kivaizdu, jog rinkdamiesi medinį būstą savo poilsiui – jau primate gamtai draugišką sprendimą. Tačiau, ar žinojote, kad vieni mediniai sodo nameliai gamtai gali būti draugiškesni už kitus? Tiesa ta, jog ekologiškesnių sprendimų – niekada nebūna per daug, juk nuo to priklauso ne tik mūsų aplinkos, bet ir mūsų pačių gerovė bei sveikata. Todėl šiame straipsnyje nusprendėme pasidalinti keletu idėjų, kurių dėka savo namus gamtoje paversite dar draugiškesnis aplinkai.
Ekologiškesnis sodo namelio apšiltinimas
Net ir rūpindamiesi aplinka bei nusprendę statyti medinį būstą, ne visada susimąstome, jog pats medinio namelio šiltinimas taip pat gali būti svarbus ekologijai, o kartu ir natūralių medienos, kaip statybinės medžiagos, savybių išlaikymui.
Kalbant apie kokybišką medinuko izoliaciją, tokios šiltinimo medžiagos, kaip poliesteris ar akmens vata, gali būti pakeičiamos ekovata – celiuliozės pluošto termoizoliacine medžiaga. Svarbu paminėti, jog tai – puikus sprendimas medinio namelio šiltinimui ne tik ekologijos prasme. Ekovata pasižymi medienai artimomis savybėmis, todėl į temperatūros pokyčius reaguoja vienodai su sienų mediena. Dėl šios priežasties medinukų konstrukcijose, tarp sienos ir šiltinimo medžiagos, nesusidaro tarpai – namas išlieka kvėpuojantis ir tuo pačiu šiltas.
Ekovata taip pat pasižymi birumu, kuris šiltinant medinio namelio sienas leidžia užpildyti ir visus jų nelygumus bei plyšus, tokiu būdu užtikrinant maksimalią šilumos izoliaciją. Būtina paminėti ir maksimalią garso izoliaciją, kuria pasižymi ši, ekologiškesniam namo šiltinimui naudojama medžiaga. Sodų nameliai apšiltinti antiseptinėmis medžiagomis pasižyminčia ekovata, yra apsaugomi ir nuo pelėsio ir grybelio, todėl medinės jų konstrukcijos tarnauja bei nepriekaištingos būklės išlieka ilgus metus.
Ekologiška namelio apdaila
Medinio namelio apdaila – antra sritis, kurioje galima priimti daug ekologijai draugiškų sprendimų. Vienas jų – rinktis natūralią sodo namelio išorės ir vidaus apdailą, užuot natūralią medieną paslėpus po sintetinėmis medžiagomis. Toks pasirinkimas ne tik leidžia išlaikyti natūralią namelio išvaizdą, bet ir išsaugo geriausias technines medienos, kaip statybinės medžiagos, savybes.
Nusprendus palikti natūralią sodo namelio išorės apdailą, tai toli gražu nereiškia, kad medienai nėra reikalinga speciali priežiūra. Kaip ir kitos natūralios medžiagos, mediena gali tapti puikia terpe pelėsiui, miltligei ar puvinių grybams atsirasti, ją veikia ir įvairūs išorės veiksniai. Dėl šių priežasčių tiek sodo namelio fasado, tiek išorės medieną būtina apsaugoti profesionaliomis priemonėmis.
Aukštos kokybės priemonės turi fungicidinių savybių, įsigeria į medieną ir saugo ją nuo nereikalingų organizmų atsiradimo. Siekiant užtikrinti apsaugą nuo žalingų išorės veiksnių, privalu medį padengti permatoma ar nepermatoma apdaila. Skaidrią dangą geriau rinktis lygiam paviršiui. Medinių namų apsaugai taip pat galima naudoti impregnantą, apsaugantį nuo puvimo, mėlynavimo, grybų įveisimo. Vertėtų nepamiršti, kad, atsižvelgiant į būdingas oro sąlygas, apdailą reikia kartas nuo karto atnaujinti. Šiaurinė namo pusė gali išlikti nepakitusi daugiau nei dešimtmetį, o nuolat saulės kaitinamos pusės apdailą gali tekti atnaujinti ir po kelerių metų. Tamsinti lakai ar neskaidrūs dažai išsilaiko ilgiau nei permatoma danga. Tinkamai ir laiku naudojamos apsauginės priemonės padeda medžiui išlikti ilgaamžiškam ir ilgai tarnauti jūsų poreikiams.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai
Kad ir kokias statybų ar apdailos medžiagas pasirinktume savo sodo nameliui, jį pastatome vieną kartą ir teikiamais privalumais naudojamės ilgus metus. Tačiau, kalbant apie elektros energiją, norint patenkinti visus savo poreikius jos mums reikia nuolat. Todėl, jei savo vasarnamį norite paversti iš tiesų draugišku mus supančiai aplinkai, rekomenduojame gerai apsvarstyti atsinaujinančių elektros energijos šaltinių įsirengimą, kurie, pažangių technologijų dėka, gali būti statomi net keleto rūšių.
Bene greičiausiai atsinaujinančiu elektros energijos šaltiniu galime laikyti saulės energiją. Saulės spindulių kolektorius gali būti puikus būdas sutaupyti elektros energijos saulėtose vietovėse arba tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių nenorima jungtis prie bendro elektros energijos tinklo. Įsirengtos saulės baterijos taip pat leis ir sumažinti elektros energijos sąskaitas, o kai kuriais atvejais – jei energijos prigaminama per daug – net užsidirbti.
Svarbu paminėti tai, jog saulės energija gali būti kaupiama specialiose baterijose, kurias taip pat galima derinti ir su kitomis, energijos kaupimui skirtomis sistemomis. Šios technologijos gerai veikia tarpusavyje, nes jos energiją saugyklose gali kaupti visos kartu. Viena tokių, su saulės kolektoriais nesunkiai suderinamų sistemų – vėjo turbinos, dar kitaip vadinamos vėjo jėgainėmis.
Vėjo jėgainės – vienas dažniausiai sodybose pasirenkamų natūralios energijos šaltinių. Jos ypatingai populiarios kaimo vietovėse ar atviresnėse vietose, kur vėjas paprastai būna stipresnis bet kuriuo metų laiku. Dėl gana dėkingo klimato mūsų regione vėjo pagalba elektros energiją gaminančios turbinos gali būti naudojamos praktiškai 90% laiko. Svarbu paminėti tai, jog vėjo turbinos yra dar žinomos, kaip itin švarus, atsinaujinantis energijos šaltinis, pasižymintis mažomis eksploatavimo išlaidomis ir leidžiantis kaupti energiją kiekvieną vėjuotą dieną. Tai – puikus pasirinkimas užpildyti ir tuštiems žemės plotams net tuo atveju, jei jokie sodu nameliai juose statyti artimiausiu metu nėra planuojami.
Nors saulės energija paprastai įvardijama pačia ekologiškiausia alternatyva, vėjo energija yra puiki galimybė tiems, kurie gyvena itin vėjuotose vietovėse. Reikia tik šiek tiek žinių, žemės ir baterijų, kuriose būtų galima kaupti vėjo turbinos pagamintą elektros energiją. Tokią asmeninę vėjo jėgainę įsigysite ir įsirengsite maždaug už 700 eurų. Nors už šią sumą įsirengti atsinaujinantys energijos šaltiniai greičiausiai bus vidutinės klasės, jie tikrai patenkins daugumą jūsų poreikių.
Trečias, tačiau ne mažiau veiksmingas atsinaujinančių energijos šaltinių variantas – mikro-hidroelektrinė, taip pat paprastai derinama su kitais, atsinaujinančių energijos šaltinių mechanizmais. Nesvarbu, ar iš mažos srovės, ar iš didesnės upės, mažos hidroelektrinės sistemos gali pagaminti pakankamai elektros energijos visiems elektros prietaisams ir apšvietimui jūsų mediniuose namuose. Todėl galimybe įsirengti šį alternatyvų energijos šaltinį vertėtų pasidomėti jei šalia jūsų namų yra bent koks tekančio vandens šaltinis. Tokie atsinaujinantys energijos šaltiniai reikalauja turbinos, siurblio ar vandens rato, kad tekančio vandens energija būtų paversta sukimosi energija, o paskui – elektra.
Svarbu paminėti, jog ekonomiškai efektyvi hidroelektrinė gali pagaminti daugiau elektros energijos nei jums reikia elektros prietaisams naudoti ir namams apšviesti, todėl perteklių galite panaudoti ir savo namų bei karšto vandens šildymui. Ją galima laikyti itin patikimu elektros energijos šaltiniu, nes ši pasižymi galimybe elektrą gaminti 24 valandas per parą, pagamindama ne tik jums reikalingą energijos kiekį, bet ir dar daugiau. Tiesa, prieš nusprendus įsirengti šiuos, elektros energiją vandens pagalba gaminančius mechanizmus, reikia gauti specialų leidimą tokiam mechanizmui įsirengti.
Taigi, nesvarbu, ar gyvenate kaimo vietovėje ir neturite prieigos prie elektros tinklo, ar gyvenate priemiestyje ir tiesiog norite sumažinti sąskaitą už komunalines paslaugas, atsinaujinantys energijos šaltiniai – puikus sprendimas.
Gamtai draugiškesnis namo šildymas
Nors sodo nameliai gali būti šildomi įvairiais būdais, pastaruoju metu itin populiaru poilsio namus projektuoti taip, kad juose būtų užtikrintas pasyvus saulės šildymas. Tai reiškia, jog sodu nameliai yra suprojektuojami specialiai taip, kad juose natūraliai būtų kaupiama saulės šilumai. Pasyvus saulės šildymas gali būti puikiai derinamas su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tačiau šiuo atveju jie reikalingi kur kas mažiau.
Verta paminėti tai, jog tinkamas pasyvaus šildymo suprojektavimas kartu su kokybiška izoliacija gali sutaupyti iki 50% šilumos energijos. Kaip jau savaime leidžia suprasti žodis „pasyvus“, suprojektavus tokio tipo namą praktiškai nieko nereikės daryti. Tačiau, gana dažnai medinį namą bandant pasyviai šildyti padaroma klaida – ne pakankamai atsižvelgiama į šešėlį. Jei nėra atsižvelgta į natūralų vėsinimą, vasarą namai taip pat gali šiek tiek perkaisti.
Dar viena ekologiškesnio šildymo alternatyva – šildymas kuru – biomase. Tokiu kuru galime vadinti bet kokią medienos atliekų formą, kuri yra deginama šilumai gaminti. Biomasės terminas apima rąstus, medienos atliekas, medžio drožles bei medžio granules. Tiesa, nors šiems produktams perdirbti ir transportuoti sunaudojama šiek tiek energijos, taip į atmosferą išmetama gana nedaug anglies, o mediena yra atsodinama.
Dvejojantiems, ar toks šildymo sprendimas galėtų būti geras sprendimas rąstiniams sodo nameliams, vertėtų žinoti, jog jis – visiškai saugus! Židinys ne tik suteikia jaukumo, bet ir leidžia efektyviai šildyti patalpas, todėl alternatyvūs atsinaujinantys energijos šaltiniai šildymui nėra būtini ir gali būti panaudojami kitoms reikmėms. Labiau buitinėse instaliacijose populiarios yra granulių sistemos, nes kuras jų atveju yra automatiškai tiekiamas į katilą. Viskas, ką jums reikia padaryti, yra kaskart papildyti kuro atsargas. Šis energijos šaltinis gamina labai mažai pelenų, todėl nereikia jų ištuštinti per dažnai.
Kokybiška šilumos izoliacija
Kad ir kokį kokybišką ir ekologišką šildymo būdą pasirinksite, draugiškiausi gamtai sodo nameliai bus tuomet, kai juos reikės šildyti kaip įmanoma mažiau – užtikrinti puikią jų šilumos izoliaciją. Sodo name ilgai besilaikanti šilumos energija leis gerokai sumažinti ir pačias šildymo sąskaitas.
Tiesa, šiuo atveju vertėtų nepamiršti ir fakto, kad prastai izoliuotos namelio sienos – ne vienintelė vieta per kurią sodu nameliai yra linkę atiduoti šilumą. Apskaičiuota, jog net 25%, o kartais net 30% šilumos nuostolių vasarnamiuose tenka langams ir durims. O tai reiškia, jog investuojant į namo šiltinimą, jokiu būdu nereikėtų numoti ranka į langų ir durų sandarinimą.
Bene populiariausias ir aukščiausią šilumos izoliaciją galintis užtikrinti variantas yra plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiškumą ir stilių, galite padidinti šilumos izoliaciją kitais būdais. Jei kalbame apie medinius langus, kurie nėra labai geros būklės, galima būtų apsvarstyti galimybę tiesiog pakeisti jų stiklą į storesnį. Taip pat neretai pasitaiko atvejų, kad prasta izoliacija pasižymintys, senesni langai turi pastato autentiškumą išlaikančias langines, todėl, savaime suprantama, kad, norint išsaugoti daugiau šilumos, jas reikės uždarinėti.
Dar vienas galimas variantas – tose vietose, kur stiklas tvirtinamas prie lango rėmo, užtepti specialų glaistą ar hermetiką, o prireikus galima pakeisti ir stiklo įrėminimo juostą. Kol lauko temperatūra nėra žemesnė nei nulis, per visą rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią izoliacinę juostą. Plika akimi matomus langų rėmų įtrūkimus galima užkišti naudojant vatą, salono atraižas ar kitas šiltinimo medžiagas.
Kalbant apie duris, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti ne tik į lauko duris, bet ir į visas duris, vedančias į šaltas patalpas ar koridorius. Čia pagrindinė izoliacijos priemonė galėtų būti plyšių užsandarinimas tarp durų rėmų. Jei susidūrėte su situacija, kai šaltas oras patenka į kambarį pro durų apačią, tokiu atveju prie jų apačios galite pritvirtinti specialius šepetėlius, kuriuos be didelių sunkumų nusipirksite arba iš specialios gumos nesunkiai pasigaminsite patys.
