Trečiadienį Europos Komisija (EK) apkaltino „Google“, interneto paieškos ir reklamos gigantą, pažeidusį Europos Sąjungos (ES) konkurencijos taisykles. Išsiųstame kaltinamajame rašte EK konstatuoja, kad „Google“ galėjo piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi rinkoje, tuo pažeisdama ES konkurencijos įstatymą.
Situaciją komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Rimantas Stanikūnas.
„Istorija prasidėjo prieš penkerius metus. Tyrimas buvo pradėtas, kai tokios kompanijos kaip „Microsoft“, „ Expedia“ ir „TripAdvisor“ apkaltino „Google“ dėl galimo piktnaudžiavimo rinkos galia. Anot konkurentų, „Google“ savo paieškos sistemose blokavo kitų rinkos žaidėjų – konkurentų reklaminius pasiūlymus, alternatyvas vartotojams pasirinkti kitą paslaugą ar prekę, nei siūlo „Google“. Kitais žodžiais sakant, „Google“ konkurentai neturėjo galimybės per šią paieškos sistemą pateikti savo, kad ir geresnių, kokybiškesnių, pasiūlymų interneto vartotojams.
Tam, kad būtų išvengta maksimalios baudos, kuri teoriškai siektų iki 10 proc. metinės apyvartos (o tai sudarytų 6 mlrd. JAV dolerių), 2014 m. „Google“ EK pateikė vadinamąjį įsipareigojimą (commitment), kurio esmė – įsileisti konkurentus į savo paieškos sistemas ir teikti vartotojams konkurentų pasiūlymus bei reklamą tokiomis pat sąlygomis kaip „Google“. Kompanija pasižadėjo ateityje nebeblokuoti konkurentams įėjimo į „Google“ paieškos sistemą. 2014 m. „Google“ metinė apyvarta siekė 66 mlrd. JAV dolerių.
EK savo praktikoje plačiai taiko vadinamąjį įsipareigojimą, kai įmonė, įtariama konkurencijos įstatymo pažeidimu, prisiima įsipareigojimus nutraukti tokį antikonkurencinį elgesį ir kartu pasiūlo, kaip pagerinti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Komisija taiko dviejų tipų įsipareigojimus: pirmas – vadinamasis elgesio įsipareigojimas, kuriuo įmonė įsipareigoja, parduodama prekes ar paslaugas, laikytis tam tikrų sąlygų (pardavimo kainų, kiekių, terminų ir t. t.). Taip kompiuterių gamintojas „IBM“ 2011 m. prisiėmė elgesio įsipareigojimus, kuriuose numatė nediskriminacinėmis, sąžiningomis kainomis parduoti kompiuterių atsargines dalis vartotojams, o kai kurių procesorių atsarginių detalių kainas išlaikyti stabilias ir jų nedidinti. Kitokio tipo pasižadėjimas paprastai siejamas su struktūriniais įsipareigojimais, kurių esmė – tam tikrų kompanijos padalinių išskaidymas arba net pardavimas. Pvz., 2013 m. EK priėmė įsipareigojimą išskaidyti Vokietijos elektros perdavimo tinklus ir atverti rinką kitoms įmonėms dalyvauti konkurencinėje rinkoje kartu su Vokietijos kompanija „E.ON“. Tiek pirmųjų, tiek antrųjų įsipareigojimų priėmimas leidžia Komisijai sėkmingai pabaigti tyrimą.
Tokie įsipareigojimai naudingi abiem pusėms. Jų privalumas yra tas, kad dėl operatyvaus įsipareigojimo taikymo įmonė, kuri įtariama konkurencijos taisyklių pažeidimu, negauna baudos. Kiti rinkos žaidėjai, konkurentai ir vartotojai iš tokio įsipareigojimo irgi turi naudos. Taip naujos įmonės galės greičiau įeiti į rinką, rinkos senbuvės nebebus diskriminuojamos, o vartotojai turės didesnį pasirinkimą. Kita vertus, tai naudinga ir konkurenciją prižiūrinčiai institucijai: ji sutaupo laiko, o žmogiškuosius ir finansinius išteklius gali nukreipti į kitus svarbius tyrimus. Nauda visoms pusėms neabejotina.
Jeigu EK būtų pritarusi tokiems įsipareigojimams, „Google“ kompanijai pavyktų išvengti baudų. Deja, tokio susitarimo pasiekti nepavyko, jo projektą užblokavo Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės ir keletas didžiausių Europos telekomunikacijų grupių.
Dabar „Google“ turi 10 savaičių laiko atsakyti į EK pateiktus kaltinimus. Kartu „Google“ turi teisę prašyti EK surengti posėdį (hearing), kuriame ES šalys narės galėtų detaliau paaiškinti pretenzijas dėl „Google“ potencialiai nesąžiningos konkurencijos, o „Google“ – pagrįsti savo argumentus, kad kompanija rinkoje konkuravo sąžiningai. Dar daugiau, EK komisarė M. Vestager, atsakinga už konkurenciją, pareiškė, kad EK pradeda papildomą, atskirą tyrimą dėl „Google“ operacinių sistemų „Android“, kurių programomis naudojasi išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių vartotojai.
Taigi „Google“ drama tęsiasi. Jos pabaiga, be abejonės, turės įtakos ir Lietuvos vartotojams, kurie naudojasi „Google“ paslaugomis“.
