Biorevitalizacija

Pasakos herokjus Kaščėjus Nemirtingasis adatos smaigalyje saugojo savo gyvybę. Mes tame pačiame smaigalyje ieškome amžinos jaunystės.

„Amžina jaunystė“ skamba viliojančiai, tačiau viskam yra ribos. Tarptautinės mezoterapijos asociacijos prezidentas gydytojas Philippe’as Petit nesižavi jaunystės kultu. „Nereikia persistengti, – sako jis. – Jei tau suėjo 60 metų, tu ir esi 60-ies. Juokingai atrodo moterys, kurios, būdamos 60-ies, nori būti trisdešimtmetės, tačiau tai nereiškia, kad, būdama tokio amžiaus, negali gerai atrodyti. Nuodėmė nepasinaudoti naujausiomis technologijomis, juolab kad per pastaruosius du dešimtmečius jos ypač stipriai pažengė į priekį.“ Šiame straipsnyje pamėginsime apžvelgti šiuolaikinės estetinės medicinos galimybes – paviršinės adatinės terapijos privalumus ir trūkumus.

Mezoterapija

Mezoterapija – tai medicininė paprasta ir veiksminga procedūra, kurios metu mikroinjekcijų pagalba į paviršinius ir vidurinius odos sluoksnius (esant reikalui ir į gilesnius) lokaliai yra įvedamos biologiškai aktyvios medžiagos. (1) Odai senstant, mažėja fibroblastų – odos ląstelių, gaminančių elastiną ir kolageną. Keičiasi ir pačios elastino ir kolageno skaidulos – jos storėja ir plokštėja. Sumažėja ir tarpląstelinės odos klampumas, todėl mažėja odos elastingumas – ji suglemba. Panašūs odos pokyčiai vyksta ir veikiant kenksmingiems išoriniams bei vidiniams veiksniams – rūkymui, intensyviems saulės spinduliams, užterštam orui. Odos elastingumas sumažėja ir sumažėjus poodinio riebalinio audinio kiekiui – numetus daug svorio, po gimdymo ar riebalų nusiurbimo operacijos. Mezoterapijos “kokteilio” veikliosios medžiagos stimuliuoja fibroblastus, todėl suaktyvėja elastino ir kolageno gamyba, preparatuose esantys glikozaminoglikanai padidina tarpląstelinės medžiagos klampumą, todėl oda tvirtėja, stangrėja.

Šios procedūros koncepcija yra paprasta: mažai, retai ir reikiamoje vietoje.

Mezoterapijos istorija ir pritaikymo galimybės

Pirmą kartą – 1958 metais – mezoterapiją pritaikė prancūzų gydytojas Michelis Pistoras. Tiesą sakant, ji be reikalo laikoma vien grožio pasaulio dalimi – šis metodas sėkmingai taikomas ir kitur.(1)

Gydytoja dermatologė Olesia Fomina dar anksčiau aptiko mezoterapijos naudojimo ištakų. Ji teigia, kad„pirmas mezoterapijos metodiką panaudojo prancūzų gydytojas M. Pistor 1952 m. Nuo tų laikų mezoterapijos technika naudojama beveik visose medicinos srityse: neurologijoje, ginekologijoje, traumatologijoje, skausmo, sporto medicinoje ir t.t. Svarbų vaidmenį ji atlieka dermatologijoje ir estetinėje medicinoje.“(3)

„Šis metodas padeda atsidurti kuo įmanoma arčiau probleminės vietos– ir tik per odą.

Naudingosios medžiagos įsiskverbia ten, kur joms ir derėtų būti, o ne nusėda odos paviršiuje, kaip kad atsitinka naudojant kremus su aktyviais komponentais. Todėl medžiagų galima imti po mažiau. Jų nepatenka į kraujotakos sistemą, todėl nekyla sisteminių pašalinių reiškinių“, sako.

Tiek Philippe’as Petit, tiek gydytoja Olesia Fomina teigia, kad tliekant mezoterapiją, oda ne tik aprūpinama jai reikalingomis medžiagomis, bet ir skatinami natūralūs jos atsinaujinimo procesai. Nuolat ieškoma naujų šio metodo taikymo sričių, tačiau, anot gydytojų, sėkmingiausiai ji padeda užkirsti kelią odos senėjimui,naikinti celiulitą, riebalų sankaupas, taip pat įveikti plaukų slinkimo problemą.

Mezoterapija estetinėje medicinoje ir dermatologijoje naudojama esant: 

  • Odos senėjimui (jos profilaktikai ir gydymui)
  • Fotosenėjimui
  • Sausai, atoniškai odai
  • Raukšlėms
  • Papilkėjusiai, ,,rūkalių“ odai
  • Riebiai, porėtai odai
  • Praradusiai elastingumą bei suglebusiai odai
  • Padidėjusiai odos pigmentacijai
  • Maišeliams po akimis, patamsėjus paakiams
  • Dvigubui pagurkliui
  • Celiulitui, strijoms
  • Plaukų slinkimui (po streso, po chirurginės operacijos, po gimdymo, esant židininiam plikimui)
  • Silpniems, lūžinėjantiems, gyvybingumą praradusiems  plaukams
  • Randams (postaknė, po traumos) (1).

Mezoterapijos atlikomo būdai ir poveikis

Šiuo metu mezoterapijos procedūros atliekamos naudojant specialius vienkartinius švirkštus irvienkartines adatas, labai mažo skersmens ir įvairių ilgių, kurios leidžia švirkšti sparčiai, neskausmingai, į tam tikrą gylį iki 0,5-4mm, ir užtikrina palaipsniui įvedamų medžiagų vienodą paskirstymą. Gali būti taikoma napažo arba papulių technika, taip pat galima atlikti procedūrą specialių volelių pagalba. Tada veikiamas paviršinis odos sluoksnis – praėjus vos valandai po procedūros, dūrių žymių beveik nelieka, bet ir poveikis trumpesnis. Populiariau veikti gilesnį odos sluoksnį – dermą: tada aktyviosios medžiagos išsiskirsto per dvi paras, o poveikis ilgesnis.

Pirmas pastebimas mezoterapijos rezultatas – gaivesnis, labiau pailsėjęs veidas, vėliau oda tampa stangresnė, atsiranda patempimo efektas, sudėtingiausia – veido kontūro korekcija. (2)

Mezoterapijos privalumas:
• aktyvioms medžiagoms nereikia pereiti žarnų, kepenų, inkstų ir odos barjero.
• Mezoterapija leidžia įterpti būtinus vitaminus, aminorūgštis, mineralus į vidurinį odos sluoksnį, ką sunku pasiekti vartojant kosmetiką paviršiniu būdu.
• Mezoterapijos preparatai yra netoksiški ir teigiamai veikia ne tik tą odos vietą, kur yra injekuojami, bet ir visą organizmą.
• Mezoterapija teigiamai veikia odos mikrocirkuliaciją.
• Mezoterapija idealiai susiderina su kitomis kosmetinėmis veido ir kūno procedūromis
• Mezoterapija veikia efektyviai, ir jos poveikis išlieka ilgam. (7)

Mezoterapija bei plikimas, celiulitas ir kiti nemalonumai

Mezoterapija gali tapti tikru išsigelbėjimu tiems, kurie išbandė visas liaudiškas priemones nuo plaukų slinkimo. Ji taikoma ir kaip sezoninio plaukų slinkimo profilaktikos priemonė, ir reakcinio (po gimdymo, dietų, operacijų), sukelto hormonų ar židininio (taikoma iki IV stadijos, kai plotas neviršija 40 proc. plaukuotos dalies) išplikimo atveju. Tik jei plaukų folikulai jau yra sunykę, anot P. Petit, nepadės net mezoterapija.

Taip pat svarbu nustatyti plikimo priežastis (tai gali būti įvairios ligos) ir šias, jei įmanoma, pašalinti. Mezoterapija gali ne tik padėti sustabdyti plaukų slinkimą, bet ir paskatinti juos augti, sustiprinti, suteikti blizgesio, taip pat panaikinti pleiskanas. Nors plaukų išvaizda priklauso nuo bendros organizmo būklės, svarbiausią funkciją atlieka jautriausiai į svarbių medžiagų trūkumą reaguojantis plauko folikulas.

Įvairiuose tepaluose, balzamuose ir šampūnuose neretai yra tų pačių medžiagų, kurios naudojamos ir mezoterapijoje, tačiau galvos oda joms yra per sunki kliūtis, tad laukiamo poveikio nebūna. Beje, mezoterapija taikoma ir siekiant užkirsti kelią žiliems plaukams. Atsižvelgiant į problemą, atliekamas 7–12 procedūrų kursas 1 kartą kas 7 dienas.

Mezoterapija padeda kovoti ir su didžiausiais mūsų amžiaus moterų siaubais – celiulitu bei lokaliomisriebalų sankaupomis. Tam tikras aktyvių medžiagų kokteilis veikia profilaktiškai ir naikina problemą: skatina skaidytis riebalus, šalina skysčių perteklių ir t. t. Procedūrų skaičius priklauso nuo celiulito stadijos. Jei liga paūmėjusi, atliekamos 4–7 procedūros maždaug kas savaitę, vėliau profilaktiškai rekomenduojamos 2–4 procedūros per metus.

Taip pat mezoterapija taikoma randams, strijoms naikinti, tačiau šiais atvejais poveikis nėra toks, kokio norėtųsi. „Tarkim, naikinant strijas, pagelbėti įmanoma, jei pradedama gydyti vos atsiradusias. Strijos neišnyksta – jos tiesiog tampa nematomos. Jei įsisenėjusios, itin gerų rezultatų nebus. Tą patį galima pasakyti apie randų gydymą. Jei jie gilūs ar pernelyg sukietėję, mezoterapija padės nedaug“, – sako gydytojas P. Petit. (1)

Mezoterapinės medžiagos

Kokios tos aktyviosios medžiagos? Tai gali būti paprasčiausi vitaminai, mikroelementai, fermentai, aminorūgštys, taip pat homeopatiniai, o prireikus – ir cheminiai vaistai. Populiariausias komponentas – hialurono rūgštis. Ji sulaiko odoje drėgmę, suteikia gaivumo, šviežumo, putlumo ir stangrumo. Hialurono rūgštį mūsų organizmas gaminasi pats, tačiau su metais jis tai daryti, deja, vis labiau tingi.(1)

Gydytoja Olesia Fomina teigia, kad pagrindinės veikliosios medžiagos naudojamos mezoterapijoje – „ tai vitaminai ir oligoelementai ( Zn, Co, Mg, P, S, Se, K). Jie suteikia odai energijos ir yra svarbūs procedūros komponentai. Mišiniai, į kurių sudėtį įeina hialurono rūgštis, stimuliuoja odoje medžiagų apykaitos procesus bei kolageno ir elastino gamybą, sulėtina senėjimo procesus, pagerina odos regeneracines savybes. Taip mezoterapijos dėka atstatomas odos elastingumas ir tonusas, oda įgauna sveiką atspalvį.“ (3)
Kitos veikliosios medžiagos, kurios gali įeiti į mišinius:

  • aminorūgštys,
  • nukleorūgštys,
  • kofermentai,
  • augaliniai ekstraktai,
  • antioksidantai,
  • melanino gamybos reguliatoriai,
  • lipolitikai,
  • kraujotakos ir limfotakos reguliatoriai.(3)

Ar dirbtinai skatindami odą nepriversime jos tingėti dar labiau? „Nuo 30 metų kasmet oda praranda po vieną procentą hialurono rūgšties, todėl ir atsiranda visos problemos, – sako profesorius P. Petit. – Norint kuo ilgiau išsaugoti odą gražią ir sveiką, būtina kompensuoti tai, ką ji praranda. Odos neįmanoma sudrėkinti tiek, kad būtų gana, bet nereikia su hialurono rūgštimi ir persistengti. Esu matęs mezoterapiją išbandžiusių žmonių nenatūraliai ištinusiais veidais. Yra aiškiai nurodytos normos ir nederėtų jų peržengti.“(1)

Pastaruoju metu populiarėja kokteiliai iš daugybės (net iki 50) veikliųjų medžiagų viename švirkšte. Tačiau profesorius Philippe’as Petit sako, kad „daugiau nėra geriau. Tikrai ne. Reikia paisyti farmakologijos taisyklių. Iš maitinamųjų medžiagų: mineralinių druskų, vitaminų, nukleorūgščių, proteinų, galima maišyti įvairius kokteilius – mišinys dėl to nepablogės. Jau vien iš tų 4 produktų galima sukurti įvairių derinių. Kas kita, kai kalbame apie cheminius mišinius. Gali būti, kad vieni elementai slopins kitų poveikį ir ne tik nepadės, bet netgi pakenks. Vienoje porcijojegali būti 3 aktyviosios medžiagos, ne daugiau.“(1)

Vienas naujausių mezoterapijos atradimų – plazmos koncentratas. “Trombocitais praturtintos plazmos” (platelet rich plasma – angl.k.)  terminą pasiūlė C. S. Kingsley 1954 m. apibūdindamas trombocitų koncentratą, susidarantį kraujo krešumo  tyrimų metu (1, 12), šis terminas iki šiol vartojamas kraujo ir jo komponentų transfuziologijoje.  (5).

Odos atjauninimas trombocitais praturtinta plazma (angl. Platelet-rich plasma, PRP) yra regeneruojančios terapijos rūšis, kuri odos atnaujinimui naudoja trombocitais vadinamas kraujo ląsteles. Terapija remiasi įgimta tokių ląstelių savybe gydyti žaizdas ir yra atliekama įšvirkščiant iš kraujo surinktas daleles, nesukeliant alergijos ar infekcijų rizikos. Ši terapija yra saugi ir yra tyrinėjama bei taikoma įvairiose srityse. Ji indikuotina esant labai įvairioms būklėms – plastikos

chirurgijos skyriuje ją naudoja traumoms ir nudegimams gydyti, o odontologijos skyriuje ji taip pat taikoma kaip papildoma implantacijos procedūra.

Profesorius P. Petit šį metodą kol kas vertina atsargiai: „Šiandien negaliu tiksliai pasakyti, kiek tai veiksminga. Teko girdėti, kad rezultatai yra geri, tačiau iki šiol, kaip žinau, tai nepatvirtinta nė vienu moksliniu tyrimu.“

Nors daugumoje mezoterapiją atliekančių klinikų siūloma ją pradėti bandyti jau nuo 25-erių metų, profesorius Philippe’as Petit šį amžių linkęs kiek atitolinti. „Aišku, tai lemia ir etninė kilmė, ir genetika, ir problema. Europietėms pradėti stabdyti senstančios odos procesus patariama nuo 30–35-erių metų, nes šiuo metu pradeda formuotis raukšlės.“(1)

Biorevitalizacija

Biorevitalizacijos metodas visiškai tinka mezoterapijos koncepcijai, bet yra keli skirtumai:

1. Efektas sustiprėja laikui bėgant, kai baigiamas procedūrų kursas, dėl apykaitos procesų optimizavimo ir fiziologinės audinio terpės atkūrimo.

2. Nėra rizikos, kad nutrūks adaptavimosi procesai: nevyksta tiesioginis dermos ląstelių stimuliavimas.

3. Puikios technikos (linijinė, mikroinjekcijos, „tinklelio“ technika), leidžiančios pamatyti estetinės korekcijos efektą nedelsiant per procedūrą.

Biorevitalizacija – nauja mezoterapijos technika – į dermą (vidurinį odos sluoksnį) yra įvedamos hialurono rūgšties mikroinjekcijos, kurios sudaro sankaupas (papules) ir išlieka odoje apie 3-4 dienas iki visiško jų pasisavinimo. Todėl biorevitalizacija yra kur kas efektyvesnė nei mezoterapija bei procedūras reikia kartoti rečiau.

Biorevitalizacija taikoma:

  • odos senėjimo profilaktikai;
  • raukšlių korekcijai;
  • odos drėgmės atstatymui;
  • odos atjauninimui;
  • randų ir strijų korekcijai.(2)

Mezoterapijos pavojai

Kiek mezoterapijos procedūros sėkmė priklauso nuo ją darančio specialisto profesionalumo? Ar netinkamai atlikta gali pridaryti žalos? „Jei neišmanysite mezoterapijos pagrindų, vaistų poveikio ir žmogaus fiziologijos, neatliksite šios procedūros gerai. Dūris į odą – tai medicininis veiksmas. Reikia išmanyti taisykles, suvokti riziką. Jei nežinosite, kas yra mikrobakterija, vieną dieną gali nutikti kas nors baisaus,” sako P. Petit.(1)

Kada galima įtarti, kad procedūra atlikta blogai? Anot profesoriaus, mezoterapiją išbandžiusių žmonių, priešingai nei pasidariusių plastinę operaciją, neatskirsi. Nebent tai būtų nepaprastas atvejis – tarkim, suleidus pernelyg daug medžiagos, veidas gali ištinti. Dažniausias blogas mezoterapijos poveikis – jokio poveikio. „Labai svarbu prieš ir po procedūrų ciklo nusifotografuoti, – sako P. Petit. – Tik tada galima palyginti. Jei veidas iki ir po procedūrų atrodo beveik taip pat, tai jau yra blogai. Skirtumas turi būti akivaizdus jau po 5 seansų.“ (1)

Net ir geriausias specialistas neapsaugotas nuo šalutinių procedūros reiškinių. Mezoterapijos trūkumas yra tai, kad po procedūros gali atsirasti mažos mėlynės, kurios gali neestetiškai atrodyti.

Mezoterapija nerekomenduotina: 

  • Nėsčioms moterims ir krūtine maitinančioms.
  • Esant ūmioms odos ligoms, lėtinių odos ligų paūmėjimui.
  • Jei yra alergija preparatų sudedamosioms dalims.
  • Esant kraujo krešėjimo sutrikimams.
  • Sergantiems kai kuriais neurologiniais susirgimais (pvz: epilepsija)
  • Iš karto po operacijos (2)

Po mezoterapijos procedūrų rekomenduojama 12 val. nevartoti dekoratyvinės kosmetikos; kelias dienas po procedūros neiti į pirtį, sauną, baseiną, nesportuoti; savaitę po procedūros vengti aktyvių saulės spindulių.

IŠVADOS

Gal būt surinkta literatūra kelia nuomone, kad mezoterapija tai panacėja senėjimui. Gal tai reiškia, kad skalpelius galime pamiršti visiems laikams? „Chirurginė intervencija – tai paskutinis žingsnis visoje medicinoje, ji taikoma tik išbandžius visas kitas priemones. Mezoterapija gali tapti plastinės chirurgijosalternatyva, bet tik iki tam tikro lygio: kai oda labai nukarusi, šiuo metodu nepavyks pašalinti jos pertekliaus, – teigia Philippe’as Petit. – Jei mezoterapija bus taikoma protingai, chirurginį įsikišimą galima gerokai atitolinti ar netgi apskritai jo išvengti.“ Mezoterapija nėra procedūra, užtikrinanti amžiną jaunystę, ji tiesiog leidžia gerai atrodyti esant savo amžiaus.

Efektyviausias senėjimo stabdymas yra kai derinami visi metodai. „Kasdien odą reikia drėkinti, kartą ar du per metus jos natūralų atsinaujinimą galima paskatinti mezoterapija, didelėms raukšlėms yra audinių užpildų, o odos pertekliui pašalinti – skalpelis. Kai visa tai derinama, senti – tikras malonumas“ sako Philippe’as Petit.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here