2015 m. balandžio 14 d. Vaikų ligoninės slaugytojai rinksis į konferenciją „Retomis ir lėtinėmis ligomis sergančių vaikų slaugos aktualijos“. Slaugytojo vaidmuo šiandieninėje sveikatos priežiūros sistemoje keičiasi lygiai taip pat sparčiai, kaip į mediciną žengia naujosios technologijos ar pažangūs gydymo metodai.
Slaugos specialistai – gausiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė, kuriai šiandien keliami nauji uždaviniai, keičiasi jų vaidmuo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Šiandieninė slaugytoja yra daug platesnio profilio specialistė, nei buvo prieš keletą dešimtmečių. Jos profesinei veiklai šiandien reikia kompleksinių žinių, specializuotų įgūdžių ir daugiadalykių gebėjimų, kurie sudaro slaugytojams galimybes atsiriboti nuo senojo modelio, įvardijamo kaip pareiga būti vien gydytojo asistentu, ir keisti jį į komandinio darbo principu pagrįstą modelį.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, didelis dėmesys buvo skirtas slaugytojų rengimui. Slaugytojos profesiją jau galima įgyti ne tik kolegijose, bet ir universitetuose. Pakito slaugytojų funkcijos, šiandien jos geba įgyvendinti įstaigoje stacionarinių ir ambulatorinių pacientų (naujagimių, vaikų ir suaugusiųjų) bendrąją slaugos praktiką, taip pat organizuoti slaugą, apimančią paciento sveikatos būklės įvertinimą, slaugos planavimą, įgyvendinimą ir slaugos rezultatų vertinimą.
Kaip teigia Vaikų ligoninės pavaduotoja slaugai Rima Rozenbergaitė, Vaikų ligoninėje čia gydomiems pacientams yra vedamos slaugos istorijos, kuriose fiksuojamas visas su pacientu dirbamas slaugos darbas.
Dirbančių ligoninėse slaugytojų vaidmenys sparčiai kinta. Pagrindinis slaugytojo vaidmuo tiesiogiai susijęs su profesija ir konkrečių medicininių manipuliacijų vykdymu. Slaugytojas, atlikdamas šį darbą, yra sveikatos priežiūros komandos narys, garantuojantis visapusišką paciento priežiūrą ir didžiąja dalimi yra sveikatos priežiūros komandos lyderis.
Ne mažiau svarbią slaugytojo darbo dalį užima ir kitokio pobūdžio veikla. Visų pirma, slaugytojas yra sveikatos mokytojas. Vaikų ligoninėje yra įkurtos pacientų mokyklėlės, kuriose mokomi pacientai ir jų tėveliai, kaip gyventi santarvėje su lėtine liga, kad ji kuo mažiau paveiktų kasdienį vaiko gyvenimą. Tai sergančiųjų diabetu mokyklėlė, mokyklėlė inkstų ligomis sergantiems pacientams, kuriems reikia atlikti peritoninę dializę, taip pat vaikams, turintiems bėdų dėl šlapimo nelaikymo. Visose šiose mokyklėlėse sėkmingai dirba slaugytojos, kurios kartu su gydytojais suteikia pacientams ir jų tėveliams ir teorinių, ir praktinių žinių apie ligą, padedančių ne tik vaikui būnant ligoninėje, bet ir namuose.
Kaip teigia R. Rozenbergaitė, dirbant su vaikais labai svarbų vaidmenį vaidina suaugusiojo pavyzdys. Čia slaugytojas savo pavyzdžiu gali parodyti, koks svarbus tinkamas požiūris į sveiką gyvenimo būdą, žalingų įpročių netoleravimas, higienos įgūdžių laikymasis, kaip išvengti vaikus žalojančių traumų ar ligų.
Ne mažiaus svarbus slaugytojo – vadybininko vaidmuo. Slaugytojas yra sveikatos priežiūros komandos efektyvaus darbo pagrindinis organizatorius, nes jam tenka tinkamai vykdyti gydytojo paskyrimus, planuoti ir organizuoti paciento ištyrimo, gydymo ir slaugos procesus. Šiandien ypač svarbu suprasti, kad gydymo sėkmės dalis priklauso nuo tinkamo paciento interesų atstovavimo, todėl slaugytojas, dirbdamas savo darbą, kartu yra ir paciento konsultantas, globėjas, o kartais turi atstoti ir jam artimiausius žmones – mamą ar globėją. „Kad ir kokie būtų pacientai, kaip teigia R. Rozenbergaitė, – besigydantys ligoninėje su slaugančiu asmeniu ar be jo, – jie visada turi būti apgaubiami dėmesiu, supratimu ir užuojauta“.
Meilė ir užuojauta yra būtinybė, o ne prabanga. Be jų žmonija neišgyventų, – šie Dalai Lamos žodžiai labai tinka slaugytojo profesijos misijai nusakyti, įsitikinusi daugiau nei tris dešimtmečius Vaikų ligoninėje dirbanti R. Rozenbergaitė.
