Babronių piliakalnis įsikūręs Verknės ir Narupio santakoje. Piliakalnis, datuojamas I tūkst. m. prieš Kristų, kadaise atliko gynybines funkcijas, o šiuo metu kenčia nuo dviejų upių sraunių vandenų, kurie negailestingai ardo jo šlaitus, o visą kalno didybę slepia ir ant piliakalnio sužėlę lapuočiai bei eglynai.
Piliakalnis įrengtas Verknės ir Narupės kairiuosiuose krantuose, jų santakoje esančioje kalvoje. Aikštelė trapecinė, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 50 m ilgio ir 74 m pločio rytų pusėje bei 17 m pločio vakarų pusėje. Iš vakarų pusės aikštelė įtvirtinta 3 pylimais ir grioviais. Aikštelės krašte supiltas 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas, už kurio iškastas 5 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas antras 0,3 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kurio išorinis 1 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,2 m gylio antrą griovį. Už šio griovio supiltas trečias 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimas ir iškastas trečias 12 m pločio, 1 m gylio griovys. Toliau į vakarus nuo gynybinių įtvirtinimų tęsiasi ožnugaris su 25×10 m dydžio greičiausiai natūralia trikampe aikštele. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra iki 10 m pločio natūrali terasa, į šiaurę nuolaidėjanti per 1,5 m.
Piliakalnis apardytas arimų, šiaurės rytų šlaitą plauna Narupė, šiaurės rytų papėdę – Verknė. Apaugęs lapuočiais, paskiromis eglėmis bei krūmais, kurių dalis nuo aikštelės nukirsta.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga – I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 12000 m².
