Turto draudimo sutartis yra svarbus civilinės teisės institutas. Galiojantys Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Draudimo įstatymas neišsprendžia visų teorinių ir praktinių problemų, tačiau tikėtina, jog spartus draudimo santykių vystymasis bus prielaida Lietuvos teisės teorijai skirti didesnį dėmesį draudimui, draudimo sutarčiai ir turto draudimo sutarčiai kaip draudimo sutarties atmainai, o įstatymų leidėją paskatins tinkamai sureguliuoti draudimo teisinius santykius.
Turtas dažniausiai suprantamas kaip materialinių gėrybių visuma, kurią sudaro transporto priemonės, gyvenamieji namai, taip pat buitiniai prietaisai, drabužiai, vertybiniai popieriai, grynieji pinigai. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas išskiria dvi turto draudimo grupes:
- turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų;
- turto draudimas nuo kitų žalų.
Turto draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja atlyginti konkrečius nuostolius, kuriuos patiria draudėjas, kai yra sunaikinamas, sužalojamas arba netenka vertės jo turtas. Jei turto vertė draudimo sutartyje nenurodyta, laikoma, jog turto vertė yra jo rinkos kaina turto draudimo sutarties sudarymo metu.
Turto draudimas apima tokias draudimo grupes:
- gyventojų turto draudimas;
- pastatų draudimas;
- įmonių, įstaigų ir organizacijų turto draudimas;
- verslo nutrūkimo draudimas;
- statybos ir montavimo rizikų draudimas;
- gyvulių draudimas.
Draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų.Turto draudimo atveju naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti.
2.3.1. Gyventojų turto draudimo sutartis
Apsidraudus gyventojų turto draudimu draudiminio įvykio atveju bus atlyginami nuotoliai, susiję su sugadintu ar sunaikintu gyvenamuoju būstu ir jame esančiu turtu (baldais, garso, vaizdo, kompiuterine technika, elektriniais buitiniais prietaisais, indais, drabužiais ir avalyne, vertybiniais popieriais ir t.t.).
Gyventojų turto draudimo populiarėjimo priežastis yra vis labiau didėjantis nusikalstamumas bei svetimo turto netausojimas. Vis labiau yra girdima, kad į vieną ar kitą butą buvo įsilaužta, ar kad asocialus kaimynas, rūkydamas užmigo ir sukėlė gaisrą, tuo padarydamas savo kaimynams didžiulius nuostolius. Tokiais atvejais ir padeda gyventojų turto draudimas.
Draudimo objektas
Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto sunaikinimu, sugadinimu arba praradimu dėl draudiminio įvykio:
- pastatai;
- namų turtas.
Draudimo forma
Gyventojų turto draudimas yra draudžiamas savanoriškuoju draudimu.
Draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai
Draudiminiai įvykiai – turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas dėl:
Ugnies: 1) gaisro ir dūmų; 2) elektros įtampos svyravimų; 3) žaibo įtrenkimo; 4) sprogimo; 5) valdomo skraidančio aparato, jo dalių, krovinio užkritimo ar transporto priemonės atsitrenkimo, medžio užvirtimo.
Vandens: 1) šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos; 2) vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.
Nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos: 1) vagystės su įsilaužimu; 2) plėšimo; 3) vandalizmo.
Gamtinių jėgų: 1) audros; 2) potvynio; 3) liūties; 4) krušos; 5) sniego slėgio; 6) grunto suslūgimo; 7) nuošliaužos.
Nedraudiminiais įvykiais bus laikomi tokie įvykiai:
- ugnies, šilumos poveikis lydant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ar pan., išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą;
- vandens, sniego, purvo patekimas į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus;
- draudėjo ar jo šeimos narių veiksmai, kurie nukreipti neteisėtai ar nepagrįstai gauti draudimo išmoką;
- pagrindinių pastato konstrukcijų suirimas, kritimas ar kiti defektai, kurie atsirado sutarties galiojimo metu apdraustoje patalpoje ar už apdraustos patalpos atliekant papildomus statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbo arba dėl prieš sudarant sutartį vykdytų grunto tyrimų, projektavimo, statybos klaidų ar broko;
- naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių ar graužikų padaryta tiesioginė žala apdraustam turtui.
Draudimo sutarties sudarymas
Draudimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartis turi būti sudaryta raštu ir patvirtinta draudimo liudijimu (polisu). Draudimo sutartį sudaro draudikas ir draudėjas, kuris pateikia draudikui prašymą laisva forma raštu arba žodžiu. Jei prašymas pateikiamas raštu, jis laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Draudimo sutartį gali sudaryti ir draudėjo atstovas, t.y. agentas arba draudimo brokeris. Tokiais atvejais draudikas turi teisę reikalauti dokumentų, įrodančių atstovo įgaliojimus.
Draudimo sutarties šalys
Draudimo sutarties šalys yra draudimo įmonė (draudikas) ir draudėjas.
Draudimo sutarties nutraukimo tvarka
Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį, apie tai ne vėliau kaip prieš mėnesį raštu įspėjęs draudiką. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva, bet gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui. Taip pat draudimo sutartis nutrūksta draudėjui laiku nesumokėjus pirmosios draudiko pareikalautos draudimo įmokos.
Draudimo sumos
Draudimo suma negali būti didesnė už tikrąją draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertę. Pastatai ir namų turto daiktai yra draudžiami atkūrimo verte arba jos dalimi ir likutine verte arba jos dalimi. Gyventojų turtas draudžiamas ne didesne kaip 30 000 litų draudimo suma. Turtas gali būto draudžiamas su besąlygine išskaita (franšize) arba be jos.
