Penktasis fasadas – kiek jis aktualus šiandien?

Garsus prancūzų architektas Le Corbusier stogo plokštumą pavadino penktuoju fasadu, tokiu būdu akcentuodamas platesnes panaudojimo galimybes. Pastaraisiais dešimtmečiais stogo plokštumų panaudojimo klausimas tampa vis aktualesnis, nes modernių konstrukcijų dėka statinių ir pastatų stogų plokštumos užima milžiniškus plotus ir urbanistiniame miesto ar kraštovaizdžio kontekste taip išryškėja statiniai – svetimkūniai. Todėl kaip niekad tampa aktualu analizuoti apželdintų paviršių įrengimo klausimus ir realias galimybes, kurie ne tik ekonomine, bet ir estetine prasme humanizuoja sparčiai besiplečiančio ir vis tankiau užstatomo miesto veidą.

Remiantis užsienio šalių praktika, vien Berlyne yra įrengta 5-30% žalių stogų skirtingose miesto dalyse, nes tai aktualu tiek periferinėms miesto zonoms, tiek centrui. Londone vien 2008 m. buvo įrengta 100.000 m² žalių stogų. Per tą patį laikotarpį Šanchajuje taip pat buvo pasiektas 100.000 m2 kiekis. Tuo tarpu Prancūzijoje kasmet yra uždengiama daugiau kaip 1 milijonas m2 apželdintų plokščių paviršių. Vien Vokietijoje kasmet apželdintų pastatų paviršių padaugėja 11 milijonų m2.

Pastaraisiais metais jau ir Lietuvoje skinasi kelią pirmieji solidūs visuomeninės ir komercinės paskirties objektai, kurie pagrįsti tvarios architektūros ir ekologiškos mąstysenos principas. Šie sprendimai priimti vadovaujantis globalia mąstysena ir galvojimu apie ateitį – saugią, sveiką ir racionaliai naudojančią žemės resursus bei saulės energiją.

Žalioji architektūra yra draugiška aplinkai ir neįtakoja modernių architektūrinių sprendinių, tačiau savo panaudojimo galimybėmis dažnu atveju atveria platesnes pastatų plokštumų panaudojimo galimybes. Apželdintų stogų estetika sukuria gyvas ir žaliuojančias oazes net ir netikėčiausiose vietose. Bet tam, kad sugebėtume pasinaudoti tuo, kas yra sukurta, reikalingos specifinės žinios. Nes apželdintų paviršių tema – tai botanikos, kraštovaizdžio architektūros, inžinerijos sintezė.

Nuo 1998 m. USA kasmet yra organizuojami žaliosios architektūros ir tvaraus planavimo konkursai, kuomet iš kelių šimtų kandidatų yra išrenkamos vos dvi dešimtys pačių geriausių projektų, kurie tampa chrestomatiniu pavyzdžiu ir metodine medžiaga kitiems planuotojams. Džiugu, kad Lietuvoje panašaus pobūdžio konkursai taip pat yra rengiami ir jie tampa vis populiaresni ir aktualesni profesionalų tarpe. Dažno tokios parodos dalyvio moto yra – Tvari ir darni aplinka, kurioje gyvenu ir kuriu. Teko analizuoti išeksponuotus projektus ir pastebėjau vieną gan dažnai pasitaikantį momentą. Apželdintų šlaitinių stogų konfigūracijos gan skirtingos ir sudėtingos, tačiau danga, kuri naudojama stogams apželdinti – veja. Turint omenyje vejos augimvietės specifinius reikalavimus ir priežiūros kaštus, tai dažnu atveju tiesiog neracionalu. Išvada peršasi viena – standartinis apželdintas stogas su storu sluoksniu grunto ir užsėjama veja – yra toli gražu ne vienintelis ir ne pats taupiausias variantas. Tam reikalui yra naudojamos specialiai išaugintos sukulentų dangos, kurios ant įvairaus nuolydžio plokštumų montuojamos segmentais ar kilimais. Turint omenyje ilgamečių tarptautinių kompanijų praktiką Olandijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, nesunku įsitikinti tokių apželdintų stogų efektyvumu ir akivaizdžia nauda estetiniu ir finansiniu atžvilgiu. Beje, daugeliui Skandinaviškas apželdintas stogas asocijuojasi su pasišiaušusia nešienaujama stora žalio masyvo kepure, tačiau tai yra paveldo technologijos, kurių paskirtis – stogo svoriu kiek įmanoma intensyviau suspausti pastatų sienas tam, kad neliktų plyšių tarp medinių rąstų.

JAV kraštovaizdžio architektų asociacija iniciavo naują studijų programą, skirtą apželdintų stogų poreikiui, specifikai ir technologijoms propaguoti kraštovaizdžio architektūros srityje. Tai tapo aktualu dėl pasaulyje vis plačiau diskutuojamų temų apie perkaitusias urbanizuotas teritorijas, skendinčias karštyje, dulkėse ir reikalaujančias milžiniškų energijos resursų aušinimui , šildymui ir priežiūrai. Neatsiejama diskusijų tema – plokščių paviršių estetika ir ekologija. Džiugu, kad kraštovaizdžio architekto indėlis į ekologiško miesto formavimą darosi vis didesnis, nes urbanistikos ir architektūros specialistai didžiąja dalimi retai draugauja su gamtos mokslais. Žinia, kiekvienas turi išmanyti savo sritį. Todėl gebėjimas įžvelgti apželdintų paviršių panaudojimą problematiškose miesto vietose iškelia begalę klausimų, su kuriais turi dirbti profesionalai.

Išanalizuoti poreikiai atveria akis ir iškeldami problematiką sukuria sprendinius. Karštą vasaros diena betoniniai, asfaltuoti ir kiti kietieji miesto paviršiai būna įkaitę 12 laipsnių daugiau nei gretimybėse esančios žalios erdvės. Šis procesas vyksta todėl, kad didžioji šių plotų dalis yra tamsios spalvos. Visiems gerai žinoma, kad tamsių spalvų paviršiai geriausiai sugeria saulės energiją ir greičiausiai įkaista. Apželdintų stogų poveikį urbanizuotoms teritorijos stebintys mokslininkai šį procesą vadina urbanistinėmis karščio salomis, kurių tinklas kasmet sparčiai plečiasi įvairiomis užstatymo formomis – keliais, pastatais ir pan. Perkaitę ir niekaip neaušinami didžiuliai plotai spinduliuoja karštį iki vėlyvos nakties. Tam tikrais atvejais ir ištisą parą. Tokiu būdu neišvengiamai susiduriama su smogo ir padidėjusia dulkių koncentracija ore iki kritinės ribos ir viršijančia ją. Miestas tampa aktyviai karštį į atmosferą spinduliuojančia sala. Intensyviai urbanizuojant miestų teritorijas juose vis mažiau ploto lieka vejoms, parkams ir tik apželdintų paviršių įrengimas gali atstatyti balansą tarp karščio salų ir aušinimo funkciją atliekančių paviršių , palaipsniui atstatyti kokybiškam gyvenimui tinkamas sąlygas. Pastatų stogų plotai, apželdinti augalais, sumažina perkaitimą ne tik sugerdami karštį, bet išgarindami drėgmės rezervą. Yra žinoma, kad standartinis sutapdintas stogas įkaista iki 80 laipsnių, o tuo tarpu apželdinti paviršiai įkaitimą sumažina net iki 15 laipsnių. Augalai sugeria saulės energiją ir jos neatspindi. Augalai, sugerdami vandenį ar kritulius sugeria ir išgarina drėgmę taip aušindami aplinką. Tokiu būdu patalpų kondicionavimo kaštai sumažėja . Yra nustatyta, kad natūraliu būdu patalpų temperatūrą sumažinus vienu laipsniu, elektros energijos sąnaudos sumažėja iki 5 procentų. Kuris pastato administratorius nenorėtų taip sutaupyti eksploatacines išlaidas?

Pastato energetinis efektyvumas susijęs ne tik su šaldymo kaštų sumažinu, bet ir šildymo kaštais. Sumažėję aušinimo įrenginių elektros energijos sunaudojimo kaštai yra priskiriami prie tvarios aplinkos kūrimo elementų. Jeigu jau prakalbome apie šildymą, būtina pabrėžti, kad apželdinti paviršiais sumažina šildymo kaštus iki 34 proc. Suprantama, žemos energetinės klasės pastato neišgelbės joks apželdintas stogas.

Greičiausiai kiekvienas iš mūsų gali prisiminti objektą, kuris galėtų tapti ekologišku apželdinimo objektu. Šiame etape reiktų apžvelgti apkrovų klausimą. Mitas, kad apželdinti stogai yra sunkūs ir sudėtingai įrengiami lengvai sugriaunamas, remiantis šiuolaikinėmis ekostogų įrengimo technologijomis. Įsivertinus statinio konstrukcijų leidžiamas maksimalias apkrovas ant jau pastatytų ir įrengtų pastatų stogų, realu įrengti ekstensyvaus naudojimo apželdintas erdves, nes šio tipo dangos 1 m2 svoris po lietaus siekia vos 35kg/m².   Tam yra naudojami šilokų kilimai. Tai ant specialios geotekstilės užaugintas augalinis 1,0-2,5 cm storio sluoksnis, kuriame pasodintos 7-8 augalų rūšys (šilokai, gvazdikai, čiobreliai). Saulėkaitoms atsparūs daugiamečiai augalai žydi įvairiomis spalvomis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ir užauga iki 5-10 cm aukščio. Jie naudojami ne tik kaip žalių stogų danga, bet ir probleminių šlaitų įrengimui bei apželdinimui šalikelėse, transporto žieduose ar privačiose valdose. Tokia danga vadinama tinginio, mėgstančio gražų vaizdą danga. Ji nelaistoma, neravima, estetiškam vaizdui sustiprinti galima įterpti tam tikras žolių rūšis, kurios nebijo karščio. Eraičinai tam idealiai tinka. Vienas trūkumas – kasdieniniam mindžiojimui ji netinkama. Fragmentinis judėjimas tokiu stogu galimas tik aptarnaujančiam personalui. Tam, kad būtų patogu transportuoti ir pakloti, ši danga klojama 1 metro pločio ir iki 4-5 m ilgio kilimais, maksimalus ilgis iki 20 m. Tokiu atveju ši danga viniojama į rulonus ir transportuojama tiesiai į objektą. Rulonai parduodami kartu su geotekstile, kuri stabilizuoja augalinį sluoksnį ir leidžia šaknims geriau ir greičiau sukibti su gruntu. Šilokų dangos yra naudojamos ant problematiškiausių plokštumų, nes nebijo saulėkaitos ir ypatingai vėjuotų erdvių. Minimum priežiūros – maksimum efekto. Skirtingais atvėjais atsiperkamumas svyruoja nu 2 iki 4 metų. Šio tipo danga tinka tiek plokštiems, tiek šlaitiniams paviršiams ir savo plačiomis panaudojimo galimybės yra sparčiai populiarėjanti visame pasaulyje, įvairių šalių ministerijų propaguojama ir palaikoma valstybiniu lygiu.

 

Dar vienas svarbus ir aktualus apželdintų stogų įrengimo motyvas – liūčių vandens tūrio paskirstymas, sureguliuojant potvynius gatvėse. Augalai, sugerdami dalį vandens nuima spontaniškas apkrovas ir tuo pačiu tolygiai jas paskirsto visu perimetru. Lietaus vanduo, palaipsniui filtruojamas per įvairaus storio pagrindo sluoksnius tolygiai praleidžia reikiamą tūrį vandens ir tokiu būdu liūčių metu neužtvinsta lietaus kanalizacijos sistemos. Mąstant globaliai ir pajungus šią sistemą į apčiuopiamus projektus, efektas yra akivaizdžiai matomas ir juntamas ekonominu atžvilgiu.

Dar vienas apželdintų stogų privalumas – jie sugeria triukšmą ir sumažina iki 40 decibelų. Turint omenyje ant stogų plokštumų sumontuojamų ventiliacinių įrenginių gausą ir jų keliamą triukšmą, daugeliu atveju tai tampa tikru išsigelbėjimu. Brangi miesto žemė ir ypač tankus biurų pastatų užstatymas kas kartą susiduria su triukšmo problema. Galime pasidžiaugti, kad sprendimas yra, belieka juo pasinaudoti ir tinkamai įrengti.

Pabaigai belieka apžvelgti estetines apželdintų stogų funkcijas. Nuolat žydintis, žaliuojantis ar, priklausomai nuo tikslinės paskirties įrengtas apželdintas stogas atveria plačias plokščių stogų panaudojimo ir estetinio išpildymo galimybes. Priklausomai nuo to, kaip bus eksploatuojamas stogas galimos įvairios medžiagų panaudojimo variacijos. Intensyvaus pobūdžio stogas visuomet žavės augalų gausa ir mase, juo bus galima vaikščioti ir intensyviai naudoti biuro darbuotojų poilsiui, renginiams. Originalūs mažosios architektūros sprendiniai, apšvietimas, lauko baldai leis sukurti unikalias žaliąsias oazes kažkur tarp žemės ir dangaus. Tačiau viena sąlyga – projektuojant tokio tipo statinį reikia įsivertinti maksimalias galimas apkrovas su rezervu. O tai bus galima atlikti tik su stogo apželdinimo dalies techninio projekto pagalba. Tuo tarpu ant mažiau intensyvaus ar ekstensyvaus stogo yra ribojamos papildomos konstrukcijos, ir pagrindinė išpildymo dalis – kilimu suaugintas augalinis sluoksnis su minimalia, vos kelių cm storio grunto paklote. Šis variantas yra ne mažiau įdomus ir išraiškingas, nes žydi visą vegetacinį laikotarpį, gausus savo augalinės struktūros įvairove. Pavienės mažosios architektūros elementų kompozicijos ir lokalinis apšvietimas bet kurį biurų aplinkoje esantį plotą gali paversti akiai miela plokštuma. Šis būdas tinka ir privačių namų garažų ar pavėsinių stogų apželdinimui.

 

Be abejo, apželdintų stogų tema yra labai plati ir kiekvienu aspektu galima temą plėtoti, tačiau svarbu yra tai, jog tenka susidurti su vis didesniu stogų , pastatų lauko terasų apželdinimo poreikiu ir kiekvienu atveju vis dar susiduriama su senamadišku požiūriu į stogų apželdinimo technologijas. Todėl tikiuosi, kad šis straipsni ne vienam padės įsivertinti situaciją vadovaujantis šiandieninėmis aktualijomis ir šiuolaikinėmis technologijomis ir ant pastatų stogų kasmet atsiras vis daugiau ne karščio, o žalių ir žydinčių salų , kurios džiugins ne vieno miesto gyventojo širdį.

Ankstesnis straipsnisPOS terminalai – kas tai ir kam reikalingi?
Kitas straipsnisUrologų vyrai bijo be priežasties

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here