Ar žinojote, kad debesuotą popietę jūsų oda vis tiek gauna dozę saulės spindulių, galinčių paveikti jos būklę? Dauguma žmonių apsauginę priemonę nuo saulės sieja tik su paplūdimiu, karščiu ir vasaros mėnesiais, tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Spinduliai pasiekia odą ištisus metus – net tada, kai lauke šalta, sninga arba dangų dengia tiršti debesys. Būtent todėl apsauga nuo saulės veidui turėtų būti kasdienis įprotis, o ne sezoninis sprendimas.
Kodėl saulė kenkia odai net žiemą
Žemę pasiekia keleto tipų ultravioletiniai (UV) spinduliai, o odai aktualiausi yra du iš jų – UVA ir UVB. Šie spinduliai skiriasi bangos ilgiu ir tuo, kaip jie veikia odos sluoksnius, tačiau abu pasiekia Lietuvą visais metų laikais, nepriklausomai nuo temperatūros ar debesuotumo.
UVA spinduliai sudaro didžiąją dalį UV spinduliuotės, pasiekiančios Žemės paviršių. Jie prasiskverbia giliau į odos sluoksnius ir yra siejami su ankstyvu odos senėjimu – raukšlių atsiradimu, elastingumo praradimu ir netolygiu odos tonu. Svarbu tai, kad UVA spindulių intensyvumas per metus kinta nedaug, todėl jie pasiekia odą tiek liepos, tiek sausio mėnesį, o taip pat prasiskverbia pro debesis ir net pro lango stiklą.
UVB spinduliai veikia paviršutiniškesnius odos sluoksnius ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios oda įdega arba nudega saulėje. Skirtingai nei UVA, UVB intensyvumas labiau priklauso nuo metų laiko ir saulės padėties danguje – vasarą jų būna gerokai daugiau nei žiemą. Tačiau tai nereiškia, kad žiemą UVB spindulių apskritai nėra: giedrą žiemos dieną, ypač kalnuose, kuomet yra sniego, jų poveikis gali būti net stipresnis, nes sniegas atspindi iki 80 proc. UV spinduliuotės.
Higienos instituto ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų viešai skelbiama informacija primena, kad reguliarus, ilgalaikis UV spindulių poveikis be jokios apsaugos gali neigiamai veikti odos būklę ilguoju laikotarpiu. Būtent dėl to dermatologai ir odos priežiūros specialistai rekomenduoja apsauginę priemonę naudoti kaip kasdienį įprotį, panašiai kaip dantų valymą ar veido prausimą.
Kas yra SPF ir ką iš tikrųjų reiškia jo skaičius
Perkant kremą nuo saulės, dažniausiai pirmiausia į akis krenta raidės SPF ir šalia jų esantis skaičius – 15, 30, 50. SPF (angl. Sun Protection Factor, liet. saulės apsaugos faktorius) rodo, kiek oda, naudojant priemonę, gali būti veikiama UVB spindulių, kol pradeda rausti, palyginti su neapsaugota oda.
Svarbu suprasti, kad SPF skaičius nėra tiesiogiai proporcingas apsaugos lygiui. SPF 30 priemonė sulaiko apie 97 proc. UVB spindulių, o SPF 50 – apie 98 proc. Skirtumas tarp šių dviejų verčių praktikoje nėra toks didelis, kaip galėtų atrodyti iš pačių skaičių. Tuo tarpu žemesnės vertės, tokios kaip SPF 15, sulaiko apie 93 proc. spindulių – tai reiškia, kad likusi dalis vis tiek pasiekia odą.
Kadangi standartinis SPF žymėjimas dažniausiai matuoja apsaugą tik nuo UVB spindulių, verta rinktis priemones, ant kurių pakuotės nurodyta „plataus spektro“ (angl. broad spectrum) apsauga – tai reiškia, kad priemonė saugo tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių. Be šio žymėjimo apsauga nuo giliau prasiskverbiančių UVA spindulių gali būti nepakankama, net jei SPF skaičius atrodo aukštas.
Apsauginės priemonės skirtingais metų laikais
Lietuvos klimatas pasižymi ryškiais sezoniniais pokyčiais, todėl ir apsaugos nuo saulės poreikis kinta priklausomai nuo metų laiko, tačiau visiškai neišnyksta niekada.
Pavasaris ir vasara
Šiuo laikotarpiu saulės spinduliuotė yra intensyviausia, ypač nuo gegužės iki rugpjūčio, kai saulė danguje pakyla aukščiausiai. Tokiu metu rekomenduojama rinktis priemones su SPF 30 arba aukštesniu žymeniu, ypač jei daug laiko praleidžiama lauke – darbe, sode ar prie vandens telkinių. Vasarą UV spindulių poveikis stiprėja ir dėl atspindžio nuo vandens paviršiaus, todėl prie ežerų ar jūros apsaugą verta atnaujinti dažniau.
Ruduo ir žiema
Nors temperatūra krenta, o dangus dažnai būna apniukęs, UVA spindulių lygis išlieka palyginti stabilus. Žiemą, ypač kalnuose ar apsnigtose vietovėse, atspindėta spinduliuotė gali net sustiprinti bendrą poveikį odai. Šiuo laikotarpiu pakanka lengvesnės, SPF 15–20 priemonės kasdieniam naudojimui mieste, tačiau slidinėjimo ar žiemos sporto entuziastams verta rinktis aukštesnės apsaugos variantą.
Debesuotos dienos ir darbas patalpose
Daugelis mano, kad apsauga reikalinga tik saulėtomis dienomis, tačiau iki 80 proc. UV spindulių prasiskverbia net pro tirštus debesis. Be to, žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie lango – namuose ar biure – verta atsiminti, kad įprastas langų stiklas sulaiko didžiąją dalį UVB, bet ne visus UVA spindulius.
Kaip pasirinkti priemonę pagal odos tipą
Rinkoje esančios apsauginės priemonės skiriasi ne tik SPF lygiu, bet ir sudėtimi bei tekstūra, todėl svarbu rinktis atsižvelgiant į savo odos tipą.
Riebiai ir mišriai odai dažniausiai tinka lengvos, vandenyje tirpios arba gelio konsistencijos priemonės, pažymėtos „neriebalinanti“ (angl. oil-free) arba „nekomedogeniška“. Tokios formulės mažiau užkemša poras ir nepalieka riebaus blizgesio.
Sausai odai geriau tinka kreminės tekstūros priemonės, kurių sudėtyje yra drėkinančių komponentų, pavyzdžiui, hialurono rūgšties ar glicerino. Jos padeda išlaikyti odos drėgmę ir apsaugo nuo papildomo išsausėjimo, kurį gali sukelti tiek saulė, tiek šaltas oras.
Jautriai odai rekomenduojama rinktis mineralines apsaugos priemones, kurių sudėtyje yra cinko oksido arba titano dioksido. Šios sudedamosios dalys veikia kaip fizinis barjeras, atspindintis spindulius nuo odos paviršiaus, ir dažniausiai sukelia mažiau dirginimo nei chemines UV filtrus turinčios priemonės.
Odai, linkusiai į spuogus, verta rinktis priemones be aliejaus ir be kvapiųjų medžiagų, kad būtų sumažinta poros užsikimšimo bei papildomo dirginimo rizika.
Kada ir kaip tepti apsauginę priemonę
Tinkama technika yra tiek pat svarbi, kiek ir tinkamos priemonės pasirinkimas. Apsauginę priemonę rekomenduojama tepti likus bent 15–20 minučių iki išėjimo į lauką, kad ji spėtų susigerti ir sudaryti tolygią apsauginę plėvelę ant odos.
Viena dažniausių klaidų – per mažas priemonės kiekis. Veidui dažniausiai rekomenduojama naudoti maždaug arbatinio šaukštelio dydžio kiekį – to reikia, kad būtų pasiekta ant pakuotės nurodyta SPF apsauga. Naudojant mažiau, faktinė apsauga sumažėja gerokai stipriau, nei galėtų atrodyti, nes SPF vertė nustatoma laboratorinėmis sąlygomis, taikant konkretų priemonės kiekį ant tam tikro odos ploto.
Priemonę verta atnaujinti kas 2 valandas, jei diena praleidžiama lauke, taip pat iškart po prakaitavimo, maudymosi ar veido nušluostymo rankšluosčiu. Net atsparios vandeniui formulės laikui bėgant nusiplauna arba nusitrina, todėl reguliarus atnaujinimas išlieka svarbus, ypač aktyviai leidžiant laiką lauke.
Praktiniai patarimai kasdieniam naudojimui
Norint, kad kremas nuo saulės taptų natūralia kasdienės rutinos dalimi, verta laikytis kelių paprastų žingsnių:
- Pirma, priemonę rinkitės pagal savo odos tipą ir metų laiką – žiemą gali pakakti lengvesnės formulės, o vasarą verta rinktis aukštesnį SPF lygį.
- Antra, priemonę tepkite kaip paskutinį žingsnį ryto priežiūros rutinoje, po drėkinamojo kremo, bet prieš makiažą.
- Trečia, nepamirškite dažnai apleidžiamų zonų – ausų, kaklo, aplink akis ir lūpų, kurioms tinka specialūs balzamai su SPF žymeniu.
- Ketvirta, jei naudojate makiažą su SPF, atminkite, kad vien jo dažniausiai nepakanka pilnai apsaugai – geriau naudoti atskirą apsauginę priemonę po odos priežiūros produktų, o makiažą laikyti papildomu sluoksniu.
- Penkta, reguliariai tikrinkite priemonės galiojimo datą – pasibaigus galiojimui, veikliosios medžiagos praranda dalį savo efektyvumo.
Apsauga nuo saulės nėra vien vasaros ar paplūdimio reikalas – UVA ir UVB spinduliai odą veikia ištisus metus, net apniukusiomis žiemos dienomis ar dirbant prie lango. Suprasti SPF reikšmę, rinktis plataus spektro apsaugą, priderinti priemonę prie savo odos tipo ir metų laiko, o svarbiausia – naudoti pakankamą kiekį ir reguliariai jį atnaujinti, yra paprasti, bet veiksmingi žingsniai, padedantys rūpintis odos būkle ilguoju laikotarpiu. Verta šį įprotį įtraukti į kasdienę rutiną taip pat natūraliai, kaip veido prausimą ar dantų valymą – tuomet jis taps ne papildoma pareiga, o savaime suprantama savęs priežiūros dalimi.
