Lietuvoje baigia susiformuoti profesionali saugos paslaugų rinka. Profesionali tiek siūloma paslaugų apimtimi ir kokybe, tiek normaliai mokia paklausa, kai paslauga mieliau perkama, negu organizuojama savo jėgomis.
Tačiau apsaugos verslo rinka nuolat susiduria su patikimos statistikos apie rinką stygiumi. Vieninteliai patikimi duomenys yra iš Policijos departamento apie išduotas licencijas užsiimti ginkluota saugos veikla. Asociacijos „Apsaugos verslo grupė“ prezidento Juliaus Adomaičio teigimu, 2001 metais per metus saugos paslaugų buvo perkama už 100-120 mln. litų. Vadinamų „savitarnos paslaugų“ rinka, kai įmonės turi savo saugos padalinius ( „Lietuvos geležinkeliai“, „Mažeikių nafta“), gali sudaryti dar apie 150-180 mln. litų per mėnesį. Susumavus skaičius ir lyginant juos su Lietuvos BVP galima manyti, kad apsaugai tenka 0,4-0,6 procento BVP. ES vidurkis 0,15-0,2 procento BVP.
Kitas atraminis skaičius yra gyventojų, besinaudojančių apsaugos paslaugomis savo būsto apsaugai, procentas. Atsargiais vertinimais 2001 metais saugos tarnybos turėjo 12-18 tūkst. Sutarčių būsto apsaugai. Skaičiuojant vidutinį būsto gyventojų skaičių 3,5 gautume, kad paslaugomis naudojasi 1-1,7 procentų gyventojų. Šio verslo plėtotei įtakos turi trys faktoriai.:
1) Rizika turtui. Verslininkai yra gana suvaržyti, pasirinkdami, kur išleisti lėšas. Balansuojama nuo absoliutaus taupymo, neišleidžiant saugumui nieko, iki gana racionalaus balanso tarp išlaidų ir sumažintos rizikos. Priežastys, matyt, ekonominės, nes kiekvienas papildomų išlaidų litas atitinkamai mažina konkurencingumą ir galimą pelną. Kita vertus, situacija skiriasi didžiuosiuose miestuose, kur apsaugos nebuvimas garantuoja 100-procentinę riziką, ir mažesniuose miestuose, kur rizika gali būti gana atsitiktinė.
2) Norminė aplinka. Galima vienaip ar kitaip vertinti galiojančių norminių aktų bazę, bet saugos tarnybos veiklos vykdymo netrukdo spragos norminiuose aktuose. Juk ne įstatymai kuria verslo aplinką.
3) Kiti rinkos faktoriai. Bene svarbiausias faktorius draudimo paslaugų rinka. Pavyzdžiui, Vokietijoje apsaugos technikas, paslaugų kokybės madas diktuoja draudikai. Jie labai atidžiai vertina riziką pagal perkamas apsaugos paslaugas.
Apsaugos verslas neišvengia bendrų ekonomikos tendencijų, kai rinka sluoksniuojasi.
VIDEOSTEBĖJIMO SISTEMOS
Vaizdo stebėjimo sistemos – tai bene sparčiausiai plintanti apsaugos sistemų sritis. Vaizdo kontrolės sistemos įrengiamos tuose objektuose, kur yra būtina vizuali informacija apie įvykius, vykstančius saugomuose objektuose. Firmos siūlo garsių firmų WATEC, COMPUTAR, SHARP, SONY, HI-TEC įrangą. Platus kamerų, objektyvų, laikiklių, gaubtų, monitorių, vaizdo magnetofonų, vaizdo perjungiklių, kvadratorių ir multipleksų pasirinkimas leidžia įrengti įvairiausiais vaizdo sistemas, tinkančias ne tik mažiems biurams, gyvenamiems namams, bet ir dideliems sandėliams, pramoniniams objektams bei bankams stebėti. Tinkamai suprojektavus šią įrangą galiam stebėti ir fiksuoti įvykius pačiose patalpose ir lauke, technologinius procesus, automobilių srautus.
Aukšto apsaugos lygio objektuose naudojamos valdomos vaizdo kameros su skaitmeniniu vaizdo apdorojimu ir su valdomo židinio nuotolio objektyvais, įvairių tipų judančios kameros, matriciniai kamerų perjungikliai, skaitmeninė įrašymo technika, šviesolaidinė vaizdo perdavimo įranga ir visos kitos įmanomos technologinės naujovės. Specializuota programinė įranga leidžia valdyti visą vaizdo kontrolės sistemą kompiuteriu.
APSAUGOS SISTEMOS
Tai nesudėtingos apsaugos sistemos, kurioms naudojamos nedidelės centralės bei klasikiniai magnetai, infraraudonųjų spindulių ir stiklo dūžio jutikliai.
Centralės – valdo visos apsaugos sistemos darbą ir reaguoja , praneša į centralizuotus apsaugos pultus apie pažeidimus. Gali būti tobulinama – praplečiant apsaugos segmentų spindulių skaičių. Galimas skirtingas vartotojų skaičius, t.y. kiekvienas vartotojas turi atskirą kodą.
Siųstuvai – naudojami, kai saugomose patalpose nėra telefoninio ryšio.
Judesio jutikliai – davikliai, reaguojantys į judesius saugojamoje patalpoje ir informuojantys centravę apie savo būseną. Naudojami įvairių technologijų: pasyviniai infraraudonojo spinduliavimo, mikrobanginiai ir kiti. Jeigu patalpose laikomi naminiai gyvūnai – statomi davikliai, nereaguojantys į juos.
Stiklo dūžio jutikliai – davikliai, reaguojantys į dūžtančio stiklo garsą ( aukšto dažnio garsus) saugomoje patalpoje.
Paprastai objektuose įrengiami apsaugos sistemos komponentai gali patikimai dirbti ir lauko sąlygomis, esant įvairioms temperatūroms, turi savo maitinimo šaltinius, taip pat apsaugoti nuo sabotažo
