Neretai sklandanti nuomonė, jog vieni prekybos tinklai yra vieni didžiausių dar tinkamo vartoti maisto švaistytojų – mitas. Prekybos tinklai yra didžiausi paramos maistu „Maisto bankui“ tiekėjai, o kasmet lentynose liekančio nenupirkto maisto kiekiai dėl nuolat efektyvinamų prekybos valdymo procesų – mažėja. Racionaliau maistą perka ir patys pirkėjai, šviežio maisto prekes pirkdami dažniau, bet po mažiau.
Tokius duomenis šiandien LR Seime pristatė „Maxima“ pristatė Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė Deimantė Mitkuvienė, skaičiusi pranešimą Nacionaliniame kovos su maisto švaistymu kongrese. „Neretai susiduriame su klaidinga nuomone, kad prekybos tinklai išmeta tonas dar tinkamo vartoti maisto, ir galiu patikinti, kad tai tikrai nėra tiesa. Vienas pagrindinių mūsų kasdienių uždavinių – efektyvinti savo veiklą. Dėl to mes esame suinteresuoti kuo įmanoma tiksliau suplanuoti reikiamus produktų kiekius parduotuvėse, kad jų pasiūla atitiktų paklausą ir nesuvartoto maisto lentynose liktų kuo mažiau“, – sakė D. Mitkuvienė.
Pasak jos, siekiant šio tikslo, prekybos tinklo analitikai kasdien seka pirkimo istoriją, be to, „Maxima“ tinklo parduotuvėse veikia automatizuota prekių užsakymo sistema. Visa tai padeda atsižvelgti į geografinę parduotuvės vietovę ir to regiono klientų apsipirkimo įpročius, siekiant, kad kiekvienoje parduotuvėje būtų jos pirkėjų mėgstamos prekės ir reikiamas tų prekių kiekis, o likusio maisto – kuo mažiau.
„Maxima“ Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorės teigimu, gajus ir dar vienas su prekybos tinklais susijęs mitas – kad besibaigiančio galiojimo produktai parduotuvėse pardavinėjami, norint pasipelnyti.
„Besibaigiančio galiojimo produktai mūsų parduotuvėse parduodami už gerokai mažesnę kainą, dažnai net mažesnę nei savikaina. Juos parduodame tik todėl, kad kovojame su maisto švaistymu ir kartu norime sudaryti sąlygas kainai jautriems klientams pigiai nusipirkti vis dar kokybiškų ir tinkamų vartoti produktų. Juk anaiptol ne visi Lietuvoje gali įpirkti visus mėgstamus produktus ir pilnavertiškai maitintis. Nukainoti produktai turi savo pirkėją ir yra pagalba taupantiems žmonėms, perkantiems ir vartojantiems itin racionaliai“, – sakė D. Mitkuvienė.
„Maxima“ atstovės teigimu, kartais girdima raginimų besibaigiančio galiojimo produktus išdalinti savo darbuotojams arba atiduoti vietinėms bendruomenėms. „Savo darbuotojus ir taip maitiname nemokamai – jiems kasdien jau yra ruošiamas šviežias ir skanus maistas. O vietinėms bendruomenėms besibaigiančio galiojimo maisto išdalinti negalime dėl šalyje reglamentuotų saugumo reikalavimų. Turime užtikrinti, kad tokie produktai pasiekia vartotoją tuomet, kai jie dar yra tinkami vartoti, o tai galime padaryti tik aiškiai apie tai informuodami savo parduotuvėse arba per tokį partnerį kaip „Maisto bankas“, – teigė D. Mitkuvienė.
Prekybos tinklas „Maxima“ remia „Maisto banką“ tris kartus per savaitę atiduodamas sezonines daržoves bei vaisius, kurie dėl tinkle taikomų aukštų kokybės standartų nepasiekia parduotuvių lentynų. Be to, kiekvieną pavasarį ir rudenį „Maxima“ parduotuvėse organizuojamos aukojimo „Maisto bankui“ akcijos, per kurias surenkami vis didesni paramos maistu kiekiai. „Maisto banką“ „Maxima“ remia jau penkerius metus, per kuriuos tinklo parduotuvėse paaukota maisto jau už daugiau kaip 1,5 mln. eurų.
„Maxima“ duomenimis, džiuginanti tendencija, kad racionalesni tampa ir patys pirkėjai. Jau kelerius metus pastebima tendencija, kad pirkėjai į parduotuves užsuka dažniau ir jų perkami maisto kiekiai – mažesni. Taip stengiamasi pirkti tiek maisto prekių, kiek reikia artimiausiomis dienomis. Turint minty, kad krepšeliuose dažniausiai – šviežias, trumpo galiojimo maistas, pavyzdžiui, daržovės ir vaisiai, dažnesnis lankymasis parduotuvėje leidžia įsigyti maisto tiek, kiek bus suvartojama ir išmesti jo mažiau.
