Už penkių kilometrų į šiaurės rytus nuo Papilės, Šaltiškių kaime plyti Šaltiškių molio karjerai. Ankstyvojo triaso laikais, prieš 250mln. metų, čia tvyrojo dykumų klimatas. Dumbančiose lygumose tuomet kaupėsi aliuvio nuosėdos. Per milijonus metų irstant biotito ir raginukės mineralams, išsiskirdavo geležis, suteikusi  šiems sluoksniams raudoną spalvą. Pasak mokslininkų, vaizdai primena Marso kosminių stočių panoramas.

Triaso periodo nuosėdų sluoksnių aptinkama visoje Europoje, Afrikoje, tačiau daug kur jos glūdi po labai storais kitų epochų nuogulų klodais ir tik Šiaurės vakarų Lietuvoje, Ventos upės skardžiuose ir apylinkinėse vietovėse, jos iškyla arti žemės paviršiaus. Šaltiškių telkiniuose triaso molį dengia apie 16 metrų storio, riedulių nestokojančio priemolio bei smėlingų gruntų sluoksnis. Šaltiškių vyšninę primenančios spalvos A kategorijos molis, karjero darbuotojų teigimu, labai „riebus“, grynas, plastiškas, tačiau keramikos pramonei ir plytų gamybai netinkamas. Užtat tinka portlandcemenčiui – populiariausiai rišamajai statybinei medžiagai – gaminti. Jis gaminamas į sumaltą kalkakmenį pridedant 25-30 proc. molio. Mišinys sukamosiose krosnyse esant 1400 laipsnių karščiui sukepa, tapdamas dirbtiniu mineralu klinkeriu. Į sumaltą klinkerį pridedant gipso ar kitokių priedų, pagaminamas įvairių markių bei paskirties portlandcementis.

 Šaltiškių molio kubinis metras sveria apie 1,8 tonos. Molio sudėtyje yra silicio, aliuminio, magnio, kalcio oksidų, apie 5-8 proc. geležies. Molis ir jį dengiantis grunto sluoksnis kasami galingais žingsniuojančiais ir vikšriniais ekskavatoriai, o jam išvežti į karjerą atvestas geležinkelis.

Nuo 1952 m. Naujojoje Akmenėje veikianti cemento gamykla (dabar – AB „Akmenės cementas“) molį veždavosi iš artimesnio Alkiškių telkinio.Uždarius Alkiškių karjerą, 1971 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtas eksploatuoti Šaltiškių molio karjeras. Kad cementininkai nepajustų molio stygiaus, vėliau buvo pradėtas eksploatuoti naujas, 155 ha telkinys, esantis greta senojo molio karjero, kuriame kasimo darbai pradėti 1983 m. rudenį. Molio sluoksnis čia įvairuoja nuo 4 iki 100,5, o senajame Šaltiškių telkinyje vidutiniškai siekė 43 m. Molis čia grynas be akmenų, jį dengiančiame grunto sluoksnyje skirtingame gylyje aptinkama tokių pat fosilijų, belemnitų, kaip ir juros periodo atodangoje Papilėje. Geologai paskaičiavo, kad jame molio užteks 16- kai metų, tačiau išsamiau išžvalgius paaiškėjo, kad jo pakaks net 70 metų.

Senajame karjere, nuėmus apie 30 mln. kubinių metrų grunto, buvo iškasta apie 17 mln. kubinių metrų molio. Rekultivavus senąjį karjerą, jame liko apie 52 m. gylio, kilometro ilgio ir 600 m. pločio ežeras.

      Šaltiškių triaso molio karjeras buvo pasiūlytas ir 1998 m. priimtas į gamtos paminklų sąrašą.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here