DRAUDIMO ĮMOKŲ ANALIZĖ.

Draudimo įmokos tarifo dydis priklauso nuo įvairių rizikos požymių. Visų pirma tai yra atskirai rizikos klasei būdingas nuostolių atsiradimo dažnis bei vidutinis nuostolių dydis, nuo kurių priklauso draudimo įmokos dalis, skirta nuostoliams atlyginti. Į tarifą įskaičiuojamas ir svyravimams kompensuoti skirtas draudimo įmokos priedas, kurio dydis taip pat priklauso ir nuo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo nuostolingumo praeityje bei ateities prognozių. Svarbi draudimo tarifų dalis yra gamybiniai kaštai. Būtent šių kaštų mažinimas yra daugelio draudimo kompanijų vidinis tikslas. Paskutinė draudimo įmokos tarifo sudedamoji dalis yra pelno priedas. Paradoksalu, bet būtent į šią, mažiausią draudimo įmokos tarifo dalį, yra orientuoti visi šio įstatymo oponentų argumentai, nors pelno priedo sumažinimas daug neatpigintų šios draudimo rūšies.

Pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama eksploatuoti transporto priemonę, kurios savininkas nėra jos apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Apdrausti galima l metams arba trumpesniam laikotarpiui. Lietuvos Vyriausybė kiekvieniems kalendoriniams metams patvirtina minimalias asmens ir turto draudimo sumas ir jas atitinkančius bazinius draudimo tarifus vienerių metų draudimo trukmei, kurie privalomi draudimo sutartims, prasidedančioms tais metais.

Transporto priemonės skirstomos į grupes A – F pagal žaliosios kortelės reikalavimus. Grupės viduje autotransporto priemonės gali būti skirstomos pagal jos charakteristikas (variklio tūrį, bendrą masę, sėdimų vietų skaičių ir pan.).

Baziniai tarifai gali būti skirtingi įvairiems Lietuvos regionams ir yra privalomi tame regione registruotoms transporto priemonėms.

Visiems savininkams skaičiuojama drausmingumo kategorija, kuri įrašoma į draudimo polisą.

Atsižvelgiant į drausmingumo kategoriją skiriami rizikos koeficientai nuo 0,5 iki 2,0.

Drausmingumo kategorijos skaičiavimo metodiką ir rizikos koeficientų lentelę tvirtina Lietuvos Vyriausybė, ir ji yra privaloma visiems draudikams.

Draudikai, turintys Šios draudimo rūšies licenciją, naudoja savo tarifus, kurie, draudžiant minimalia suma, turi būti 90-105% bazinio tarifo ir rizikos koeficiento sandaugos.

Didinant draudimo sumą, tarifai didinami vadovaujantis draudiko taisyklėmis.

Trumpinant draudimo trukmę, tarifai mažinami, vadovaujantis draudiko taisyklėmis, bet turi būti didesni negu metiniai tarifai, sumažinti proporcingai draudžiamų dienų skaičiui.

Draudikai privalo kiekvieną ketvirtį perduoti Draudimo reikalų tarybai (transporto draudimo biurui), o ši – kitiems draudikams informaciją apie įvykusius draudimo įvykius, nurodant savininko kodą, jo rizikos koeficientą, transporto priemonės rūšį, įvykio datą ir nuostolių dydį.

Transporto priemonių, priklausančių fiziniams asmenims 2000m., skaičius:

• autobusai – 6208;
• lengvieji automobiliai – 835 462;
• krovininiai automobiliai – 41 953.

2 lentelė. Kelių transporto priemonių skaičius 1990-2000 m.

Kelių policijos duomenimis, avaringumo situacija Lietuvos keliuose blogėja. Avarijų, kuriose nukenčia žmonės, skaičius per 2000 metų 6 mėnesius padidėjo 32%, palyginti su 1999 m. atitinkamu laikotarpiu, žuvusiųjų skaičius išaugo 18,5%, o sužalota 38,4% daugiau žmonių. Kelių policijos tarnybos duomenimis, 2000 m. Lietuvoje užregistruota per 40 tūkst. autoavarijų, kurių metu buvo sužeista apie 8700, o žuvo apie 830 žmonių. Šiuo metu dėl įvairių priežasčių (pvz., susitaria tarpusavyje, pasišalina iš autoavarijos vietos ir kt.) ne visų autoavarijų dalyviai praneša kelių policijai apie įvykusias autoavarijas.

Estijoje patvirtinus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, registruojamų autoavarijų skaičius išaugo 2,5 karto. Todėl neįmanoma tiksliai nustatyti autoavarijų skaičiaus, tad, be kelių policijos tarnybos pateiktų duomenų, tenka remtis Vakarų Europos, Estijos ir kitų šalių, kuriose bent keletą metų galioja transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, duomenimis. Taigi galima prognozuoti, kad realus draudimo išmokų dažnis (kiek kartų kreipiamasi dėl draudimo išmokos) bus 10%. Beje, Vakarų Europos šalyse draudimo išmokų dažnis yra gerokai didesnis (4 lentelė).

4 lentelė. Vakarų Europos vairuotojų avaringumo, atsižvelgiant į vairuotojų amžių, dažnis.