Prisimenant pačius šlovingiausius korseto laikus XIX amžiaus viduryje, Industrinė revoliucija taip pat turėjo didžiulę įtaką madai ir mados kūrėjų augimui, bei korseto atgimimui. Pasaulis buvo ant ribos betapsiantis mechanizuotas ir pramoninis. Ne tik tokie didžiuliai pasikeitimai kaip garų mašinos atsiradimas, geležinkelio tiesimas, garlaivis bei telegrafas, bet taip pat augo ir metalo pramonės galimybės. Atsirado nežymios metalinės kilpelės korsetams, tai labai palengvino kasdieninį moters gyvenimą. Tekstilės pramonės mechanizavimas palengvino drabužių gamybą, taip sumažėjo jų kainos. Iki 1830m. Korsetai buvo dekoruojami rankomis ir buvo laikomi tikru aukštos klasės atributu , kurį tik aukštuomenės moterys įpirko. Nors medžiagos tapo daug pigesnės, tačiau korsetai vis dar reikalavo daug rankų darbo, be to buvo norima jį padaryti išskirtinį iš kitų moterų garderobo, tai bvuvo daugiau išeiginis apatinis drabužis.
Būtent šiuo metu Isaac Singer’is išrado ir užpatentavo savo atradimą. Tai buvo siuvimo mašina. Šis nuostabus atradimas padėjo žemesnės klasės moterims nuo šiol dėvėti korsetus. Nes korsetų gamyba atpigo.
Iš daugybės XIX amžiaus naudojamų natūralių audinių apatiniam drabužiui, tokių kaip medvilnė, šilkas, vilna ir linas, visi audiniai buvo naudojami be išimčių ir korsetui siūti. Tačiau nepaisant šių natūralių audinių moteris ir toliau nešiojo labai suveržtus ir be abejo sveikatai kenkiančius korsetus.
1874m. du amerikiečiai medicinos daktarai Lucien T. ir I. DeVer Warner buvo labai susirūpinę tokia nesveika moterų gyvensena, ir nusprendė patys įsivelti i korsetų gaminimo pramonę siekdami sukurti geresnį ir sveikesnį korsetą. Jie įkūrė įmonę “Warnet Corset Company” . Ir pristatė netrukus moterims savo korsetą kuris vadinosi “Daktaro Warnerio korsetas” (“Dr. Warner’s Corset”) . Jis buvo ne toks veržiantis. Ir buvo pristatytas kaip nekenksmingas sveikatai. Tai paskatino ir kitas kompanijas gaminti nekenksmingus korsetus. Netrukus atsirado ir “Dr. Skoto elektrinis korsetas” (“Dr. Scott’s elektric corset”). Tai buvo pirmasis higieninis ir guminis korsetas.
Nepaisant naujų, sveikų korsetų atsiradimo, liemens apimtis vis tiek turėjo būti nenatūraliai maža. Ir šiuo momentu, apie 1889 metus patys populiariausi korsetai buvo 18 colių liemens apimties. Be to reikia priminti, kad prekyboje buvo priimtina palikti 2 colius nugarinėje dalyje surišimui.
Lėtai, tačiau laikui bėgant, supratimas apie idealias moters formas keitėsi. Nes ėmė fiziologiškai kisti moters figūra. Dabar moteris pirma kartą susimąstė apie savo sveikatą, ir ėmė kreipti dėmesį rūpinimąsi savo svoriu.
Nuo 1885 metų į madą atėjo korsetai sujungti su liemenėle. Korsetas tapo ilgas ir nepatogus atsisėsti. Paryžietė madame Garches-Sarraute , moteris kuri buvo studijavusi mediciną, bet buvo korsetu meistrė, sukūrė korsetą kuris turėjo neiškreipti moters figūros. Tačiau moterys jos korseto nepriėmė ir toliau nešiojo nesveikus korsetus. Tačiau 1910 metais pasirodė pirmasis elastinis korsetas , ir tai buvo tikras stebuklas korsetu gamintojams ir moterims. Taip pat buvo pristatytas ir pirmasis orui laidus tinklinis korsetas. Taigi 1920 metai, Art Deko periode, jau moterys nešiojo korsetus kartu su liemenėle. Be to tokie korsetai buvo be abejo kur kas lengvesni, bet taip pat padedantys pasiekti lieknumo įspūdį. Moters figūros idealas priartėjo prie natūralesnių formų. 1920 metais tapo madingas taisyklingas siluetas, tačiau svoris moters išliko natūralus. korsetas buvo naudojamas tik išryškinti siluetui ir žinoma mažumėlę paploninti liemenį. dizaineriai šiuo metu tarsi kovojo dėl liberalesnių pažiūrų į moters figūrą.
1930 metais kūno formos tapo madingos apvalesnės. savo kiek per didelį svorį buvo bandoma labiau patobulinti spalvų kombinacijomis garderobe. pečiai tapo atviresni ir labiau akcentuojami negu liemuo ir tuo pačiu korsetas. tačiau jis užmirštas buvo neilgai ir besibaigiant 1930-siems jis vėl atgimė kartu su Viktorijos laikų mados atgimimu. tai tapo vakarinių suknelių akcentu. Kino aktorės vilkėdavo korsetus.
1930 metais atsirado užtrauktukas, jis dar labiau padėjo patobulinti korseto linijas. Taip pat korseto gamyboje buvo pradėtos naudoti latekso juostelės . Korsetas tapo minkštu tačiau išlaikančiu formas moters garderobo atributas. Taip prieš Pirmą Pasaulinį Karą atsirado ir “Tango” korsetas tinkantis šokiui. Jis visiškai nebevaržė judesių, nes apėmė tiktai klubus is nevaržė liemens. Jo pagrindu ir toliau vystėsi korsetų gamyba. Atsisakė priekyje kaspinų, kurie ankščiau buvo naudojami suveržimui, o dabar tai tapo tik puošmena. Po karo moteris turėjo daug dirbti, ypač jau korsetas trukdė slaugyti ligonius. nebuvo laiko skalbti suknelių ir tuo labiau rūpintis savo siluetu.
1940 metais korsetas buvo šiek tiek perkontruotas ir tapo vadinamuoju „bustier”.
Nuo 1950-jų iki 1970-jų korsetas buvo tarsi užmirštas. Kol atgimė vėlgi aukštuomenės madoje. Suteikdamos moterei spindesį ir darė ją išsiskiriančią iš visų.
Nuo 1980-jų metų korsetas tapo vis labiau naudojamas žymiausių pasaulio dizainerių, tokių kaip Jean-Paul gaultier ir Thierry Mugler. Jie pavertė viktorijos laikų korsetą šiuolaikišku ir jam pagaminti naudojo labai įvairias medžiagas, nuo tradicinių, natūralių iki naujausių tekstilės pramonės išrastų sintetinių audinių.
jean-paul Gaultier sukūrė korsetus žymiai dainininkei Madonna’i , ji juos vilkėjo per savo pasaulinį turą 1990-siais. Nuo to laiko šio dizainerio korsetai tapo tikra legenda.
korsetas taip pat tapo plačiai naudojamas siuvant vestuvines sukneles.
