Simono Daukanto muziejus-ekspozicija
Simono Daukanto muziejų 1986 m. įsteigė Akmenės rajono savivaldybė. Eksponuojami A. Švažo, R. Tarabildos, A. Každailio, S. Šakalio, A. Banio, A. Surgailienės, K. Šimonio muziejui padovanoti paveikslai Simono Daukanto kūrinių motyvais, įvairi dokumentinė medžiaga, žymių žmonių prisiminimai ir kt., pasakojantys apie šį iškilų žemaitį. Apsilankiusieji susipažįsta su S. Daukanto gyvenimo keliu, jo istoriniais ir kalbiniais darbais bei kitų autorių kūriniais apie šį istoriką, rašytoją, švietėją.
Muziejus įkurtas žemaitiškoje troboje, buvusioje altarijoje, netoli Papilės miestelio bažnyčios. Čia paskutinius savo gyvenimo metus praleido pats Simonas Daukantas.
Muziejaus stenduose pasakojama apie S. Daukanto gyvenimo ir kūrybos kelią. Vertingiausi eksponatai: S. Daukanto „Lietuvos istorijos pirmasis leidinys 1893 m.“, „Būdo“ – antrasis leidimas, S. Daukanto rankomis padaryta kėdė, kuriai apie 140 m., mokslininkų knygos apie S. Daukantą, dokumentų kopijos iš jo studijų Vilniaus universitete, iš viso pasaulio ekslibrių kolekcija skirta 200 metų S. Daukanto gimimo jubiliejui.
Dovanos: J. Marcinkevičiaus pjesės „Daukantas“ rankraštis, dailininkų A. Každailio, R. Tarabildos, A. Šimonio, R. Šakalio, V. Banio, A. Surgailienės paveikslai, skirti S. Daukantui bei jo kūrybai, papilėniškio kunigo rašytojo S. Būdavo knygos, fotografijos, juros periodo ir Papilės kapinyno, datuojamo VII-XIII a., radiniai.
Daukantiškai vadinamoje svetlyčioje apibendrinama muziejaus ekspozicija, o dainuojant lietuvių liaudies dainas ar klausantis pianino muzikos pajuntama romantinė būsena artima pačiam S. Daukantui. Čia galima pasigrožėti papilėniškio A. Švažo paveikslais, A. Varno S. Daukanto portretu, bei Papilės seniūnijos tautodailininkų darbais.
Kiemelyje reikėtų sustoti prie pirmosios S. Daukanto antkapinės plokštės, turinčios įdomią istoriją, akmenim grįstu takeliu (bruku) nueiti į klėtelę, kurioje įrengta etnografinė ekspozicija, „Lakštingalų taku nusileisti prie Ventos upės, pavenčiais nueiti prie piliakalnio, kur palaidotas S. Daukantas, grįžtant sustoti prie V. Grybo S. Daukanto paminklo, pastatyto 1930 m. Lietuvos mokytojų lėšomis.
SIMONAS DAUKANTAS – lietuvių tautos istorikas, švietėjas, rašytojas, pirmasis Lietuvos istoriją parašęs lietuviu kalba. Jis gimė 1793 10 26 Kalvių k., Skuodo raj., mokėsi Kretingos pradinėje ir Žemaičių Kalvarijos 4 klasių mokyklose, sakoma, jog po to pėsčias išėjęs į Vilnių toliau mokytis, 1822 metais baigė seniausią Lietuvoje Vilniaus universitetą. Mirė Papilėje 1864 12 06, nespėjęs įgyvendinti visų kūrybinių sumanymų.
Simonas Daukantas
Istorikas, švietėjas, rašytojas. Gimė 1793 m. spalio 28 d. Skuodo rajono Kalvių kaime. Mokėsi Kretingoje, žemaičių Kalvarijoje, Vilniuje. Dirbo Rygoje, Peterburge, Vilniuje, Varniuose. Studijavo Lietuvos metriką ir kitus archyvinius dokumentus. Nuo 1861 m. gyveno Papilėje, kur 1864 m. gruodžio 6 d. ir mirė. Palaidotas Papilėje. Pirmasis istorikas, rašęs apie Lietuvos istoriją lietuvių kalba. Svarbiausi S. Daukanto veikalai: „Istorija žemaitiška”, „Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių”, „Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje”. S. Daukantas pats ir per savo talkininkus, kurių turėjo apie 50, rinko lietuvių tautosaką ir parengė spaudai rinkinius „Dainės žemaičių”, „Pasakos masių”. Parašė Lietuvių–lotynų ir Lenkų–lietuvių kalbų žodynus, vadovėlius „Prasma lotynų kalbos”, „Abėcėlė lietuvių, kalnėnų ir žemaičių kalbos”, išvertė iš lotynų kalbos „Pasakas Fedro”, parašė ir išvertė į lietuvių kalbą nemažai kitų darbų. Dažniausiai pasirašinėdavo J. Laukio, M. Šauklio, J. Girdenio, J. Einoro ir kt. pavardėmis
