Per ilgą amželį, daugiau kaip pusantro tūkstančio metų, apie ąžuolą sudėta daugybė legendų ir padavimų.
Senovėje pagonys saugojo šio galiūno gyvastį, po juo šventą ugnį kūreno, rudeniop ant aukuro dievaičiui Perkūnui žyniai aukodavę barzdotus ožius, rugių pėdus, midaus ąsočius, melsdami laukams derliaus ir sėkmės medžioklėse…
Net užsienio spaudoje aprašytas ąžuolas mena laikus Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, kurie užklysdavo bemedžiodami. Kalbama, kad pro ąžuolą žygiavę ginkluoti lietuviai, norėję atremti kalavijuočių puolimus, pro jį žygiavę ir Lietuvos priešų būriai. Vėliau ąžuolo apylinkes siaubė švedų, rusų, vokiečių, lenkų kariai. Galiūno ąžuolo drevėse rasti Napoleono armijos kareivio griaučiai ir šautuvas.
Legendose pasakojama, kad Stelmužės ąžuolo viršūnę nupjovę baudžiauninkai, norėję ją užversti ant kelio rusų carui važiuojant. Baudžiauninkai norėjo pamokyti carą už tai, kad šis neprivertė Stelmužės dvarininko atleisti valstiečius nuo baudžiavos, nors ši jau 30 metų kaip buvo panaikinta. Todėl Stelmužės ąžuolas toks neaukštas. O gal viršūnę žaibas nulaužė?! Dabar galime tik spėlioti…
Kaip bebūtų, Stelmužės ąžuolas, augantis pačiame miestelyje, yra gausiai lankomas ne tik vietinių gyventojų, bet ir turistų.
Kamieno apimtis: 958 cm Medžio aukštis: 23 m Turi 1 kamieną.Auga toliau nuo kitų medžių.Augimo vietos paviršius yra nepralaidus. Medis viršijo gamtinę randą ir yra rezignacijos fazėje. Lapuotumas yra 60% – 90%. Atžalos auga iš kamieno ir kamieninių šakų.Yra ertmių kamieno pagrinde, kamiene ir lajoje.Yra paviršiaus pažeidimų kamieno pagrinde, kamiene ir lajoje. Yra plyšių kamieno pagrinde, kamiene ir lajoje.
