Pasaulyje yra daug įvairių kuoduočių (kodų lentelių). Vienos jų turi standartų statusą, kitos yra atskirų gamintojų ar vartotojų bei jų susivienijimų kūryba. Standartų taip pat įvairių – tarptautiniai, regioniniai, nacionaliniai.
Tarptautinius standartus kuria ir tvirtina Tarptautinė standartų organizacija ISO. Juos galima atpažinti iš to, kad jų pavadinimų santrumpos prasideda raidėmis ISO. Kuoduočių standartus ISO kuria kartu su Tarptautine Elektrotechnikos komisija IEC (International Electrotechnical Commision), todėl jų pavadinimuose nurodomos abiejų organizacijų santrumpos, pavyzdžiui, ISO/IEC 646.
Kiekviena valstybė turi savus nacionalinius standartus. Jų pavadinimai prasideda toje valstybėje priimtu žymeniu, pavyzdžiui,
LST – Lietuvos,
LVS – Latvijos,
EVS – Estijos,
PN – Lenkijos
DIN – Vokietijos,
ANSI – JAV,
GOST – Rusijos.
Yra valstybių grupių, turinčių bendras standartų organizacijas, kuriančias regioninius standartus. Tokie yra Europos standartai. Jų pavadinimai prasideda raidėmis EN, pavyzdžiui EN 1923m. (tai daugiausia žinomas standartas, apibrėžiantis Europos kalbų abėcėlių ženklų rinkinius).
Aukščiausią statusą turi tarptautiniai standartai. Šiame darbe apžvelgsiu apie ISO 9001 standartas, kuris atspindi, kad įmonė savo veikloje yra stipriausia.
Taigi etikečių kodavimas tai – asmens perkės ar bet kokio kito produkto sutrumpintas pažymėjimas, raidžių, skaičių, ar jų deriniai. Taigi kodavimo sistemos gali būti:
- nacionalinės, – jos galioja ir suprantamos vienoje valstybėje
- tarptautinės , – jos naudojamos daugelyje valstybių.
O prekių ženklinimas brūkšniniais kodais ant produktų etikečių buvo pradėtas 1973m. o jau 1974m. dvylikoje Europos valstybių susikūrė numeravimo sistema kuri naudojama 100 pasaulio šalių. Lietuvoje veikia EAN. Lietuvoje yra organizacija kurios nariai yra Lietuvos pramonės ir paslaugos įmonės naudojamos brūkšninius kodus, šiuo metu EAN yra 1500 įmonių.
EAN kodų esmė yra: šiame kode užkoduojama dviem būdais – įvairių spalvų brūkšniais ir šviesiais tarpai tarp jų, šiuo atvejų informacija nuskaitoma lazerio spinduliu, kuris fiksuoja tamsių brūkšnių plotį ir šviesių brūkšnių plotį. Po brūkšnių esanti skaitmeninė informacija suprantama kasos aparatų ir žmogaus.
Plačiausiai koduojama Lietuvoje yra EAN 13 kodas, kur koduojama 13 šalių pagalba, šis kodas turi 30 brūkšnių, o 2 centriniai yra kontroliniai. O jau EAN 8 kode informacija koduojama 22 juodais brūkšniais.
Norint gauti brūkšninį kodą reikia sumokėti nario mokestį ir mokestį už kiekvienai prekei suteiktą kodą.
Prekių ženklinimo programomis daugelyje valstybių yra skatinama ekologinė produktų inovacija. Šalyse, didėja ekologiškų produktų paklausa, aplinkosauginis ženklas įmonėms tampa svariu konkurenciniu instrumentu. Pastaruoju metu didėja susidomėjimas bendru Europos Sąjungos ženklu, kuris pripažįstamas ir yra naudojamas daugelyje šalių. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šis ženklas yra reikalingas ir mūsų šalies gamintojams, norintiems sėkmingai konkuruoti bendroje rinkoje. Beveik 70 proc. tirtų Lietuvos įmonių pripažįsta prekių ženklinimo teigiamą įtaką eksporto plėtrai, o daugiau kaip penktadalis – ketina siekti savo produktų ženklinimo sertifikavimo.
Pasaulinė praktika rodo, kad su sertifikuota prekių vadybos sistema yra susijęs palankesnių verslo sąlygų, papildomų investicijų, prekių eksporto galimybių atsiradimas. Įmonės, kurios savo veiklą derina su aplinkosauga, įgyja svarią ekonominę naudą ir papildomų plėtros perspektyvų. Ši veikla tampa neatskiriama sėkmingo verslo dalimi. Tuo pačiu prekių vadybos sistemas pradeda taikyti ir ne gamybos įmonės – viešbučiai ir restoranai, finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto ir nuomos įmonės, valstybės valdymo, švietimo įstaigos. Tokios įmonės į savo paslaugas įtraukia ir prekybos aspektus, įsipareigoja taupiai naudoti išteklius, bei skatina susirūpinti.
Lietuviškų produktų kokybės identifikavimo stoka gali tapti rimta kliūtimi daugelio prekių eksporto plėtrai. Todėl mūsų valstybė turėtų remti lietuviškų produktų saugos, kokybės ir taipogi sertifikavimą ir ženklinimą. Lietuvos viešųjų pirkimų įstatyme tikslinga padaryti pataisą, įteisinančią kaip konkurencinį pranašumą turėti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių kokybės vadybos sistemos, prekių vadybos sistemos ar produkto ekologinę kokybę patvirtinančius sertifikatus.
