Pagal A. Jakutį, paklausa yra prekių ir paslaugų kiekio, kurį nori ir gali įsigyti pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkėjų poreikis. Jei vartotojas tik nori pirkti prekę, bet jo pajamų tam neužtenka, tai jo noras nėra paklausa, taip pat ir pakankamas pinigų kiekis prekei pirkti nįra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti. Paklausa gali būti pavaizduota grafiškai (6pav.), kuri vadinama paklausos kreivė ir žymima D.
6pav. Paklausos kreivrė
Pagal Christopher Pass, paklausos kreivė – linija, rodanti ryšį tarp prekės kainos ir paklausos kiekio per tam tikrą laiką. Dauguma paklausos kreivių leidžiasi žemyn, ne mažėjant prekės kainai, vartotojai yra linkę pakeisti ją kita arba, kai krenta prekės kaina, didėja vartotojų tikrosios pajamos, jie gali pirkti daugiau prekių. Tačiau kartais, nors ir nelabai dažnai, prekių paklausos kreivė gali kilti.
Paklausos kreivės pokyčiai – paklausos kreivės poslinkis iš vienos padėties į kitą (tiek į kairę, tiek į dešinę), vykstant kitiems ekonomikos pokyčiams. Paklausos kreivė brėžiama kai visi kiti veiksniai, veikiantys paklausą yra nekintami. Tačiau jei kuris nors iš jų keičiasi, tada paklausos kreivėje atsiranda pokyčių.
3. 1 Paklausos veiksniai ir jos funkcija
Anot R. Urbanskienę, atliekant rinkos analizę ir nustatant laukiamą prekės paklausos dydį, turime žinoti, kad ją veiks daug tarpusavyje susijusių veiksnių. Šiame paveiksle yra pateikta paklausą sąlygojančių veiksnių grupės.
7pav. Pagrindinės prekės paklausą sąlygojančių veiksnių grupės
Išvardytieji veiksniai paklausą veikia skirtingai, priklausomai nuo prekės tipo, sezono bei daugelių kitų aplinkybių. Kai kurie veiksniai yra bendri, nepriklauso nuo individualių įmonės ar marketingo veiksnių. Tarp visų veiksnių, darančių įtaką paklausai, pagrindinis yra preės kaina. (7; 108p.)
Pagal Christopher Pass, paklausos funkcija – lygtis, rodanti priklausomybę tarp priklausomojo kintamojo (paklausos kiekio QD) su su įvairiais nepriklausomais kintamaisiais, kurie nustato paklausos kiekį (kaina P), pajamos (Y), prekių pakaitalų kainos (PS), reklama (A):
.
Kiekvieno iš šių nepriklausomųjų pokyčių turės įtakos paklausos kiekiui. (9; 334p.)
3. 2 Paklausos elastingumas
Paklausos elastingumas – duomenys, rodantys, kaip stipriai tam tikro gaminio paklausos kiekis reaguoja į vienokį ar kitokį vieno iš nepriklausamų gaminio paklausą veikiančių kintamųjų pokytį.
Paklausos elastingumas kainai – paklausos reagavimas į tam tikrą kainos pokytį matas:
paklausos elastingumas=paklausos pokytis kiekiui% / kainos kiekis%
Paklausos elastingumas pajamoms – paklausos priklausomybės, kaip pasikeitė pajamų laipsnis, matas:
paklausos elastingumas pajamoms=paklausos kiekio pokytis% / pajamų pokytis%
3. 3 Prekių paklausos klasifikavimas
Anot R. Urbanskienę, tiriant paklausą rinkoje, pirmiausia reikia žinoti pagrindines rūšis ir formas.
Priklausomai nuo klasifikavimo požymių paklausą galima nagrinėti pagal:
- paklausos objektą;
- paklausos subjektą;
- paklausos regioniškumą;
- paklausos intensyvumą ir stabilumą;
- paklausos susiformavimo laipsnį;
- paklausos pasireiškimo laiką;
- paklausos objekto – prekės tarnavimo laiką;
- paklausos patenkinimo laipsnį;
- paklausosrealizacijos terminą ir paskirtį.
8pav. Paklausos klasifikavimo kriterijai
Pateiktoji paklausos kvalifikacija pagal nurodytus požymius nėra išsami. Galima išskirti ir kitus požymius, taip pat sujungti atskiras paklausos rūšis tame pačiame pogrupyje. Klasifikuoti būtina, nes skirtingos rūšies paklausos nustatymas ir prognozavimas atskirais atvejais labai savitas ir reikalauja kitokių tyrimo metodų.
