Žmonės gali badauti dėl kelių priežasčių arba pasirenti vieną, labiausiai atitinkančią jų požiūrį. Vieni badauja, kad atrodytų jaunesni arba lieknesni, kiti – kad taptų fiziškai ir protiškai lankstesni.
Dabar nemažai žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų – anoreksijos ir bulimijos. Vyraujantis liekno kūno kultas, noras būti panašiais į merginas ir vaikinus nuo žurnalų viršelių, baimė tapti storais ir atstumiančiais, skatina laikytis dietų, atsisakyti tam tikro maisto, kartais net badauti.
Badaudami mes išsilaisviname — atsikratome ne tik varginančių riebalų sankaupų, bet ir šlakų bei nereikalingo dvasinio balasto. Organizmui negaunant riebalų, angliavandenių ir baltymų, virškinimas pailsi, medžiagų apykaita persitvarko. Mes atsikratome susikaupusių nuodingųjų medžiagų. Sustiprėja nervų sistema, kūnas atgauna pusiausvyrą.
BADAVIMAS
Badavimas – tokia organizmo būklė, kai negaunama maisto, jo gaunama nepakankamai arba jis neįsisavinamas.
Visiškai nevalgant ir negeriant normalus žmogus gali išgyventi tik 4-6 dienas. Gerdamas pakankamai vandens be maisto žmogus gali išgyventi 3-5 savaites, nes vanduo, nors ir nėra maisto medžiaga, dalyvauja organizmo procesuose tirpinant maisto medžiagas ir išplauna iš organizmo nereikalingas medžiagas. Badavimo metu pradžioje jaučiamas didelis alkis, bet tas jausmas greitai praeina. Sumažėja darbingumas, retėja pulsas ir kvėpavimas. Greitai pajaučiamas nuovargis ir silpnumas.
Patologinis badavimas gali būti visiškas, nevisiškas ir dalinis:
Visiškas badavimas – organizmas gauna tik vandens, o kai negauna ir jo – absoliutus badavimas;
Nevisiškas badavimas, arba pusbadžiavimas – organizmas gauna visas maisto medžiagas, bet nepakankamai kalorijų. Jį gali sukelti blogos socialinės sąlygos, nedarbas, karas, taip pat įvairios lėtinės ligos, ypač virškinimo sistemos. Toks badavimas gali trukti kelerius metus, organizmas prisitaiko prie naujų egzistavimo sąlygų. Tačiau tokio badavimo metu lėtai mažėja kūno masė, audiniai distrofiškai pakinta ir žmogus miršta netekęs 40-50 proc. kūno masės. Tokiam badautojui sumažėja kraujo plazmos baltymų kiekis, atsiranda kacheksinė edema, bradikardija, anemija, hitopotonija, sudirginama smegenų žievė, gali sutrikti psichika;
Dalinis badavimas – organizmas gauna nepakankamai vienos ar kelių maisto medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų) ir vitaminų), mikroelementų, nors kalorijų kiekis normalus.
BADAVIMO PRIEŽASTYS
Žmonės badauja dėl daugelio priežasčių arba pasirenka vieną, labiausiai atitinkančią jų požiūrį. Vieniems būtina badauti, kad atrodytų jaunesni, kitiems – kad taptų fiziškai ir protiškai lankstesniais, nuramintų nervus, mestų rūkyti, gerti arba vartoti narkotikus, atsikratytų maisto priklausomybės, išlaisvintų ir išvalytų žarnyną, geriau pasiruoštų busimai chirurginei operacijai, padėtų sau gydytis, išvengtų priešvėžinės būklės, atsikratytų artrito skausmais, sumažintų cholesterolio lygį ir išvalytų kraujagysles, sustabdytų tukimo procesą, sumažintų kraujospūdį, atkurtų vidinę organizmo pusiausvyrą, kitaip tariant, duotų organizmui šansą susitvarkyti namuose, neleisti daug pinigų stomatologams, apriboti išlaidas maistui, taupyti laiką ir pinigus, rinktis pigesnį, lengvesnį ir greičiausią būdą numesti svorį, sustabdyti senėjimo procesą, atsikratyti raukšlėmis ir spuogais.
Prie kitų priežasčių gali būti priskirtas noras palaikyti sveikatą, atsikratyti kenksmingais įpročiais, pagerinti protinius sugebėjimus, pagerinti virškinimo procesą, išmokti taisyklingai maitintis, sąmoningai nepersivalgyti, taisyklingai pasisotinti, kelti pasitikėjimą, pakelti politinį ir socialinį statusą, išvalyti kraują, padidinti energinį organizmo lygį, nueiti nuo kelio, vedančio link ligos, išvesti toksines medžiagas iš organizmo ląstelių, padidinti deguonies kiekį ląstelėse, padidinti savimonę, dvasiškai tobulėti.
BADAVIMO PADARINIAI
ANOREKSIJA
Nervinė anoreksija – tai psichinis sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir palaiko mažą kūno svorį. Nervinė anoreksija pasireiškia patologiška baime pastorėti, nepasitenkinimu savo kūno išvaizda ir siekimu ją pagerinti badaujant, piktnaudžiaujant šlapimą varančiais, vidurius laisvinančiais, apetitą slopinančiais bei vėmimą skatinančiais vaistais ar mankštinantis iki išsekimo.Liga dažnai kamuoja į depresiją linkusius asmenis, kurie kelia sau sunkiai įgyvendinamus tikslus, dėl ko liga kartojasi. Anoreksija sergantys asmenys pastoviai domisi dietomis, slepia savo valgymo įpročius, tėvams ir draugams sako, įtikinėja, kad valgo normaliai.Tai vienintelis iš psichinio pobūdžio sutrikimų, pasižymintis tokia galybe somatinių simptomų: randama virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, lyties sistemų pakenkimų, kurie atsiranda dėl bendro organizmo išsekimo.
Anoreksijos kilmės teorijos
Psichiatrų nuomone, anoreksijos atsiradimui didelę įtaką turi šeima, kuri dažnai būna „kontroliuojanti“ ir nesugeba paruošti vaiko suaugusio žmogaus periodui, – taip sukeliama augimo, subrendimo baimė. Anoreksija sergančios mergaitės nesugeba pereiti į suaugusių moterų pasaulį. Ši teorija remiasi individualiu aspektu ir neapima plačiau, kaip, pavyzdžiui, socialinė teorija. Joje pagrindinis problemos aspektas yra bendrai moteriškumas, vaidmuo visuomenėje. Yra sukurta ir feministinė teorija, kurioje anoreksija apibūdinama kaip socialinis fenomenas: visuomenė kelia prieštaringus reikalavimus moterims, itin skatindama moteris siekti karjeros visuomeninėje sferoje, o kartu stengiasi jas išstumti iš vyriškos visuomenės. Todėl kai kurios moterys tarsi praranda kontrolės galimybes, ir jų kūno svoris tampa vieninteliu faktoriumi, kurį jos gali lengvai kontroliuoti. Visuomenėje, kuri gana nedraugiškai priima moteriškumą, anoreksija tampa pasąmoniniu protestu prieš socialinius vaidmenis. Ironiška, bet, susirgusi anoreksija, moteris pateisina vyraujantį stereotipą apie neurotišką moters prigimtį ir tai, jog moteriai reikia pagalbos ir kontrolės. Pagal feministines idėjas, vyro kūnas visuomenėje pripažįstamas kaip aktyvus, atskiras, išbaigtas, o moters – atviras, pasyvus, neužbaigtas, reikalaujantis korekcijų ir kaip papildantis vyriškąją dalį. Visuomenė taip suformuoja požiūrį, kad moterys mokomos nemylėti savo kūno, tuo tarpu vyrai daug lengviau priima savąjį. Nuolatinis nepasitenkinimas savo kūnu sukelia įkyrias mintis apie dietas ir kūno formavimo procedūras ir sudaro idealias sąlygas anoreksijos atsiradimui.
Komplikacijos
Išnyksta menstruacijos, sumažėja lytinis potraukis. Sunyksta raumenys, oda pasidaro sausa, šerpetojanti, galimi kaulų lūžimai. Slenka plaukai, nagai tampa trapūs, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Atsiranda pakitimai kraujyje: sumažėja leukocitų, eritrocitų ir trombocitų kiekis, organizmas netenka daug vandens, kalio (dėl pastarojo trūkumo gali atsirasti širdies ritmo sutrikimų). Sumažėja kraujospūdis, ligonis gali nualpti. Sutrinka širdies, inkstų veikla, atsiranda trofinių opų, pragulų, sunkiais atvejais galima netgi mirtis.
BULIMIJA
Bulimija – tai rimtas, keliantis grėsmę gyvybei sindromas, pasireiškiantis pakartotinais persivalgymo priepuoliais ir išskirtiniu susirūpinimu kūno svoriu, dėl ko pacientai imasi kraštutinių priemonių suvalgyto maisto “storinančiam” efektui panaikinti.
Ligos priežastys
Priežastys, sąlygojančios šį susirgimą, panašios kaip ir sergant nervine anoreksija. Įtakos turi santykių sutrikimai su tėvais ankstyvojoje vaikystėje, įvairios stresinės situacijos, ypač didelę reikšmę turinčios brendimo laikotarpiu, kai padidėja viso organizmo jautrumas. Sutrinka medžiagų, atsakingų už alkį ir sotumą apykaita, sumažėja riebumo ir saldumo pojūtis. Be to, sergant nervine bulimija, gerokai dažnesni nuotaikos sutrikimai, asmenybės pakitimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais. Skirtingai nei sergant nervine anoreksija, mažesnę įtaką turi genetiniai faktoriai. Didelę svarbą turi šiuolaikinės visuomenės peršami grožio standartai – sekdamos šiais pavyzdžiais paauglės pradeda laikyti save storomis, laikosi dietos, badauja.
Komplikacijos
Dažna komplikacija dantų ėduonis, sąlygotas dažno vėmimo, pernelyg didelio saldumynų vartojimo. Retais atvejais gali padidėti paausinės seilių liaukos, fermento amolazės kiekis kraujyje. Rečiau nei sergant nervine anoreksija, sutrinka menstruacinis ciklas – mėnesinės pasidaro nereguliarios ar išnyksta. Dėl dažno vėmimo gali įtrūkti stemplės gleivinė, prasidėti kraujavimas. Retais atvejais prakiūra skrandis ar pasireiškia ūmus skrandžio išsiplėtimas, šiuo atveju būtinas skubus chirurginis gydymas. Kaip ir nervinės anoreksijos atveju, organizmas netenka daug vandens, sutrinka elektrolitų (ypač kalio) apykaita. Vartojant vidurius laisvinančius vaistus sulėtėja žarnyno motorika, gali prasidėti vidurių užkietėjimai. Neretai sumažėja kraujo spaudimas, atsiranda skausmai širdies plote, sutrinka širdies ritmas.
GYDYMAS
Anoreksijos gydymas – pirmoji pagalba – gyvybinių funkcijų užtikrinimas (vandens, elektrolitų, maisto medžiagų atstatymas. Vėliau anoreksijos gydymas pradedamas psichiatrijos ligoninėje. Anoreksijos gydymas trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Gydymas dieta: ligoniai maitinami bent 6 kartus per dieną. Gydymo pradžioje jie turi suvartoti 1000 kcal per dieną, vėliau kaloražas didinamas. Labai svarbu stebėti pacientus valgant ir po valgio. Jie sveriami ne daugiau 1 – 2 kartus per savaitę. Pagrindinis tikslas – pasiekti optimalų svorį. Taikoma ir psichoterapija. Šiuo atveju efektyviausia psichoanalitinė psichoterapija. Kartu gydomos ir komplikacijos, taip pat depresija, nerimas.
Bulimijos gydimas.
Sergantiems bulimija asmenims, panašiai kaip alkoholikams, būdingas noras pradėti gyvenimą iš naujo: suliesėti, tapti patrauklesniam, veržlesniam, pasiekti geresnių rezultatų profesijos ir meilės srityje.Psichoterapeutė J. Baliūnienė sakė, jog sergantiems bulimija padėtų medikamentinis ir psichoterapinis gydymas, nagrinėjant priklausomybės, pesimizmo, menko savęs vertinimo problemas, mokantis išreikšti jausmus, įveikti netikrumą, formuojant motyvaciją. Žinoma, sėkmingus gydymo rezultatus lems ir paciento savikontrolė, tam reikia laiko: psichoterapeutas terapinių tikslų siekia pamažu, kadangi į skausmingus praeities emocinius išgyvenimus pacientai gali atsakyti destuktyviais gynybiniais mechanizmais. Šeimos terapija, anot specialistės, taip pat svarbi kompleksinio gydymo dalis. Sergantieji valgymo sutrikimais pacientai dažnai meistriškai manipuliuoja tėvų ar kitų šeimos narių jausmais, todėl artimieji ne padeda, o kartais trukdo gydymo procesui, nuolaidžiauja.
Badavimas – sveikos gyvensenos pagrindas
Pasak sveikos gyvensenos specialisto Polio Brego, badavimas – tai didysis valiklis. Badavimas gali padėti išvalyti organizmą ir padidinti jo gyvybinę energiją, kurią išeikvojame atlikdami kasdienias pareigas. P.Bregas teigia, kad energiją žmogus praranda ir dėl greito gyvenimo ritmo, ir dėl blogų įpročių – rūkymo, alkoholio, blogos mitybos ir kt. Dauguma mitybos specialistų pripažįsta badavimo naudą organizmui, tačiau įspėja, kad badauti reikia pagal taisykles ir vadovaujantis protu. Kai kuriems žmonėms badauti negalima, pavyzdžiui, turintiems mitybos sutrikimų, nėščiosioms ir maitinančioms moterims, sergantiems vėžiu, kepenų, skydliaukės ligomis ir pan.
Iškrovos dienos nauda
Iškrovos diena – tarsi dovana savo organizmui, nes visos sistemos retkarčiais turi pailsėti. Per šią dieną į skrandį patenka tik lengvas maistas, kurio virškinimui nereikia daug pastangų, todėl įsijungia apsitvarkymo mechanizmas: pradedami šalinti visi šlakai, kurie nuolat kaupėsi organizme, nes kiekvieną dieną gaudamas naują porciją sunkaus maisto,organizmas neturėjo laiko su jais tvarkytis.
Specialistų teigimu, dietinė iškrova būtina ne tik tiems, kurie nori sulieknėti, o kiekvienam sveikam žmogui. Pasitelkus valią retkarčiais ne pro šalį priminti savo organizmui, kad, be apetito, yra dar ir alkis ir kad trumpalaikį alkį galime numalšinti iš fiziologinių atsargų, tereikia to išmokti. Iškrovos dienomis suteikiame progą pailsėti skrandžiui.
GYDOMASIS BADAVIMAS
Gydomasis badavimas buvo žinomas jau senų senovėje. Garsus senovės išminčius Plutarchas yra pasakęs: „Užuot vartojęs įvairius vaistus, geriau dieną ar kelias dienas pabadauk“. Kiekvieno žmogaus organizme įprastomis sąlygomis yra nemažai nereikalingų riebalų, kurie badaujant „sudeginami“. Atsikratydamas šio balasto, organizmas nenukenčia – valomieji bei gydomieji procesai padeda normalizuotis organizmo funkcijoms. Tačiau pasiryžusieji ilgalaikiam badavimo kursui turi žinoti, kad šiuo atveju būtina gydytojo priežiūra. Gydomojo badavimo tikslas – išvalyti, sustiprinti ir atjauninti organizmą, pagerinti sveikatą.
Gydomasis badavimas gali sukelti tam tikrus nemalonius pojūčius: silpnumą, galvos skausmą bei svaigimą, šleikštulį, nemalonų burnos kvapą. Todėl badauti, bent jau pirmą kartą, patartina savo namuose arba gamtoje. O kad badavimas būtų sėkmingas ir naudingas, reikia iš anksto nusiteikti, kad jis suteikia sveikatos, žvalumo bei energijos. Tuomet iš tikrųjų visą badavimo periodą nestigs nei jėgų, nei geros nuotaikos, nekamuos įkyrios mintys apie maistą.
Baigus badavimą, labai svarbu teisingai grįžti prie įprastos mitybos. Pirmiausia reikia pradėti valgyti augalinį ir pienišką maistą, o po to labai pamažu nuosekliai į racioną įtraukti ir mėsiškas sriubas bei pačią mėsą ir kitokius produktus.
