Šiuo laiku Lietuvoje daugelis žmonių gali kurti savo verslą, tai yra dirbti sau, o ne būti pavaldžiam kitiems. Kurti verslą nėra lengvas dalykas, šis procesas reikalauja, kruopštaus darbo ir didelio pasiryžimo įveikti daug sunkumų.
Šio darbo esmė – išanalizuoti įmonės planavimo, organizavimo, vadovavimo, kontrolės ir kitos veiklos ypatumus, parodyti, su kokiomis problemomis šiandien susiduriama vystant ir plėtojant verslą, kovojant konkurencinėje kovoje ir panašiai.
Tariamai įkuriama uždara akcinė bendrovė, teikianti autoserviso paslaugas. Jei detalizuojant jos veiklą tai ši įmonė užsiima automobilių remontu, detalių pakeitimu, automobilių dažymu, špakliavimu, važiavimu į iškvietimą, skubiai pagalbai bei kitomis smulkiomis paslaugomis. Tai yra smulki įmonė, ji užima nedidelę rinkos dalį, lyginant su stipriausiomis šalies tos verslo pakraipos įmonėmis. Žiūrint į tokią įmonę iš šalies, gali susidaryti įspūdis, kad tai yra ganėtinai paprastas ir primityvus verslas, nes įmonė nėra didelė ir neturi sudėtingos organizacinės struktūros. Pasistengsime paneigti tokią, išankstinę nuomonę ir atskleisti, kiek tai yra sudėtinga veikla, paprastai neapsiribojanti vien tik techniniais procesais. Šios firmos veiklą įtakoja daugybė veiksnių.
Savo paslaugas teikiančios tik vietinėje ar šalies rinkoje firmos turi ypač pasistengti norėdamos išlikti ir konkuruoti su kitomis tos šakos įmonėmis.
Taigi mes pasistengsime įrodyti, kuo mūsų sugalvota įmonė yra vertingesnė ir kaip yra pasiyžusi konkuruoti su kitomis įmonėmis bei kuo ilgiau išsilaikyti rinkoje.
Įmonės pristatymas
Panagrinėsim uždarosios akcinės bendrovės steigimo etapus.
Ši įmonė yra uždara akcinė bendrovė. Ji apibūdinama, kaip daugelio žmonių grupė turinti juridinio asmens teises ir veikianti ribotos finansinės atsakomybės principu. Ji steigiama tik uždaruoju būdu, jos įstatinis kapitalas sudaromas iš įnašų, gautų už leidžiamas akcijas, kurias įsigyja tik bendrovės steigėjai. UAB akcijos gali būti tik vardinės, jų pardavimo tvarka nustatoma bendrovės įstatuose.
UAB įregistruojama rejestro tarnyboje, ten pat ir patvirtinami jos įstatai. Čia taip pat gauna registracijos numerį, įmonės kodą.
2. Įmonės organizacinė valdymo struktūra.
Organizacinė struktūra tai socialinė ekonominės institucijos žmonių išdėstymas pagal jų pavaldumą. Tam kad darbas būtų atliekamas efektyviai reikalinga, kad kiekvienas narys žinotų savo funkcijas ir savo vietą organizacijoje. Turi būti nustatytas pavaldumas, kokie pavaldiniai yra pavaldūs atitinkamam viršininkui, ir kieno nurodymus jie turi vykdyti, kokius darbus ir funkcijas turi atlikti. Įmonės darbuotojai turi siekdami bendrų organizacijos tikslų pasidalinti darbus organizacijos viduje. Šioje smulkaus verslo įmonėje geriausiai būtų naudoti linijinė-funkcinę struktūrą, nes ji leidžia efektyviausiai panaudoti specializuotus išteklius. Ši sistema turi ir trūkumų, nes labai sunku didesnėse įmonėse nustatyti asmenis atsakingus už tam tikrus sprendimus. Tačiau ši įmonė nėra didelė todėl čia nebus sunku nustatyti kas yra atsakingas už tam tikrus padarytus sprendimus. Žemiau pateiksime pavyzdį, tai pradinis planas kaip būtent turėtų atrodyti kuriamos įmonės organizacinė struktūra.
Labai svarbu, kad organizacija funkcionuotų efektyviai ir būtų delegavimas. Vadovas turi mokėti paskirstyti valdžią organizacinėje struktūroje. Delegavimas – tai formalios valdžios ( formalios jėgos ) suteikimas pavaldžiam asmeniui bei atsakomybės už paskirstyta darbą priskyrimas. Kad bet kuri organizacija dirbtų efektyviai, vadovai būtinai turi deleguoti valdžią savo darbuotojams, kadangi joks vadovas negali asmeniškai atlikti ar iki galo prižiūrėti viską, kas vyksta organizacijoje.
Tinkamai naudojamas delegavimas turi keletą svarbių privalumų. Kuo daugiau užduočių vadovai gali deleguoti, tuo daugiau galimybių jie turi rasti, kad perimti didesnę atsakomybę iš aukštesnio lygio vadovų. Taigi, jei vadovai bandys deleguoti ne tik įprastus dalykus, bet ir mąstymo bei iniciatyvos reikalaujančias užduotis, jie galės maksimaliai efektingai dirbti savo organizacijai. Be to, delegavimas verčia darbuotojus priimti atsiskaitomybę bei pratintis vertinti. Tai ne tik padeda juos mokyti (labai svarbus delegavimo pranašumas), bet ir didina pasitikėjimą savimi bei skatina norą imtis iniciatyvos.
3. Įmonės išorinė aplinka.
Įmonės vadovui labai svarbu yra apibrėžti išorinius firmos veiklą sąlygojančius veiksnius aplinkos veiksnius. Šiuos veiksnius galima suskirstyti į:
– tiesioginio poveikio ( konkurentai, vartotojai, tiekėjai, darbo ištekliai, įstatymai ir kitos valstybės reguliavimo normos,
– šalutinio poveikio ( ekonominiai, socialiniai, politiniai, technologiniai, ekologiniai ).
Šie visi veiksniai yra susieti tarpusavyje, jeigu pakinta vienas veiksnys tai jis tuo pačiu turi įtakos ir kitiems veiksniams. Taigi aplinka kurioje egzistuoja įmonė yra labai sudėtinga, nes ją veikia daugelis veiksnių vienu metu. Palaikomi ryšiai su tiekėjais ir klientais, įmonę veikia patys įvairiausi norminiai aktai, taip pat ir įstatymai. Tačiau šie veiksniai nėra pastovūs laiko atžvilgiu jie nuolatos kinta ir firma turi mokėti prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos veiksnių. Taigi įmonės kolektyvas, su jos vadovu priešakyje turi kaupti informaciją apie juos supančius išorinius veiksnius tam, kad mokėtų jais pasinaudoti, padaryti veiklą dar efektyvesnę.
Teisinė aplinka. Ją sudaro įvairūs įstatymai ir kitos valstybės reguliavimo normos. Būtent įstatymais yra reglamentuoti firmos kaip žaliavų pirkėjos ir kaip produkcijos pardavėjos veiksmai. Šiuos veiksmus reglamentuoja įstatymai. Ši organizacija turi uždarosios akcinės bendrovės juridinį statusą. Jis lemia firmos plėtojamą veiklą ir nurodo kokius mokesčius ji privalo mokėti. Visiškai nepriklausomai kaip pati organizacija vertina įstatymus pagal kuriuos ji dirba ji turi griežtai jų laikytis, nes priešingu atveju jos veikla gali būti nutraukta laikinai ( iki tam tikro laikotarpio ar iki tol kol ji susimokės tam tikrus mokesčius ar baudas) ar visam laikui.
Politinė aplinka. Kaip ir kiekvieną taip ir šią įmonę taip pat veikia ir politiniai veiksniai, kitaip tariant politinių veiksmų komitetai ( grupės suinteresuotos daryti įtaką įstatymų leidėjams , dažniausiai suorganizuotos lobistiniais tikslais ). Atskiros grupuotės siekia savanaudiškų tikslų dažniausiai kitų visuomenės narių sąskaita. Ši aplinka glaudžiai susijusi su teisine aplinka ir stengiasi jos pagalba daryti poveikį. Nuo politinių veiksnių gali priklausyti tolimesnė firmos vystymosi raida. Labai yra svarbu jog valstybėje būtų kuo stabilesnė politinė būklė. Politinė aplinka šią irmą galėtų paveikti per kainų kontrolę ar prekybinių lengvatų tiekimą pavyzdžiui, skatindama pirkti nacionalines žaliavas, ar atvirkščiai apmokestindama papildomais mokesčiais importuojamas užsienietiškas žaliavas.
Socialinė aplinka. Šios socialinės jėgos yra labai dinamiškos, nes dažnai keičiasi vartotojų vertybių sistema, demografinės charakteristikos. Šie veiksniai galėtų tūrėti ypač didelės įtakos detalių ir kitų medžiagų, reikalingų automobiliams asortimentui. Atsižvelgiant į vartotojų norus.
Ekonominė aplinka. Ekonominė būklė taip pat lemia įmonės tolimesnę veiklą. Įvertinant bendrą ekonomikos būklę reikėtų įvertinti kokios perspektyvos įmonės laukia ateityje,kokiais būdais bus galima plėsti savo verslą, kokios sąlygos bus tam sudarytos ar lengva bus surasti naujus kvalifikuotus darbuotojus, ar lengva bus paimti naujus kreditus iš mūsų banko, ir kokios bus palūkanos ( ar jos augs ar atvirkščiai mažės ) visa tai priklausys būtent nuo ekonominės situacijos.
Geografinė aplinka. Steigdami savo įmonę, kuri užsiima paslaugų teikimu turime atsižvelgti ir į geografinę jos aplinką. Nes kiekvienai gamybai yra reikalingos žaliavos. Nuo to kokias žaliavas įmonė gauna iš tiekėjų ( kokios kokybės bei kokia kaina ) priklauso jos galutinės paslaugos kaina ir kokybė.
Konkurentai. Labai svarbu numatyti konkurentų poveikį būsimam verslui. Firma, kuri pateikia rinkai blogesnias paslaugs nei jų konkurentai šioje rinkoje ilgai išsilaikyti tikrai negalės. Nuo rinkos konkurencijos priklauso labai daug faktorių: galutinės paslaugos kaina ir kokybė, vidinės organizacijos sąlygos, darbuotojų darbo užmokestis, santykiai tarp vadovų ir jų pavaldinių. Tačiau konkurencija yra būtina tam, kad firmos tobulėtų, o vartotojai gautų geresnės kokybės paslaugas ir už kuo mažesnę kainą. Žinome, kad šiame versle mūsų rinkoje yra daug panašių įmonių kurios teikia tokias paslaugas, todėl ypač svarbu yra modernizuoti gamybos procesą dirbti su nauja technika kuri leidžia efektyviau išnaudoti išteklius. Taip pat į savo gretas pasikviesti gerus specialistus.
Vartotojai. Rinkoje yra begalė vartotojų šiai produkcijai, juk žinome, kad maža dalis Lietuvių gali apsieiti be automobilio. Skiriasi tik automobilių markės, kaina, metai. Reikia tirti rinką ir numatyti kokią paslaugą verta pradėti siūlyti ir kokios geriau nebedaryti dėl galimų nuostolių.Tiesiog, jei nori važiuoti-turi pružiūrėti bei rūpintis automobiliu. Kaip sakoma patarlėje-netepsi-nevažiuosi!
4. Vidinė įmonės aplinka.
Ši įmonė priskirtina prie smulkaus verslo įmonių. Ji įsikūrusi mieste pakraštyje, nes vis dėl to šiai firmai yra reikalingi nemaži plotai. Kaip mes neplanuotume vidinės aplinkos technines priemones ir kiek be investuotumėm pinigų į įrengimus ir pačias patalpas, parinkę blogą personalą įmonė negalės normaliai funkcionuoti. Žmonės yra pagrindas. Vadovas rinkdamas darbuotojų personalą turi iš pradžių atsižvelgti į jų lojalumą, o tik vėliau į sugebėjimus, nes sugebėjimus galima įgyti, o jei žmogus yra nesąžiningas jis stengsis pasiekti savo tikslų ar net apvaginės organizaciją. Sunku surasti gerus specialistus, galima juos pritraukti geromis darbo sąlygomis ar dideliu atlyginimu. Darbuotojams, dirbantiems biure turi būti keliami aukšti reikalavimai tokie kaip aukštasis išsilavinimas, bendravimo kultūra, nuovokumas, iniciatyvumas. Pagalbiniam personalui neturi būti keliami aukšti reikalavimai, svarbu jog jie dirbtų efektyviai, nes priimant per aukštos kvalifikacijos darbuotojus į jos nereikalaujančią vietą yra nenaudinga dėl daugelio priežasčių: jiems reikia mokėti aukštesnį atlyginimą, jie reikalauja geresnių darbo sąlygų, tuo labiau gali atlikti patį techninį darbą ne taip efektyviai.
6. Planavimas
Planavimas yra viena iš svarbiausių procesų. Vadovas turi numatyti daugybę dalykų. Svarbu planuoti užduotis darbininkams, būsimą paslaugų teikimą, finansų paskirstymą, reikia netgi numatyti kokia prekė bus labiau paklausi ateinančiu laikotarpiu. Planavimas pagrįstas sprendimų priėmimu, o šis yra susijęs su problemomis. Problema atsiranda tada, kai reali padėtis skiriasi nuo pageidaujamos. Norint išspręsti iškilusią problemą įmonėje reikia suplanuoti veiksmų eigą. O norint tai atlikti turi būti išanalizuota pati problema:
Turi būti išsiaiškinta koks yra skirtumas tarp esamos ir trokštamos reikalų padėties?
Kaip tas skirtumas veikia šios įmonės galimybes pasiekti ir pranokti tikslus?
Ar sunku bus įveikti tą problemą?
Galų gale reikia numatyti laiką, per kurį ta problema bus išspręsta.
Teisingam problemų priežasčių nustatymui ir sprendimui didelę įtaką turi detalus organizacijos reikalų žinojimas. Planavimui reikalinga informacija, kurią vadovas turi kaupti su formalių ir neformalių sistemų pagalba. Vadovas turi ne tik planuoti toli į ateiti, bet ir numatyti savo ir darbininkų kiekvienos dienos darbus, todėl svarbu, kad vadovai išmoktų nustatyti prioritetus. Tam reikia skirstyti problemas į keletą rūšių:
ar problema lengvai išsprendžiama,
ar gali problema išsispręsti savaime,
ar būtinai pats vadovas turi priimti šį sprendimą.
Šioje įmonėje numatoma prieš priimant sprendimus, kad vadovas turi bendrauti su kitais. Mąstydamas vienas, vadovas gali numatyti klaidingai. Planuodamas vadovas rizikuoja, nes dažnai negali tiksliai numatyti alternatyvaus rezultato.
Pvz: netoliese atsidaro dar viena mažmeninės prekybos parduotuvė duonos gaminiais. Vadovas tik iš dalies gali numatyti paklausos sumažėjimą, taigi kepinių kiekį, skiriamą mažmeninei prekybai irgi gali nustatyti tik preliuminariai. Jis rizikuoja, kad liks didelė dalis gaminių neparduota, bus patirtas nuostolis. Arba, jei nuspręs, kad paklausa labai žymiai sumažės, taigi į parduotuvę bus perduota per mažai gaminių. Taigi pirkėjai eis pirkti pas konkurentą. Taip gali būti prarasta nemaža vartotojų dalis, kadangi konkurento produkcija gali pasirodyti tinkamesnė. Jei anksčiau konkurentų netoliese nebuvo, tai rizika maksimali. O jeigu jau teko patirti konkurentinę kovą, tai lieka tik netikrumas, kadangi jau yra informacijos iš patirties. Štai kodėl planavimui reikalingas muolatinis duomenų kaupimas.
