Lietuvos turizmo departamentas skelbia, kad lietuviai keliauja vis dažniau. 2014 m. į užsienį per kelionių agentūras keliavo 15,5 proc. daugiau turistų nei 2013 m. Tačiau šalia pardavimų augimo pastebimas ir savotiškas „atsivalgymas“ kelionėmis, kuomet daug kas jau matyta, išbandyta, o patirti pirmo karto jaudulį darosi vis sunkiau. Dėl kokių priežasčių net ir puikiausiai suorganizuotos kelionės gali tiesiog nedžiuginti ir kaip nuo to apsisaugoti, pasakoja daug metų su klientais tiesiogiai bendraujantis kelionių konsultantas Andrius Paulionis. Kai kuriais atvejais jis rekomenduoja išmesti iš savo kelionių bagažo fotoaparatus.
1 patarimas: dalyvaukite savo atostogose!
Skamba paradoksaliai, tačiau dažnai keliaudami mes darome ne tai, ko norime patys, o tai, ko iš mūsų nori kiti. O tai automatiškai reiškia, kad mes nepatenkiname savo poreikių, nes tiesiog didžiąją laiko dalį turime taikytis prie kitų ar bendrų interesų. Ypač tai būdinga, kuomet keliaujama su didesne kompanija. „Pavyzdžiui, jūs norite stabtelti ir apsipirkti, bet dauguma bendrakeleivių nesupranta „bereikalingo“ noro išlaidauti. Jūs norite paragauti vietos maisto, o likusi kompanija Austrijos kalnuose, kur kepami tobuli šniceliai, ieško japoniškų sušių ir panašiai“, – vardijo ilgametis kelionių agentūros „Baltic Tours“ kelionių pardavimo vadovas A. Paulionis.
Ką daryti tokiu atveju? „Arba tapkite aktyvesni ir pasistenkite kompanijai įsiūlyti ir savas idėjas, arba tiesiog išmokite pamoką ir kitą sykį į kelionę vykite su mažesne grupe ar net dviese, – patarė A. Paulionis. – Dar viena išeitis – dažniau tiesiog atsiskirkite nuo draugų būrio ir daugiau laiko skirkite savo poreikiams, kad ir kokie jie bebūtų, nes būtent juos patenkinti jūs trokštate per savo atostogas. Net jei tai – akmenėlių „medžioklė“ paplūdimyje“.
2 patarimas: atsikratykite fotoaparato
Dažnas keliautojas visus lankytinus objektus, o vėliau – ir gražias gatves, namus ir net patiekalus lėkštėje (iki jie galiausiai atvėsta) nori įamžinti savo fotoaparato atmintyje: ne savojoje, o fotoaparato! Dažnai to tikslas – užfiksuoti, turėti kelionę bent fotoaparate tam, kad jos vaizdais būtų galima grožėtis vėliau (tik kažin ar tam atsiras laiko?) ar parodyti juos kitiems. Rezultatas – atminties kortelė pilna, bet į žmogaus pojūčius taip ir neįsirašė nei vaizdai, nei skoniai, nei kvapai. Nes juk per visą kelionę blaškytasi, visi potyriai nuolat buvo pertraukiami minties apie fotografavimą ir paties fotografavimo.
„Keliaujant patarčiau prisiminti, kad kelionė yra skirta ne materialiems įspūdžiams kaupti. Paeksperimentuokite: išgyvenkite bent vieną kelionę be fotoaparato. Pakeiskite patį aplinkos matymo, buvimo joje būdą, kuomet, užuot nuolat blaškęsi tarp akies ir „akies“, tiesiog atsipalaiduosite ir stebėsite jus jaudinančius ar įdomius dalykus, jūsų rankos bus laisvos, fotoaparato svorio nebeslegiami pečiai – lengvesni, nereiks vargti nuolat nuimant ir uždedant objektyvo dangtelį ar šiaip bijoti brangų daiktą pamesti, pripilti į jį smėlio ar vandens, – pasakojo A. Paulionis. – Žodžiu tiesiog atsipalaiduosite, ir… gal pamatysite giliau jei žvilgsnis virs ilgu brūkšniu, o ne trumpais punktyrais, gal įsijungs, sustiprės kiti potyriai: lietimas, uoslė, skonis, klausa? Paradoksas, tačiau būtent per keliones itin vertinamas daiktas – fotoaparatas – dažnai tiesiog įsiterpia tarp jūsų ir kelionės ir atbukina pojūčius. “
3 patarimas: pakeiskite keliavimo rutinas
Kelionės nedžiugina kai virsta monotoniškos. O kad taip nebūtų, pvz., jei nuolat keliaujate po Europą, ryžkitės kelionei į tolimesnę egzotišką šalį. Jei dažniausiai renkatės pažintines keliones, kitą kartą užsisakykite poilsinę. Jei visada keliaujate savarankiškai, imkite ir išskriskite su agentūra.
„Pastaruoju metu ryškėja nauja tendencija – itin populiaru pažintines keliones derinti su poilsiu gamtoje ir tada vėl sugrįžti prie pažinimo. Visiems, kam tai rekomendavau, patiko. Tarp mano mėgstamiausių maršrutų – Norvegija-Švedija-Danija. Galima pamatyti ir miesto, ir nepaliestos gamtos“, – sakė kelionių konsultantas.
Beje, keliavimas per agentūrą žmogui padeda atšviežinti pojūčius ir dar vienu aspektu – žmogus išvyksta atostogų ne taip išvargęs, nes patiria mažiau pasiruošimo kelionei vargų. „Ir vėlgi – kad ir kai paradoksaliai beskambėtų, bet į atostogas reikia vykti joms nusiteikus, atsipalaidavus ir iš anksto sulėtinus tempą. Tam, kad neįšoktumėte į atostogų žemę teberašydami darbinius laiškus savo telefonuose ar besistengiantys viską padaryti kuo greičiau, su „nėra laiko“ jausmu, – komentavo „Baltic Tours“ atstovas. – Nesugebėjimas net ir per atostogas atsiplėšti nuo darbo ar nemokėjimas „stabdyti arklių“ kai ilsimasi atostogas apkartina. Nes tada net ir gražiausia palmėmis apaugusi balto smėlio sala nedžiugins, joje bus nuobodu – joje tiesiog nebus ką veikti“!
4 patarimas: išlaukite savo atostogų.
Kelionės nebedžiugina ir tuomet, kai tampame nuo jų sotūs, tad vienas iš patarimų – tiesiog pailsėti nuo… atostogų. Pasak A. Paulionio, viskas, kas tampa lengvai prieinama, gaunama, žmogui pasidaro nebeįdomu. Todėl jis rekomenduoja susiplanuoti tokią kelionę, kuriai, galbūt, reikės ilgiau taupyti, kuriai reikia ypatingai pasiruošti, pvz., fiziškai ar morališkai, o gal pavargti su vizomis, o gal – pasikankinti su skiepais ir panašiai: „Nes mus natūraliai labiau džiugina tai, ką gauti sunkiau. Nes iš pačių miške prisirinktų grybų mes pasigaminsime gardesnį patiekalą nei iš parduotuvėje pirktų šampinjonų“.
5 patarimas: rūpinkitės darbadieniais.
„Skambės prieštaringai, bet mūsų atostogos labai priklauso nuo to, kaip jaučiamės paprastomis dienomis, savaitgaliais. Faktas, jog gyvenimu besidžiaugiantis, besimėgaujantis žmogus ir iš savo atostogų parsiveš padoraus dydžio įspūdžių kuprinę, o tas, kuriam visur viskas blogai, kažin ar liks patenkintas ir svetimais paplūdimiais“, – sakė A. Paulionis.
Keliautojams jis rekomendavo daugiau dėmesio skirti žmonėms: „Nes jei jau viską gyvenime matėte, nors tai niekaip negali būti objektyvi tiesa, tai kiekvienas žmogus yra unikalus pasaulis. Kitas žmogus gali ne tik pasidalinti savo patirtimi, bet ir jumyse pačiuose pažadinti kažką dar nepabudusį, kažką neatrasta. Pagaliau ar ne toks yra kiekvienos kelionės tikslas: kažką atrasti ne supančioje aplinkoje, o pačiame savyje“?
