Biržų pilis – tai tipiški rūmai, įrengti tvirtovėje. Pilis stovi Biržų miesto centre, ant pietinio Širvėnos ežero kranto. Dirbtinai suformuotas ežeras, buvo skirtas pilies ir miesto prieigoms apsaugoti.
Pilis pradėta statyti apie 1586 m. Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pagal italų bastioninių pilių planą. Pilis apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuriuo jie užsipildė iš užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes suformuoto 400 ha tvenkinio (dab. Širvėnos ežeras). Aukštutinis ir žemutinis pylimai su bastionais kampuose. Bastionų ir kiemo išoriniai šlaitai buvo statūs, sutvirtinti mūro kiautu iš gotiškai rištų plytų ir akmenų.
Į pilies vidų buvo patenkama lenktu tiltu per dviaukštį mūrinį vartų pastatą prie rytinio pylimo. Iki 1589 m. kieme buvo pastatyta mūriniai triaukščiai pilies rūmai, arsenalas, arklidės, maisto sandėliai, kiti pastatai.
Biržų pilies pastatų kompleksą sudaro pilies rūmai, tiltas, vartų bei gynybinių statinių liekanos. Pilies interjerą puošia tapybos darbai, reljefai, skulptūros. Šiuo metu pilyje veikia muziejus, rengiamos ekskursijos lankytojams.
Muziejaus 25 salėse esanti ekspozicija pasakoja apie krašto istoriją ir kultūrą. Tai sėlių ir žiemgalių archeologija, kunigaikščių Radvilų ir grafų Tiškevičių epocha, Biržų kraštas Rusijos imperijos valdymo, Nepriklausomos Lietuvos ir XX a. II pusės laikotarpiu. Daug dėmesio skirta Biržų krašto religinių konfesijų istorijai, raštijai ir menui, etnokultūrinei praeičiai. Kas 3-4 savaites rengiamos ir keičiamos dviejuose muziejaus salėse meno ir dailės kūrinių parodos. Muziejuje lankytojai gali pamatyti vienintelę Lietuvoje atstatytą autentišką XVII a. pab. koklinę krosnį. Taip pat aplankyti unikalią ekspoziciją „Alaus kelias“, bei sudalyvauti programoje „Žaldoko alus“. Čia supažindinama su senosios aludarystės reikmenimis ir aukštaičių vaišingumą menančiomis tradicijomis.
