinę lūpą aukštyn (vir­šutinė lūpa uždengia apatinę);
  • įtraukia lūpų kampus į burnos vidų (akys neužsimerkia);
  • išpučia sveiko žando pusę arba pučia atsargiai iš vienos žando pusės į kitą (lūpų kampai turi būti simetriški);
  • paslepia lūpas tarp dantų;
  • tempia viršutinę lūpą ant apatinės;
  • priartina lūpų kampus vieną prie kito (mažasis bučinys);
  • švilpia arba bando švilpti (neužsimerkdamas);
  • stengiasi tarti ilgąsias balses a, e, y, ū ir priebalses b, n, m;
  • sukanda dantis ir išsišiepia;
  • išpučia nosies sparnelius;
  • liežuviu siekia tai viršutinę, tai apa­tinę lūpas;
  • taria ,,fr“, ,,per“, ,,vo“, ,,ko“ ir panašius

Pratimai atliekami simetriškai, kiekvie­nas kartojamas 4 – 5 kartus iš eilės, akims – 2 – 3 kartus. Per dieną tai padaroma 2 – 3 kartus.

Masažas ir gydomoji kūno kultūra ski­riama kasdien ir atliekama 2 – 3 savaites. Veido masažo trukmė – nuo 5 iki 12 mi­nučių. Jeigu masažas neefektyvus, jis nu­traukiamas 10 -čiai dienų, o kineziterapija tęsiama. Po to vėl pakartotinai masažuoja­ma iki 20 procedūrų.

Jeigu atsiranda kontraktūra arba sinerginiai lūpų kampų judesiai užmerkiant akis, arba judinant lūpas – vokų trūkčiojimas (masažo judesiai turi būti labai švelnūs), veidas nemasažuojamas. Prieš masažą re­komenduojamos šiluminės procedūros, pa­vyzdžiui, soliuksas.

Kontraindikacijos masažui:

  • veido nervo neuritas dėl naviko prieš operacijų;
  • veido nervo neuritas sergant ūmiu pūlingu vidurinės ausies uždegimu.

Masažas sergant trišakio nervo neuralgija

Liga pasireiškia ūmiais ir labai skausmin­gais priepuoliais vienoje veido pusėje pa­gal trišakio nervo eigą. Masažas skiriamas poūmiu laikotarpiu, nu­rimus skausmams. Masažuojama lengvu glostymu, trynimu, vibracija. Pirmųjų pro­cedūrų metu tik lengvai glostoma ir trina­ma. Tik po 4 – 5 procedūrų galima lengvai vibruoti trišakio nervo šilkelių išėjimo į odą vietose: antakiduobinį nervą, kuris yra vi­diniame antakio trečdalyje, poakiduobinį nervą, kuris yra 0,5 cm žemiau akiduobės krašto, jos vidurį, apatinio žandikaulio nervą, kuris yra už 2,5 cm virš apatinio žan­dikaulio krašto viduriniame žandikaulio li­nijos trečdalyje. Visi šie taškai vibruojami paeiliui. Tai daroma 3 dienas. Masažas ne­turi sukelti skausmų. Jis skiriamas kasdien, trunka 6 – 7 minutes. Kursą sudaro 15 – 20 procedūrų. Po 2 mėnesių toks kursas kartojamas. Masažas skiriamas prieš fiziotera­piją arba praėjus 30 minučių po jos.

Masažas sergant pakaušio nervo neuralgi­ja

Sergant šia liga, esti pakaušio skausmai, apimantys ir mentę. Ligonio galvos padėtis būna priverstinė, padidėja kaklo raumenų tonusas.

Masažas skiriamas poūmiu laikotarpiu, nurimus skausmams. Masažuojamas pa­kaušis ir nugarinė kaklo dalis. Pirmomis dienomis masažuojama lengvai glostant ir trinant odą. Tik po 3 – 4 dienų galima at­sargiai maigyti, vibruoti didžiojo ir mažojo pakilusio nervų išėjimo j paviršių vielas. Di­dysis pakaušio nervas surandamas už pakauškaulio gumburo, mažasis pakaušio ner­vas – už spenines ataugos.

Abu nervai vibruojami iš eilės, t. y. kas­dien po vieną. Masažas neturi sukelti skausmų. Kasdien masažuojama po 6 – 7 minutes, iš viso 15 procedūrų.

Rekomenduotina kartu skirti ir kinezite­rapija.

 

Masažas sergant kaklo ir krūtinės stuburo dalių osteochondroze

Tarpslankstelinių diskų pakitimai suke­lia radikulitus. Jais labai dažnai serga ir jau­ni žmonės, kurie ilgai būna nedarbingi. Kai liga negydoma, ji dažnai kartojasi. Gydy­mas skiriamas kompleksiškai.

Svarbus vaid­muo tenka gydomajai kūno kultūrai ir ma­sažui.

Masažo tikslai:

  • sumažinti skausmus;
  • pagerinti kraujo ir limfos apytaką kak­lo, nugaros ir rankų srityse;
  • stiprinti atrofinius rankos raume­nis;
  • mažinti kaklo, pečių juostos raumenų tonusą.

Masažas indikuotinas poūmiojo kaklo os­teochondrozės stadijoje su įvairiais sindro­mais, pavyzdžiui, peties – mentės periartritais, užpakalinis kaklo simpatinis sindromas ir kiti.

Masažuojama priklausomai nuo kliniki­nio sindromo: ranka, nugarinė kaklo dalis, apykaklinė zona. Kai skauda krūtine ir prie­kinę krūtinės dalį, masažuojama nugaros smegenų segmentų Th -Th, ir C – C, sri­tyse. Sergant kaklo osteochondroze su peties – mentės periartrito sindromu, masažas pradedamas nuo rankos. Ligonis sėdi, ran­ka sulenkta per alkūnę 165—170° kampu, padėta ant masažo stalo. Masažuojami pirš­tai, po to nugarinė plaštakos sritis, riešas, dilbis, alkūnės sąnaris, žastas, deltinis rau­muo ir didysis krūtinės raumuo – glosty­mu, trynimu, nenutrūkstančia nervų ir ner­vinių kamienų vibracija. Si vibracija neturi sukelti skausmų. Paskui masažuojama nu­gara (ligonis guli ant pilvo). Masažuojama glostant, trinant ir nenutrūkstamai vibruo­jant oda, raumenis, tarpšonkaulinius nervus. Tik nurimus skausmui, masažuojami priestuburiniai taškai kaklo ir krūtinės dalies srityse.

Skaudama krūtinės pusė masažuojama li­goniui gulint ant nugaros. Masažuojamas didysis krūtinės raumuo, priekinis dantyta­sis raumuo, išoriniai tarpšonkaulituai raumenys – glostymu, trynimu – ir tarpšonkauliniai nervai – glostymu, trynimu bei nenutrūkstančia vibracija.

Apykaklinė zona masažuojama ligoniui sėdint. Esant raumenų hipertonusui, masažo judesiai turi būti švelnus, tausojantys – ir glostant, ir trinant. Esant hipotrofijai, ma­sažo judesiai būna intensyvesni.

Sergant kaklo osteochondroze ir esant nu­garos pusės, kaklo simpatiniam sindromui, masažuojamas pakaušis, kaklas ir apykak­linė zona. Kol ligonis skundžiasi galvos svaigimu, kaklas masažuojamas labai švel­niu glostymu. Tik praėjus galvos svaigimui, kaklą galima masažuoti glostymu ir tryni­mu.

Masažas sergant juosmens ir kryžmens os­teochondroze

Indikacijos masažui: infekcinės ir tok­sinės kilmės juosmens ir kryžmens radiku­litai, degeneraciniai juosmens ir kryžmens slankstelių ir tarpslankstelinių diskų paki­timai (diskozės, Šmorlio išvaržos, diskopatijos, spondiliozės, spondiloartritai ir kt.), potrauminiai juosmens ir kryžineas radikulitai, radikulitai atsiradę dėl perkrovos, uždegiminių procesų mažajame dubenyje ir kt.

Masažo tikslai;

  • pagerinti kraujotaką ir limfos apytaką juosmens ir kojų srityse;
  • sumažinti skausmus;
  • sustiprinti hipotrofinius raumenis (sėd­menų, šlaunų ir blauzdos);
  • sumažinti ilgųjų nugaros raumenų to­nusą.

Juosmuo, kryžmuo, sėdmuo, skaudanti koja masažuojami įvairiais glostymo būda­is, trynimu, vibracija. Koja masažuojama pradedant pirštais, kiekviena dalis atskirai: pėda, čiurna, blauzda, kelio sąnaris, šlau­nis, sėdmuo, kojos nervai, priekinis ir nu­garinis paviršius.

Nugara masažuojama nuo S – S, L – L, Th – Th kylant nuo apa­tinių dalių aukštyn, delniniu II – IV pirštų paviršiumi glostant priestuburines dalis išil­gai, spirale, trinant mažylio pakyla, pjovi­mu, vibruojant išilgai. Glostoma ir trinama apatinė krūtinės dalis. Priesuburinių dalių masažas turi būti diferencijuotas priklau­somai nuo raumenų įtampos. Įtampai su­mažinti masažo judesiai turi būti lengvi, švelnūs, glostoma ir trinama lengvai spaudžiant. Kitoje pusėje raumenys ma­sažuojami glostymu, trynimu ir vibracija. Atskirai vibruojami jautrūs taškai: prie stu­buro tarpslankstclinių skersinių ataugų, IV – V juosmeninių slankstelių, klubo kryžmens sąnarių, kryžkaulio skersinių ataugų srityje, nervinių kamienų ir nervų išėjimo vietose.

Kojos masažuojamos šitaip: iš pradžių – priekinis paviršius, po to nugarinis – glos­tant, trinant ir vibruojant nervus bei nervi­nius kamienus. Kojų raumenys masažuoja­mi diferencijuotai: kai esti stiprus skaus­mas, raumenys tik glostomi, o atrofiniai ir hipotrofiniai raumenys glostomi ir ypač tri­nami įvairiais trynimo būdais.

Masažo procedūra turi sumažinti skaus­mus. Todėl per pirmąsias 2 – 4 procedūras masažuojama tik įvairiu glostymu, truputį spaudžiant odą ir poodinį sluoksnį. Skau­dančių taškų nereikia liesti.

Po 2 – 4 procedūrų, sumažėjus skaus­mams, galima diferencijuotai masažuoti raumenis – ne tik glostyti, bet ir trinti, vib­ruoti. Tik po 4 – 5 procedūrų masažuojami nervai ir nerviniai kamienai. Iš lėto masažas intensyvėja: paviršutinis glostymas papil­domas giliu glostymu, trynimas po truputį stiprėja, vibracija greitėja. Rekomenduotina masažo procedūrą pradėti tausojančiais judesiais, po 2—3 mi­nučių pradėti masažuoti stipriau, atsižvel­giant į ligonio būseną, ir užbaigti mažinant masažo judesių intensyvumą. Procedūros trukmė – nuo 5 iki 15 minučių. Masažas vyresniems žmonėms turi būti ne toks stip­rus, kaip jaunesniems.

Masažo trukmė: per pirmąsias 2 – 3 pro­cedūras – 5 – 6 minulės, vėliau – iki 20 minučių. Skiriama iki 20 procedūrų, kurios atliekamos kasdien.

Juosmeninę kryžmens osteochondrozę būtina gydyti kompleksiškai – kartu su gy­domąja kūno kultūra, fizioterapinėmis pro­cedūromis.

Masažas sergant tarpšonkaulinių nervų neuralgija

Indikacijos masažui: tarpšonkaulinių nervų neuralgijos persirgus gripu, po intok­sikacijų, dėl pleurito, dėl stuburo ir šon­kaulių traumų.

Susirgus prasideda priepuoliniai skausmai nugaros ir krūtinės ląstos šonų paviršiuose. Didžiausias skausmas esti prie stuburo, tarp šonkaulių pažastinėje linijoje, prie krūtin­kaulio.

Ligonis sėdi. Masažuojamos priestubu­rines nugaras dalys – plačiais štrichais glostomi, trinami, vibruojami, vėl glosto­mi ir trinami tarpšonkauliniai tarpai nuo krūtinkaulio stuburo link, glostomas ir tri­namas krūtinkaulis.

Po to – nenutrūkstan­ti krūtinės ląstos priekinės ir šoninės sričių vibracija, skaudančių taškų vibracija pirštų paviršiumi. Ligonis kvėpuoja krūtine.

Masažo trukmė – 10 minučių. Pro­cedūros atliekamos kasdien arba kas antrą diena, iš viso jų skiriama 10.

Masažas sergant šlaunies odos nervo neuralgija

Ši neuralgija atsiranda dėl distrofinių juosmeninės stuburo dalies pakitimų: oste­ochondrozės, spondiloartrozės, intoksika­cijų, infekcijų, medžiagų apykaitos sutri­kimų.

Masažuojamas ligonis guli. Masažas pra­dedamas nuo juosmeninių nugaros smegenų segmentų L – L, kylant aukštyn iki Th – Th priesluburinių sričių glostant, trinant mažylio pakyla, pjovimu, štrichavimu, pu­siau žiediniu trynimu, maigant išilgai, sker­sai, vibruojant nenutrūkstamai, plekšnojant. Po to glostomi ir trinami šonkauliniai lan­kai, klubikaulio skiauterė, klubo sąnariai.

Skaudamos kojos masažas pradedamas nuo pėdos ir kylama aukštyn – glostoma, trinama ir maigoma. Šlaunis masažuojama plokščiu ir apimančiu glostymu (paviršuti­niu ir giliu), nenutrūkstančia vibracija del­nu, lengvu trynimu delniniu pirštų paviršiu­mi ir mažylio pakyla, štrichavimu ne­nutrūkstančia vibracija delnu, plekšnojimu.

Masažas neturi sukelti skausmų. Judesių intensyvumas priklauso nuo ligonio savi­jautos.

Masažo procedūros trukmė – 10 -15 minučių. Masažuojama kas antra diena. Gy­dymo kursas – 10 procedūrų.

 

Masažas sergant galvos smegenų kraujo­takos ligomis

Galvos smegenų kraujagyslių ligos suda­ro 30 – 50% visų širdies kraujagyslių siste­mos ligų. Sunkiausia komplikacija yra in­sultas. Medicinos literatūroje pažymima, kad 80% persirgusių miokardo infarktu vėl grįžta į darbą, o iš persirgusių insultu būna darbingi tik 20%.

Insultai būna hemoraginiai ir išeminiai. Po insultų būna kojų arba rankų paralyžių ar parezių. Jie yra centrinės kilmės, nes nu­kenčia motoriniai galvos smegenų centrai ir jų pravedamieji takai. Raumenų tonusas galūnėse padidėja, atsiranda sinkinezių, stipriai išreikštų sausgyslinių refleksų, pa­tologinių refleksų.

Rankose būna padidėjęs pirštų lenkėjų, nykščio ilgojo lenkėjo, lenkėjų ir pritrau­kiamųjų bei nugręžiamiĮJų raumenų, dilbio nugręžiamųjų raumenų ir lenkėjų, pritrau­kiamųjų ir nuleidžiančio petį raumens (ypač didžiojo krūtinės raumens) sukamojo rau­mens tonusas. Kojose esti padidėjęs lenkėjų ir atgręžiančių pėdą raumenų, šlaunies ir blauzdos tiesėjų, pritraukiamųjų ir su­kančiųjų šlaunį į išorę raumenų tonusas.Tiesėjai rankose ir lenkėjai kojose būna ištempti, hipotrofiški.

Masažo tikslas:

  • sumažinti spastinių raumenų reflek­sišką dirglumą, kontraktūras;
  • sustiprinti ištemptus atrofinius raume­nis;
  • pagerinti juose kraujo ir medžiagų apy­kaitą;
  • atgaivinti judesius;
  • pagerinti bendrą organizmo tonusą,.

Masažuojant priekinį paviršių, ligonis gu­li ant nugaros, po keliais padėtas volelis. Masažuojant išorinį kojos paviršių, ligonis guli ant sveiko šono, o masažuojant nuga­rinį paviršių, jis guli ant pilvo, po galva ir po pilvu padėtos pagalvės, po čiurnos sąna­riais – volelis.

Masažuojama šitaip; kojos priekinis paviršius, pradedam nuo proksimalinių dalių (šlaunis, blauzda, pėda, pirštai), didysis krūtinės raumuo, ranka (žastas, dilbis, plaštaka, pirštai, ypatingas dėmesys skiria­mas peties sąnariui), išorinis kojos pa­viršius, nugarinis kojos paviršius, priestuburinės nugaros smegenų segmentų sritys.

Prieš pradedant masažuoti, reikia išmo­kyti ligonį kuo geriau atpalaiduoti raume­nis ir padėti jam tai padaryti. Pradedama nuo sveikos kojos. Kai ligonis išmoksta at­palaiduoti sveikos kojos raumenis, jam ge­riau sekasi atpalaiduoti ir paralyžiuotosios. Masažuotojas gali padėti sukratymais, pa­syviais judesiais. Koją, laikant pėdą, gali­ma pakratyti, ją keliant ir nuleidžiant, po to pasupti į šalis; ranką – spaudžiant peties sąnario galvutę sukti nedidelės ampli­tudės ratukais peties sąnaryje. Norint su­mažinti dilbio raumenų tonusą, trinamos sausgyslės aplink alkūnės sąnarį.

Kai yra didelis blauzdų tiesėjų tonusas, masažuotojas stovi iš šonų ir deda rankas delniniu II-V pirštų paviršiumi ant pakin­klio ir spaudžia sausgysles, po to sulenkia ligonio koją ties klubo ir kelio sąnariais. Paskui spaudžia girnelę ir stengiasi sukti koją į vidų. Po to 2 – 3 kartus sulenkia ir ištiesia koją ties kelio sąnariu. Pėdai atpa­laiduoti masažuotojas atsargiai masažuoja ir pakrato Achilo sausgyslę. Prieš atlikda­mas judesius, ligonis turi įkvėpti oro, o da­rydamas judesius – iškvėpti.

Greitesniu tem­pu (greitesnis tempas didina raumenų to­nusą). Yra autorių, kurie dar siūlo švelnų išilginį ir skersinį maigymą bei žnaibymą ištemptiems raumenims. Kiekvienas ma­sažo judesys kartojamas 3 – 4 kartus. Ma­sažas, gydymas padėtimi, kineziterapija pra­dedama anksti – 2 – 10 dieną po įvykusio insulto. Pirmos masažo procedūros lengvos. Gulinčiam ant nugaros ligoniui masažuo­jamos tik proksimalinės kojų ir rankų da­lys. Nuo 4 – 5 procedūros masažuojamos visos kojų ir rankų dalys, didysis krūtinės raumuo, ligonis jau paverčiamas ant svei­ko šono.

Jau nuo 6 – 8 procedūros, ligoniui gulint ant sveiko šono, masažuojami juos­muo bei nugara. Ant pilvo ligonis pagul­domas praėjus 2 mėnesiams po insulto.

Teisingi masažo judesiai sumažina padi­dintą raumenų tonusą ir sinkinezes.

Masažo procedūra iš pradžių trunka nuo 5 iki 10 minučių, vėliau – iki 15 – 20 mi­nučių. Procedūros atliekamos kasdien, iš vi­so 20 – 25 kartus. Rekomenduotina skirti gydomąją kūno kultūrą praėjus 30 minučių po masažo procedūros.

Masažas skiriamas pakartotinai po vieno mėnesio. Per pirmuosius metus po insulto galima skirti masažą su vieno mėnesio per­trauka tarp kursų iki šešių kursų.

Masažo metodika tausojanti, bet judesiai iš lėto intensyvėja, ypač masažuojant ištem­pus, silpnesnius ir hipotrofiškus raumenis.

Dėl įvairių priežasčių (galvos traumos, reumato, hipertoninės ligos, gimdymo trau­mos ir kt.) gali įvykti paralyžius. Visų spastinių paralyžių masažo metodi­ka vienoda.

 

Masažas vangių arba periferinių paralyžių atvejais

Centrinės ir periferinės nervų sistemos li­gos bei traumos, kurios pažeidžia perife­rinį motorinį neuroną, pasireiškia vangiais arba periferiniais paralyžiais. Jiems esant, labai greitai atrofuojasi raumenys, sumažėja raumenų tonusas, išnyksta refleksai, atsi­randa kontraktūrų.

Masažas kartu su gydomąja kūno kultūra yra svarbi kompleksinio gydymo dalis.

Masažo tikslas:

  • pagerinti audinių trofiką, kraujotaką ir limfos apytaką;
  • padidinti raumenų tonusą, pagerinti raumenų susitraukimo funkciją;
  • pagerinti pažeisto nervo laidumą;
  • pagerinti jo funkcijos atsistatymą.

Ypač sudėtinga masažo metodika gydant vaikus, sergančius arba persirgusius poliomielitu. Sergant

poliomielitu pažeidžiama arba visa raumenų grupė, arba vienas rau­muo, kartais pavienės jo skaidulas. Be to ligos reiškinių gali būti vienoje rankoje, vie­noje kojoje arba abiejose kojose, kartais gali nukentėti lenkėjas, kartais tiesėjas. Vadi­nasi, masažas turi būti diferencijuotas. Todėl prieš pradedant masažuoti reikia tiks­liai žinoti, kurie raumenys sveiki ir kurie paralyžiuoti.

Paralitinėje poliomielito stadijoje ma­sažas skiriamas pirmomis paralyžiaus die­nomis. Geriausiai prieš masažą skirti šilu­mines procedūras. Masažas būna bendras, judesiai lėti, ritmiški, plačiai apimantys kūno dalis. Taikomas plokščias ne­nutrūkstantis glostymas ir trynimas. Taip pat masažuojamos pažeistos nugaros sme­genų segmentų sritys. Prie stuburo jos švel­niai glostomos ir trinamos. Masažais neturi sukelti skausmo. Po to masažuotojas pasy­viai lanksto visus sąnarius. Lankstyti rei­kia atsargiai, nepertempiant sąnarinių kap­sulių. Procedūra trunka 10 – 15 minučių, ji atliekama kasdien.

Poliomielito sveikimo stadijoje masažas esti diferencijuotas. Pradedama nuo priestuburinių sričių. Jeigu paralyžiuotos ko­jos, masažuojama nuo SS, L-L, Th-Th jeigu rankos — nuo Th,—C. Tai­komas paviršutinis ir gilus glostymas, try­nimas mažylio pakyla (pjovimas), mainy­mas (skersinis ir išilginis, sustūmimas), ne­nutrūkstami ir nutrūkstanti vibracija. Plači­ais masažo štrichais atliekamas bendras vi­so kūno masažas glostant, trinant ir vibruo­jant. Po to masažuojami atskiri paralyžiuo­ti raumenys: plokščias ir apimantis nenutrūkstantis ir nutrūkstantis glostymas, ne­gilus trynimas delniniu pirštų paviršiumi (pjovimas), švelnus išilginis maigymas (paspaudimas, voliojimas, pažnaibymas, sustūmimas), vibracija (nenutrūkstanti, plekšnojimas, nedidelės amplitudės ir lėtu tempu pakratymas sukratymas, išilginė vibracija delnu). Atskirai glostomi ir trinami sausgyslės ir sąnariai, nerviniai kamienai glostomi, trinami ir vibruojami (ne­nutrūkstanti vibracija delniniu pirštų pa­viršiumi išilgai pažeisto nervo).

Atskirai masažuojami paralyžiuotų raumenų antago­nistai. Baigęs masažuoti, masažuotojas lanksto paralyžiuotus sąnarius, o ligonis ak­tyviai lanksto sveikus sąnarius.

Procedūra trunka 20 – 25 minutes ir at­liekama kasdien.

Poliomielito liekamųjų reiškinių stadijo­je masažas esti diferencijuotas. Prieš ma­sažą skiriamos šiluminės procedūros. Ma­sažas pradedamas nuo priestuburiniu sričių pažeistų nugaros smegenų segmentų.

Tin­ka visi masažo būdai. Iš lėto masažo jude­siai intensyvėja. Pavieniai raumenys inten­syviai masažuojami visais būdais. Kojų ar rankų sąnariai glostomi delni­niais pirštų paviršiais, trinami, po to ma­sažuotojas pasyviai lanksto sąnarius. Ner­viniai kamienai masažuojami glostant, tri­nant išilgai ir skersai ir vibruojant pagal ner­vo eigą.

Procedūros trukmė – 20 – 30 minučių. Ji atliekama kasdien arba kas antrą dieną, iš viso 20 – 25 kartus.

Kitos etiologijos vangus paralyžiai ma­sažuojami taikant visus masažo būdus paretiniam raumenynui: glostymą, trynimą, maigymą, vibraciją. Atskirai vibruojamas nervinis kamienas ir pagal nervo eigą. Ma­sažo pabaigoje masažuotojas pasyviai lanksto paretinęs galūnės sąnarius.

Procedūros trukmė – 15 – 20 minučių. Masažo kursą sudaro 15 – 20 procedūrų.

Masažas sergant poliradikuloneuritais (polineuritais)

Ligą sukelia infekcijos, intoksikacijos, profesinės ligos (dažnas rankų sušalimas, ilgalaikė vibracija). Susirgus pakyla tem­peratūra, atsiranda simetriniai, vangūs rankų ir kojų distalinių dalių paralyžiai arba parezės, pažeidžiami plaštakos ir pėdos tie­siamieji raumenys, prasideda jų atrofija, hi­potonija, sumažėja jėga. Gan greit susidaro riešo ir čiunos sąnarių kontraktūros. Ligo­nius vargina kojų ir rankų skausmai, su­trinka jų odos jautrumas, ypač skauda palpuojant nervinius kamienus.

Norint išvengti kontraktūrų ūmiame li­gos periode rekomenduotina ramybė ir gy­dymas padėtimi. Nukritus temperatūrai, ski­riama gydomoji kūno kultūra (pasyvūs judesiai ir kvėpavimo pratimai).

Masažas skiriamas poūmiame ligos peri­ode. Jo metodika ir intensyvumas priklau­so nuo bendros ligonio būklės ir vietinių pakitimų (skausmo pažeistoje kojoje ar ran­koje, raumenų tonuso).

Per pirmąsias dvi procedūras taikomas plokščias nenutrūkstantis glostymas ir try­nimas. Pradedant trečiąja procedūra, ma­sažas atliekamas diferencijuotai. Paretiniai raumenys masažuojami nenutrūkstančiu ir nutrūkstančiu apimančiu glostymu, tryni­mu. Jeigu masažas nesukelia skausmų, ga­lima atsargiai pamaigyti (skersai ir išilgai), atlikti paspaudimus, nenutrūkstamai vibruo­ti, sukratyti ir papurtyti. Nepažeisti raume­nys masažuojami laikant visus masažavimo būdus. Kiekvienas kojos ar rankos ner­vas masažuojamas atskirai. Po masažo re­komenduotina atlikti pasyvius pratimus, tačiau lankstyti koją ar ranką per sąnarį rei­kia atsargiai, nepertempiant sąnarinės kap­sulės.

Masažo trukmė -15 minučių. Kur­sas – iki 25 procedūrų.

Masažas esant diencefaliniams sindro­mams

Diencefaliniai sindromai atsiranda po in­jekcijų, intoksikacijų, traumų ir kitų paken­kimų, pažeidžiančių hipotalamine sritį. Kli­nika labai įvairi. Neretai atsiranda diencefalinės krizės, kurių metu būna dusulys, dažnas pulsas (iki 130 tvinksnių per mi­nutę), skausmai širdies plote ir įvairūs kiti simptomai.

Gydymas turi būti kompleksinis. Skiria­ma gydomoji kūno kultūra ir masažas. Ma­sažas tausojantis, kas antrą dieną, praėjus dviem dienoms po krizės. Masažuojama apykaklinė zona. Masažuojant stebima li­gonio savijauta. Masažo trukmė – 5 -12 minučių. Kursas – 10 -12 procedūrų.

Masažas sergant migrena

Migrena (galvos gėla) pasireiškia galvos skausmų priepuoliais. Gydoma įvairiais fi­ziniais metodais, taip pat ir masažu. Ma­sažuojama galva, kaklas ir apykaklinė zo­na. Masažo trukmė – 10 – 15 minučių, pro­cedūros atliekamos kasdien, iš viso jų ski­riama 10 – 15.

 

Masažas sergant lėtinėmis nespeci­finėmis kvėpavimo sistemos ligomis

Lėtinėmis nespecifinėmis kvėpavimo sis­temos ligomis serga nemažai žmonių, ir jų vis daugėja. Gydomoji kūno kultūra, fizi­niai gydymo metodai ir masažas efektyviai padeda gydyti šias ligas.

Indikacijos masažui: lėtinės nespecifinės kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, lėti­nis bronchitas, plaučių emfizema, pneumosklerozė, bronchinė astma (tarp priepuo­lių) ir kt.

Kontraindikacijos masažui: ūmi ligos sta­dija, kai pakyla temperatūra, pakitimai krau­jyje, bronchektazija audinių irimo III laips­nio fazėje, pulmokardialinis nepakankamu­mas, ūmi ir poūmė plaučių tuberkuliozės stadija, ūmi eksudacinio pleurito stadija, na­vikai ir kitos bendros kontraindikacijos ma­sažui.

Masažo tikslas:

  • normalizuoti kraujo ir limfos apytaką;
  • pašalinti bronchospazmą;
  • pagreitinti infiltratų ir eksudato rezorb­ciją;
  • atstatyti krūtinės ląstos ir diafragmos paslankumą;
  • pagerinti plaučių audinių elastingumą;
  • paskatinti atsikosėjimą (jeigu yra skreplių).

Masažo metodika. Ligonis guli arba sėdi. Masažui naudojami visi masažo jude­siai: glostymas, trynimas, maigymas ir vib­racija. Pradedamos masažuoti nugaros priestuburinės dalys L 5 —L 1, Th 9 – Th 3, C 4 – C 3 paviršutiniu ir giliu glostymu, žiediniu būdu trinant delniniais pirštų paviršiais, štrichuojant, pjaunant, maigant – išilgai sustumiant ir ištempiant, paspaudžiant, nenutrūkstamai vibruojant, punktuojant. Po to platusis nu­garos raumuo ir trapecinis raumuo ma­sažuojami laikant visus masažo būdus. Pla­tusis nugaros raumuo masažuojamas nuo apačios slenkant pažastų link, o trapecinis raumuo -nuo pakaušio pečių link. Paskui masažuojami sukamieji galvos raumenys žnypliniu glostymu, maigymu, nenutrūks­tančia vibracija pirštų galais. Po to ma­sažuojamas tarpumentis, sritys virš menčių delniniais pirštų paviršiais ir delnais glos­tant, trinant, pjaunant, nenutrūkstamai vib­ruojant. Paskui pradedamos masažuoti atraktikaulinės ir poraktikaulinės sritys. Ma­sažuojama nuo krūtinkaulio raktikaulio -krūtinkaulio sąnario link glostant, trinant ir nenutrūkstamai vibruojant. Po to masažuo­jamas krūtinkaulinis raktikaulio ir petinis raktikaulio sąnarys glostant delniniais pirštų paviršiais – žiediniais judesiais porakti-kaulių ir pažastų link, trinant sąnarines kap­sules, nenutrūkstamai vibruojant sąnarius. Toliau masažuojami didieji krūtinės ir prie­kiniai dantytieji raumenys glostant, trinant, maigant ir vibruojant; tarpšonkauliniai tar­pai nuo krūtinkaulio stuburo link. Diafragma masažuojama delnais nenutrūkstama vibracija ir paspaudimu nuo krūtinkaulio stuburo link pagal X—XII šonkaulių eigų. Netiesioginis plaučių masažas daromas ne­nutrūkstamai vibruojant ir spaudžiant plaučių srityse iš nugaros pusės ir iš prie­kio.

Širdies masažas atliekamas ne­nutrūkstamai vibruojant širdies plote, švel­niai ritmiškai paspaudžiant virš širdies ir apatinio krūtinkaulio trečdalio srityje, su­spaudžiant krūtinės ląsta pažastinėje lini­joje ties V—VI šonkauliu. Krūtinės ląstos sukratymas atliekamas iškvėpimo metu. Po masažo ligonis atlieka kvėpavimo pratimus. Masažo procedūros trukmė -15 – 20 minučių. Kursą sudaro 12 – 15 procedūrų, kurios atliekamos kasdien arba kas antrą dieną.

Masažas pooperaciniame laiko­tarpyje

Masažo taikymas pooperaciniame laiko­tarpyje yra tikslingas jau vien todėl, kad ligonio, kuris eina operuotis, organizme ligos pasėkoje jau yra susidarę daugelis ne tik organinių, bet ir funkcinių sutrikimų, nukrypimų nuo normos. Operacija, t.y. chirur­gine intervencija, savo možiu sukelia sutri­kimus, tam tikram laikotarpiui susilpnina organizmo apsaugines reakcijas. Be to, pirmosiomis po operacijos dienomis kyla komplikacijų, susijusių su ligonio neju­drumu.

Indikacijos masažui: įvairios chirurginės intervencijos intratrachealinėje narkozėje.

Kontraindikacijos masažui:

  • ūmus kardio-vaskulinis nepakanka­mumas;
  • plaučių arterijos embolija;
  • plaučių pabrinkimas (edema);
  • ūmus inkstų arba kepenų funkcijos nepakankamumas;
  • ūmios ir stipriai išreikštos alerginės

Masažo tikslai po visų operacijų;

  • pakelti bendrą organizmo tonusą;
  • atstatyti širdies – kraujagyslių siste­mos funkciją;
  • pašalinti narkozės liekamuosius reiš­kinius, skatinti atsikosėjimą;
  • skatinti regeneracinius procesas;
  • skatinti žarnyno funkcijos atsis­tatymą;
  • išvengti pooperacinių komplikacijų, tokių kaip pneumonijos, trombofle­bitai, embolijos, pragulos.

Kai kurie autoriai, kaip L. Kuničevas, pirmąją masažo procedūrą rekomenduoja atlikti tuoj po operacijos, ligoniui dar tebe­gulint ant operacinio stalo. Ligonis masažuojamas pooperacinėje palatoje.

Procedūrą sudaro 3 dalys:

  • paruošiamoji (tai plokščias ir apiman­tis glostymas);
  • pagrindinė (trynimas, maigymas, vi­bracija);
  • baigiamoji (sukratymas, glostymas).

Masažo metodika. Masažuojamasis guli ant nugaros arba ant šono, kojos per ke­lius šiek tiek sulenktos, po jomis pakištas volelis. Masažas pradedamas nuo pėdų. Taikomas čiurnos plokščias, apimantis ir žiedinis apimantis glostymas. Po to trina­ma visa koja iki kirkšnio. Po trynimo – maigymas, šlaunies purtymas.

Po to ligonis sulenkia koją per kelio sąnarį ir sten­giamasi pamasažuoti užpakalinį kojos paviršių. Taikomas blauzdos užpakalinio paviršiaus glostymas, maigymas, purtymas. Po to masažuojamos rankos. Parenkant masažo būdus reikia atsižvelgti į ligonio būklę ir jo pozą. Kojos ir rankos masažuo­jamos po visų operacijų. Tačiau yra ir spe­cialios masažo metodikos po krūtinės ląstos ir pilvo operacijų.

Masažas po torakalinių operacijų. Verta dėmesio yra V. Dubrovskio siūlo­ma metodika. Masažuotojas stovį ligoniui iš dešines. Pradžioje švelnus plokščias paviršutinis visos krūtinės glostymas, po to švelnus grėblinis tarpšonkaulinių tarpų glostymas ir trynimas, glostant ir trinant krūtinkaulio link. Po to abiejų rankų ke­turių pirštų pagalvėlėmis yra trinamas krūtinkaulis nuo kardinės ataugos aukš­tyn, raktikaulio link. Ta pačia kryptimi daroma ir nenutrūkstanti vibracija. Po to rekomenduojama švelniai pamaigyti didžiuosius krūtinės raumenis.

Tada daromi krūtinės ląstos suspaudimai kartu su kvėpavimo pratimais. Tuo metu viena ranka fiksuoja operacinį randą, antroji dedama krūtinės ląstos šoninėje dalyje. Įkvėpimo metu ši ranka slysta stuburo link, o iškvėpimo metu atgal į pirmykštę padėtį ir suspaudžia krūtinės ląstą. Po to ranka, fiksavusi operacinį randą dedama ant krūtines ląstos šono ir iškvėpimo metu ji suspaudžia krūtinės ląstą. Po to abiem rankom suspaudžiama krūtinės ląsta pažastų srityje. Vėliau pereinama prie įstrižojo masažo. Viena ranka, pavyzdžiui kairioji, yra kairės pusės pažasties duobėje, dešinioji — dešinės pusės krūtinės ląstos apatinėje dalyje ties šonkaulių lanku. Iškvėpimo metu abi rankos suspaudžia krūtinės ląstą. Po to rankų padėtis keičia­ma. Visais atvejais, kai suspaudžiama krūtinės ląsta, spaudimo jėga turi būti stipresnė iškvėpimo pabaigoje. Po kiekvie­no krūtinės ląstos suspaudimo 15 – 20 s. poilsis. Daromi pratimai atsikosėjimui. Suėmus operacinį randą, ligonis prašomas pakosėti.

Po torakalinių operacijų dar yra reika­lingas kaklo, pilvo, kai kada ir nugaros masažas. Jeigu ligonis guli, ant nugaros masažuojant kaklą po mentimis turi būti pakištas volelis, galva šiek liek atlošta. Masažuojant kaklo užpakalinį paviršių yra siekiama nugara, o masažuojant šoninius jo paviršius – pečių lankai, galvos suka­mieji raumenys. Kaklas masažuojamas trumpai, nes ligoniui gali pradėti svaigti galva.

Po to masažuojamas pilvas, taikomi tok­ie masažo būdai:

  • plokščias žiedinis paviršutinis glostymas;
  • gilusis glosty­mas pagal storosios žarnos eigą;
  • try­nimas skersinis, spiralinis pjovimas;
  • skersinis maigymas pagal laikrodžio ro­dykle, tiesiųjų ir įstrižųjų pilvo raumenų maigymas;
  • punktavimas pirštų galais;
  • nenutrūkstanti vibracija pasunkinta
  1. Kuničevas rekomenduoja ligoniams po torakalinių operacijų daryti paravertebralinį segmentinį masažą 3-čio, 7-to kaklo ir 1-mo, 5-to juosmens slankstelių srityse. Tais atvejais ligonis guli ant šono. Taiko­mas plokščias paviršutinis glostymas, ly­ginimas, štrichavimas, trynimas delnais sulenkia koją per kelio sąnarį ir sten­giamasi pamasažuoti užpakalinį kojos paviršių. Taikomas blauzdos užpakalinio paviršiaus glostymas, maigymas, purtymas. Po to masažuojamos rankos. Parenkant masažo būdus reikia atsižvelgti į ligonio būklę ir jo pozą. Kojos ir rankos masažuo­jamos po visų operacijų. Tačiau yra ir spe­cialios masažo metodikos po krūtinės ląstos ir pilvo operacijų.

Kai ligonis gali sėdėti, jam galima pama­sažuoti ne tik paravertebralines sritis, bet ir kitas nugaros dalis, patrinti tarpšonkaulinius tarpus, lengvai pamaigyti. Plekšnojimas, padaužymas, kapojimas yra daromi dažnu ritmu, nedidele jėga, sie­kiant pagerinti atsikosėjimą. Masažo truk­mė, priklausomai nuo operacijos sunkumo, svyruoja nuo 15 – 20 min. Kursas 6 – 12 procedūrų.

Masažas po pilvo ertmės operacijų

Jis daromas ligoniui gulint ant nugaros, su­lenktomis kojomis maksimaliai atpalaida­vus pilvo raumenis. Taikomas plokščias paviršutinis žiedinis glostymas pagal lai­krodžio rodyklę viena ranka, antroji runka fiksuoja pooperacinį randą per uždėtą ant jo tvarstį. Po glostymo – spiralinis try­nimas viena ranka, štrichavimas, pilvo įstrižųjų raumenų maigymas, lengvas ple­kšnojimas.

Ligoniui gulini ant šono yra masažuo­jamos paravertebralines sritys ThTh, L – L S – S. Šiomis sritims taikomas glostymas, įvairūs trynimo būdai, tarp jų delno pagrindu, sustūmimas -ištempimas, nenutrūkstanti vibracija lėtu tempu. Be to masažuojama ir menčių sritis, trapeciniai nugaros platieji raumenys, tarpšonkauliniai tarpai, juosmens – kryžmens sritis, sėd­menys.

Ligoniui gulint ant nugaros prieš pilvo masažą dar gali būti masažuojama krūtinė, taikoma jos glostymas, trynimas, krūtinės didžiųjų raumenų maigymas, krūtinės ląs­tos suspaudimai, įstrižinis masažas, prati­mai atsikosėjimui, kvėpavimo pratimai.

 

Masažas sergant ginekologinėmis ligomis

Sergant ginekologinėmis ligomis yra taikomas išorinis segmentinis ir vidinis (vaginalinis) masažas. Vaginalinį masažą gali atlikti akušerė arba gydytojas gineko­logas.

Indikacijos masažui: klimakteriniai su­sirgimai, chroninis tūbų uždegimas, dismenorėja, gimdos raiščių suaugimai.

Masažo metodika: Segmentinis masa­žas yra daromas paravenebralinėse zonose Th – L – S – slanks­telių srityse. Taikomi tokie būdai: plokš­čias paviršutinis ir gilusis glostymas, trynimas -štrichavimas, pastumdymas, pjovimas, maigymas – voliojimas, sustūmimas, vibracija-plekšnojimas, punktavimas, purtymas. Galima taikyti ir specia­liuosius segmentinio masažo būdus. Klasikiniais būdais masažuojama nuga­ros priestuburinės sritys ir kitos nugaros sritys. Po to masažuojami sėdmenys. Glostymas – plokščias ir apimantis, krumpliais, trynimas – pjovimas, pusiau žiedinis, pastumdymas, briaunainis – šukuotinis, maigymas, purtymas, dubens sukratymas. Taip pat taikomas energin­gas juosmens – kryžmens srities masažas. Pilvo masažas: glostymas, purtymas, sukratymas.

Kai kurie autoriai, kaip L. Kuničevas rekomenduoja sergant klimakteriniais sutrikimais masažuoti kaklą ir veidą, kadangi šių sričių masažas teigiamai veikia sutrikimus.

Procedūros trukmė 10 -15 min. Gy­dymo kuisąs 10 -15 – 20 procedūrų. Ser­gant klimakteriniais sutrikimais, masažą reikia derinti su kineziterapija.

Esant kai kurioms ginekologinėms li­gonis, kaip menstruaciniai vėlavimai arba jų ciklo sutrikimai, taikomas vibracinis aparatinis masažas gaktos srityje, o t.p. Th ir L slankstelių srityje, kryž­kaulio srityje.

Atliekant vidinį (vaginalinį) masažą du dešinės rankos pirštai, tai smilius ir didysis, apmauti pirštine ir patepti va­zelinu, yra įvedami j makštį. Ligonė sėdi ant ginekologinės kėdės arba ant stalo krašto sulenktomis ir praskėstomis kojo­mis. Masažuotojas yra tarp jų. Jo kairioji ranka glosto pilvo sieną ir, didinant spau­dimą, trina ir maigo gimdą, kurią du dešinės rankos, įvestos į makštį, pirštai laiko pakelę. Procedūros trukmė 2 – 3 min., kursas 10 – 12 procedūrų.

Kontraindikacijos vaginaliniam masažui: gimdos ir jos priedų augliai, ūmūs ir poūmiai vidinių ir išorinių ly­tinių organų uždegimai, trichomoninis kolpitas ir uretritas, menstruacijos, skaus­mai dubens srityje.

Masažas sergant lėtinėmis nespeci­finėmis kvėpavimo sistemos ligomis

Lėtinėmis nespecifinėmis kvėpavimo sis­temos ligomis serga nemažai žmonių, ir jų vis daugėja. Gydomoji kūno kultūra, fizi­niai gydymo metodai ir masažas efektyviai padeda gydyti šias ligas.

Indikacijos masažui: chroninis bronchitas, chroninės pneumonijos remisijos fazėje, bronchinė astma (tarp priepuolių), bronchektazinė liga, plaučių emfizema, pleuritas.

Kontraindikacijos masažui: visos ūmiosios arba paūmėjusios kvėpavimo sistemos ligos, aktyvi plaučių TBC, krūtinės ląstos ir pilvo organų augliai, bronchinės astmos priepuoliai ir kitos bendrosios kontraindikacijos, būdingos klasikiniam masažui.

Masažo tikslas:

  • normalizuoti kraujo ir limfos apytaką;
  • pašalinti bronchospazmą;
  • pagreitinti infiltratų ir eksudato rezorb­ciją;
  • atstatyti krūtinės ląstos ir diafragmos paslankumą;
  • pagerinti plaučių audinių elastingumą;
  • paskatinti atsikosėjimą (jeigu yra skreplių).

Masažo metodika. Ligonis guli arba sėdi. Masažui naudojami visi masažo jude­siai: glostymas, trynimas, maigymas ir vib­racija. Pradedamos masažuoti nugaros priestuburinės dalys L 5 —L 1, Th 9,—Th 3, C 4 – C 3 paviršutiniu ir giliu glostymu, žiediniu būdu trinant delniniais pirštų paviršiais, štrichuojant, pjaunant, maigant – išilgai sustumiant ir ištempiant, paspaudžiant, nenutrūkstamai vibruojant, punktuojant. Po to platusis nu­garos raumuo ir trapecinis raumuo ma­sažuojami laikant visus masažo būdus. Pla­tusis nugaros raumuo masažuojamas nuo apačios slenkant pažastų link, o trapecinis raumuo -nuo pakaušio pečių link. Paskui masažuojami sukamieji galvos raumenys žnypliniu glostymu, maigymu, nenutrūks­tančia vibracija pirštų galais. Po to ma­sažuojamas tarpumentis, sritys virš menčių delniniais pirštų paviršiais ir delnais glos­tant, trinant, pjaunant, nenutrūkstamai vib­ruojant. Paskui pradedamos masažuoti atraktikaulinės ir poraktikaulinės sritys.

Ma­sažuojama nuo krūtinkaulio raktikaulio -krūtinkaulio sąnario link glostant, trinant ir nenutrūkstamai vibruojant. Po to masažuo­jamas krūtinkaulinis raktikaulio ir petinis raktikaulio sąnarys glostant delniniais pirštų paviršiais – žiediniais judesiais porakti-kaulių ir pažastų link, trinant sąnarines kap­sules, nenutrūkstamai vibruojant sąnarius. Toliau masažuojami didieji krūtinės ir prie­kiniai dantytieji raumenys glostant, trinant, maigant ir vibruojant; tarpšonkauliniai tar­pai nuo krūtinkaulio stuburo link. Diafragma masažuojama delnais nenutrūkstama vibracija ir paspaudimu nuo krūtinkaulio stuburo link pagal X—XII šonkaulių eigų. Netiesioginis plaučių masažas daromas ne­nutrūkstamai vibruojant ir spaudžiant plaučių srityse iš nugaros pusės ir iš prie­kio.

Širdies masažas atliekamas ne­nutrūkstamai vibruojant širdies plote, švel­niai ritmiškai paspaudžiant virš širdies ir apatinio krūtinkaulio trečdalio srityje, su­spaudžiant krūtinės ląsta pažastinėje lini­joje ties V—VI šonkauliu. Krūtinės ląstos sukratymas atliekamas iškvėpimo metu. Po masažo ligonis atlieka kvėpavimo pratimus. Masažo procedūros trukmė -15-20 minučių. Kursą sudaro 12-15 procedūrų, kurios atliekamos kasdien arba kas antrą dieną.

Refleksinių pakitimų zonos.

Odos skausmingosios (hiperalgezijos) zonos: virš raktikaulių, po raktikauliais, krūtinkaulio, šonkaulių lankų sričių priekiniai ir nugariniai paviršiai, menčių sritys.

Poodinio sluoksnio refleksinių pakitimų būna: pakaušio srities, tarp menčių ir stuburo, šonkaulių lankų srities, po raktikauliais, abipus krūtinkaulio.

Raumenų pakitimų būna: diržinio galvos, trapecinio, rombinio, podyglinių, tarpšonkaulinių, galvos sukamųjų, krūtinės didžiųjų.

Antkaulio pakitimų būna: krūtinkaulio, šonkaulių, menčių.

Skaudžiausi taškai būna trapecinių raumenų voleli, po raktikauliais, šonkaulių kraštuose.

Atlikus refleksinių sričių masažą pacientams, sergantiems bronchine astma ir emfizema, pritaikomas krūtinės ląstos suspaudimas iškvėpimo metu. Baigiant iškvėpimą rekomenduoja padaryti masažuojamajam kelių sekundžių pauzę.

Suspaudimas atliekamas sėdinčiam pacientui. Rankos dedamos ant šoninių apatinių krūtinės ląstos dalių. Įkvepiant masažuotojo rankos slysta tarpšonkauliniais tarpais link stuburo. Iškvepiant – rankos lysta iki krūtinkaulio. Iškvėpimą baigiant, krūtinės ląsta suspaudžiama. Pakartojama kelis kartus. Po to rankos dedamos ties pažastimis ir atliekami tokie pat veiksmai. Krūtinės ląstos suspaudimo procedūra trunka 2-3 minutes. Būtinai, tarp suspaudimų, daroma pertraukėlė, kad dėl hiperventiliacijos pacientui neapsisuktų galva.

Persirgusiems plaučių uždegimu, esant pleuros sąaugoms, atelektazei rekomenduojamas krūtinės ląstos išplėtimas. Masažuotojas, stovėdamas už sėdinčio paciento nugaros, apkabina krūtinės ląstą kairiąja ranka ir apima dešiniosios rankos riešą. Dešinioji ranka turi būti suspausta į kumštį ir padėta duobutės srityje.

Masažuotoja prašo paciento įkvėpti ir iškvėpti. Iškvepiant, dešiniosios rankos kumščiu paspaudžiama duobutės (epigastrium) sritis. Nesusilpninus spaudimo sukomanduojama „įkvėpti”. Kai pacientas pradeda stengtis įkvėpti, rankos staiga atpalaiduojamos. Tuo momentu kaip tik didelis oro kiekis staiga įsiveržia į plaučius, ištempia sąaugas ir pripildo subliuškusias alveoles. Tokia procedūra kartojama 3-4 kartus. Krūtinės ląstos išplėtimas netaikomas pacientams sergantiems astma ir plaučių emfizema, nes gali trūkti suplonėjusios alveolių sienelės.

Atlikti krūtinės ląstos suspaudimą ir krūtinės ląstos išplėtimą. Krūtinės ląstos suspaudimas ir išplėtimas atliekamas masažo procedūros pabaigoje.

Tokia metodika atliekamas masažas vadinamas segmentiniu – vibraciniu masažu. Segmentinis-vibracinis masažas yra efektyvus ir skatina geresnį skreplių išskyrimą.

Masažuojamasis sėdi masažo kėdėje arba ant taburetės prie masažo stalo. Masažuotojas stovi už jo nugaros. Masažuojamojo rankos nuleistos, plaštakos padėtos ant šlaunų. Rankos gali būti padėtos ant specialių kėdės atramų. Galva atremta į specialią atramą arba smakras gali būti padėtas ant sunertų plaštakų nugarėlių.

Tokia metodika atliekamas masažas vadinamas segmentiniu – vibraciniu masažu. Segmentinis-vibracinis masažas yra efektyvus ir skatina geresnį skreplių išskyrimą.

Masažuojamasis sėdi masažo kėdėje arba ant taburetės prie masažo stalo. Masažuotojas stovi už jo nugaros. Masažuojamojo rankos nuleistos, plaštakos padėtos ant šlaunų. Rankos gali būti padėtos ant specialių kėdės atramų. Galva atremta į specialią atramą arba smakras gali būti padėtas ant sunertų plaštakų nugarėlių.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here