Privalomasis draudimas
Privalomasis draudimas

Draudimo reikšmė valstybių socialiniame, ekonominiame gyvenime nuo pat jo atsiradimo pradžios nuolat auga. Didėja ne tik besidraudžiančių asmenų ratas, draudžiamų rizikų rūšys, bet ir surenkamų draudimo įmokų apimtys. Aiški draudimui skiriamų nacionalinių pajamų dalies didėjimo tendencija.
Draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Pirmiausia netikrumo dėl ateities ir tuo pačiu užslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti užtikrintumo ir saugumo jausmu. Įvykus draudimo sutartyje numatytam įvykiui yra sušvelninamas dėl jo atsiradęs poveikis.
Klientai apie draudimo produktą pirmiausia sprendžia pagal pagrindinių ir pagalbinių paslaugų kokybę. Jeigu vartotoją tenkina suteiktos draudimo paslaugos kokybė tada galima tikėtis ir tolesnio jo bendravimo su pasirinkta draudimo kompanija. Paremiančios draudimo paslaugos t.y.galutinis draudimo produkto pardavimas klientui tuomet, kai draudimo kompanijai sumoka pinigus. Palengvinančios draudimo paslaugos yra tos už kurias nemokami pinigai: klientui suteikiama informacija telefonu, informavimas apie draudimo sąlygas, klientų įtraukimas į įvairias akcijas, kliento informavimas apie sutarties vykdymo eigą.
Pagal klasifikavimo pagrindu pasirinktą kriterijų arba požymį, draudimas gali būti įvairiai skirstomas. Vienas labiausiai paplitusių draudimo skirstymų yra į privalomąjį ir savanoriškąjį draudimą. Bendriausiai pagal objektą  draudimas skiriamas  į asmens ir turto draudimą. Užsienio šalių draudimo praktikoje galima sutikti klasifikaciją, kurioje išskiriamos draudimo klasės pagal vienarūšės rizikos požymį. Pagal draudimo organizavimo būdą skiriamos grupinio ir individualaus draudimo rūšys. Pagal draudimo interesus skiriamos draudimo rūšys, orientuotos į socialinius ir ir turtinius šeimos ar atskiro žmogaus interesus ir verslo struktūrų interesus.
Atsižvelgiant į draudimo objektą, įstatyme numatytos dvi draudimo šakos: gyvybės draudimas ir ne gyvybės draudimas. Ne gyvybės draudimo šakos objektai yra materialusis ir finansinis turtas, fizinių asmenų interesai draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejais. Materialiuoju ir finansiniu turtu disponuoja tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jie ir yra šių draudimo rūšių draudėjai.
Draudimo kompanijos uždavinys yra sukurti tokius draudimo paslaugų produktus, kurių pageidauja klientai ir kurie atitinka jų poreikius. Konkretaus draudimo paslaugų produkto struktūrą apibūdina suteikiamos garantijos, draudimo sumos, franšizė bei draudimo įmokos, bei papildomos paslaugos.
Draudimo paslaugų produktų teikimo sistemą sudaro: draudimo paslaugas teikiantis personalas; techninės priemonės; klientai; vidinė organizacinė draudimo įmonės struktūra ir išorės partneriai; operatoriai, nesantys įmonės darbuotojais, bet veikiantys kaip ekspertai.
Lietuvos draudimo rinkoje dažniausiai vadovaujamasi konkurentų kainomis. Įsisteigusios privačios draudimo privačios draudimo bendrovės praktiškai kopijuodavo Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos taisykles ir įmokų tarifus. kaina yra labai svarbus draudimo paslaugų produktą apibūdinantis bruožas. Tinkamai nustatyta kaina teikia galimybę draudikui apdrausti daug klientų ir gauti pelną.
Draudimo paslaugų paskirstymas – tai draudimo paslaugų marketingo komplekso elementas, suteikiantis tiek galimybę vartotojams naudotis pageidaujamu draudimo paslaugų produktu, tiek papildamomis paslaugomis, tiesiogiai ar per tarpininkus sudarius draudimo sutartis bei sumokėjus draudimo įmokas. Teikiant draudimo paslaugas vartotojams svarbu jų paskirstymo kanalo pasirinkimas. Draudimo paslaugų paskirstymo kanalai yra dvejopi – tiesioginiai marketingo kanalai, kuriais draudiko samdomi tarpininkai pateikia draudiko produktus, ir netiesioginiai marketingo kanalai, kai nepriklausomi tarpininkai siūlo tariamai nešališkus patarimus bei paaiškinimus žmonėms.
Draudimo paslaugų pardavimų rėmimą sudaro dvi grupės priemonių: rėmimas siauresniu požiūriu, komunikavimo su klientais priemonės. Draudimo paslaugų pardavimų skatinimas padeda trumpam sukurti išskirtinę draudimo verslo padėtį.
Draudimo versle svarbiu draudimo įmonių veiklos rodikliu yra laikoma vidutinė draudimo įmoka, tenkanti vienai sutarčiai. Ji apskaičiuojama surinktas (pasirašytas) įmokas padalinus iš pasirašytų sutarčių skaičiaus. Draudimo įmoką nustato draudikas vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis. Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įmokų tarifų paskaičiavimo metodai skiriasi pagal civilinės atsakomybės bei jos draudimo reglamentavimą.

Ankstesnis straipsnisTRANSPORTO PRIEMONIŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO PASLAUGOS KAINODARA
Kitas straipsnisUAB „PZU LIETUVA“ IR UADB „INDUSTRIJOS GARANTO“ TRANSPORTO PRIEMONIŲ (KASKO) DRAUDIMO PALYGINAMOJI ANALIZĖ