Žmogus- darbas – socialinis vystymasis – rekreacija (laisvalaikis)
Visos trys dalys – socialinis vystymasis – darbas ir rekreacija yra vienodai svarbūs.
Rekreacinių paslaugų sistemų formavimas turi būti grindžiamas rekreaciniais poreikiais ir rekreaciniais ištekliais.
Laiko samprata
Kalbant apie laisvalaikio organizavimą, labai svarbu suvokti laiko sampratos kaitą. Būtent nuo to, kaip visuomenė ar individas suvokia laiką, kokia laiko svarba vienoje ar kitoje kultūroje, galima pradėti kalbėti apie laisvo laiko organizavimą – laisvalaikio infrastruktūros kūrimą bei palaikymą.
Laiko sąvoka – labai plati. Laiku matuojamas bet kuris procesas, vykstantis mus supančiame pasaulyje. Laiko matas taikomas tiek matuojant atskiro žmogaus gyvenimą, tiek atskiros grupės ar visuomenės egzistenciją.
Dažniausiai yra tiriamas taip vadinamas socialinis laikas. Socialinio laiko tyrimo bei pažinimo esmė – tai žmogaus laiko visuomenėje, kaip visuomenės nario suvokimas. Toks požiūris į socialinį laiką tampa jungiančiąja grandimi tiriant praeitį, dabartį, prognozuojant ateitį.
Su socialinio laiko sąvoka glaudžiai siejami tokie laiko rodikliai, aiškinantys žmogaus gyvenimo visuomenėje esmę, kaip darbo ir nedarbo laiko sąnaudos, poilsis.
Socialinio laiko koncepcija apima visą visuomenę bei visuomeninius darinius, tokius, kaip grupė, sluoksnis, klasė, ir atskirą individą, veikiantį laike. Socialinio laiko sąvoka nagrinėja vienkryptiškumą, negrįžtamumą, tęstinumą. Suvokiant universaliąsias socialinio laiko savybes, formuojasi socialinės žmogaus būties konkrečioje vietoje bei konkrečiame laike pažinimas (pvz.; žmogui asmeniškai suvokiant laiko negrįžtamumą savaime formuojasi logiškas, racionalus savo laiko sąnaudų paskirstymas, taupus laiko naudojimas; visuomenėje suvokiant laiko nutrūkstamumą, vyksta įvairūs socialiniai procesai, kuriamos socialinių procesų valdymo koncepcijos).
Skirtingose visuomenės gyvenimo sferose socialinio laiko akcentavimas labai įvairus. Socialinio laiko koncepcija diktuoja laiko sąnaudų ritmą bei tempą vystant visuomenę, kadangi egzistuoja istorinio proceso ritmas, civilizacijos, šalys, skirtingos kultūros.
Šiuo metu dinamika, greiti visuomenės vystymosi tempai yra tapę daugumos visuomenių egzistencijos norma. Vyksta stereotipų griovimas, atsisakymas senųjų laiko sąnaudų. Tai vyksta visose gyvenimo sferose, o visų pirma šie procesai vyksta žmonių mąstyme. Vykstantys procesai skatina žmones maksimaliai išnaudoti turimą laiką.
Individo laikas dažniausiai nagrinėjamas skirstant laiką į darbo ir nedarbo laiką.
Laiko fondas ir jo įtaka laisvalaikio organizavimui:
Laikas yra skirstomas į darbo ir nedarbo laiką.
Nedarbo laikas skirstomas į užimtą laiką ir laisvą laiką (laisvalaikį)
Užimtas laikas skirstomas į 1) susietą su visuomenine gamyba. Šiam laikui priskiriama: kelionė į darbą ir iš darbo, pamainos perėmimas, pasirengimas darbui, pamainos perdavimas, rekreacija darbo pertraukų metu ir pan. 2) namų ruoša. Šiam laikui priskiriama: prekių pirkimas, namų priežiūra, vaikų priežiūra. 3) fiziologinių procesų laikas – miegas, higiena, mityba, gydymasis.
Laisvas laikas skirstomas į 3 kategorijas.
1) Rekreacinis laikas: įvairios kelionės, kultūrinių renginių lankymas, pramogos, sportas, nieko neveikimas.
2) Laikas kūrybai – meninė kūryba, kolekcionavimas, techninė kūryba, visuomeninė veikla.
3) Laisvas laikas kitiems tikslas – dalyvavimas politikoje, vaikų auklėjimas, namų remontas, bendravimas, ir kitos veiklos.
Ne darbo laiko arba sąlyginai laisvo laiko skirstymas
Laisvas laikas yra skirstomas į visiškai laisvą laiką, kurio metu ir yra tenkinamos intelektualinės, protinės, fizinės kiekvieno žmogaus individualiosios reikmės ir į užimtą laisvą laiką.
Užimtas laisvas laikas apima:
1) laiką, neįeinantį į darbo laiką, bet neatsiejamai susijusį su darbo laiku (darbo vietos paruošimas, persirengimas, darbo vietos perėmimas ir pan.);
2) laiką, skirtą nuvykimui į darbą (namai – darbas – namai)
3) laiką, skirtą buitinėms reikmėms (produktų pirkimas, namų ūkio tvarkymas ir pan.)
4) laiką, skirtą vaikų priežiūrai bei auklėjimui;
5) laiką miegui, maitinimuisi, asmeninei higienai ir pan.
Visiškai laisvas laikas suvokiamas kaip dalis nedarbo laiko arba laikas, liekantis nuo įsipareigojimų socialinei aplinkai.
Visumoje šis laisvas laikas skiriamas socializacijai stiprinti, integracijos procesui vystyti ir pan.
Priklausomai nuo to, kam skiriamas laisvas laikas, skirtingai klasifikuojami bei skirstomi laisvalaikio praleidimo elementai:
- laisvalaikis, atstatantis žmogaus jėgas (kultūrinis, estetinis, ir pan.);
- fizinių jėgų atstatymas.
Tokios laisvalaikio praleidimo formos padeda suvokti kaip minėta veikla veikia žmogaus kaip asmenybės vystymąsi.
Be jau pateikto laisvalaikio skirstymo, laisvalaikio praleidimo formas galima suskirstyti į:
- aktyvi kūrybinė/visuomeninė veikla;
- mokymasis, savišvieta;
- individualus kultūrinis laisvalaikio praleidimas (skaitymas, TV žiūrėjimas ir pan.);
- kultūrinis laisvalaikio praleidimas, siejamas su visuomene (koncertų, kino teatrų, sporto varžybų ir pan. renginių lankymas);
- fiziniai užsiėmimai (sportas, turizmas, keliavimas);
- užsiėmimai, suvokiami ir traktuojami kaip „Hobby“
- užsiėmimai, žaidimai su vaikais;
- susitikimai su bendraminčiais, draugais;
- pasyvus poilsis (nieko neveikimas);
- laiko eikvojimas anti socialinėms reikmėms (girtavimas, nusikalstama veikla ir pan.)
Laiko fondo struktūra priklauso nuo vidinių ir išorinių veiksniu. Vidiniai veiksniai susidaro dėl subjektyvių priežasčių (šeimyninės padėties, darbo pobūdžio, išsilavinimo, siekimo tobulėti, stiprinti sveikatą ir pan.).
Nuo žmogaus nepriklausomi išoriniai veiksniai (klimatas, politinė situacija, ekonominė būklė, gamtinė ir kultūrinė veikla ir pan.) Šie veiksniai gali kardinaliai pakeisti žmogaus poreikius.
Laiko fondo analizė padeda apskaičiuoti žmonių poreikių pasiskirstymą erdvėje. Planuojant rekreacijos, organizuoto laisvalaikio sistemas perengiami bendruomenės laiko fondo žemėlapiai, nurodant, kiek ir kokioje erdvėje vienu metu būna potencialių paslaugų vartotojų ir paslaugos pirkėjų.
Kai kurie tyrėjai išskiria visuomeninį ir asmeninį laisvalaikį. Visuomeninis laisvalaikis – tai laikas, kurį kiekviena visuomenė skiria visuomenės narių laisvalaikiui organizuoti (intelektualinėms, dvasinėms, fizinėms reikmėms patenkinti);
Asmeninis laisvalaikis – tai kiekvieno asmens laisvas asmeninis laikas.
Visuomeninis laisvas laikas apjungia kiekvieno asmens laisvą laiką, kuris negalėtų egzistuoti, jei nebūtų visuomeninio laisvo laiko.
Taip pat gali būti įvairiai skirstomas ir asmeninis laisvalaikis. Asmeninis laisvas laikas gali būti skirstomas į visuomeniškai normalų ir individualų laisvalaikį.
Visuomeniškai normalus laisvas laikas priklauso nuo gyvenimo sąlygų, o taip pat nuo socialinių ir kultūrinių grupės, kuriai priklauso individas, poreikių.
Individualus laisvas laikas priklauso nuo konkretaus asmens polinkių, poreikių, interesų ir nuo visuomenėje siūlomų laisvo laiko praleidimo galimybių.
Individuali veikla: www.uzsidirbu.lt
