Elektroninis paštas – tai asmeninio ryšio internete priemonė, viena labiausiai naudojamų interneto paslaugų. Šio pašto organizavimo principas labai panašus į įprastinio. Laiškai rašomi tam tikru adresu. Siuntėjas nurodo gavėjo adresą, kuriuo jam galima atsakyti. Jei gavėjo adresas nurodytas neteisingai, laiškas paklajojęs grįžta atgal pas siuntėją. Pagrindiniai tokio pašto privalumai – operatyvumas ir patogumas. Tyrimai parodė, kad respondentai dažniau atsako į elektroninį laišką nei į paprastą. Elektroninį laišką galima parašyti ir išsiųsti bet kuriuo metu, o respondentą jis pasiekia gerokai greičiau, nei tradicinis laiškas. Prie laiško galite prijungti bet kokią rinkmeną – dokumentą, fotografiją, brėžinį.

Norint gauti bei kitiems siųsti elektroninius laiškus, reikia:

• turėti ryšį su respondentu (per telefono liniją, kabelį ir pan.);
• turėti savo pašto dėžutę kuriame nors elektroninio pašto kompiuteryje;
• turėti elektroninio pašto programą, pvz.; Pegasus Mail, Pine ir kt..

Populiariausios pašto klientų tokios programos – Pegasus Mail, Eudora bei integruotos jau minėtose standartinėse žiniatinklio peržiūros programose Internet Explorer ir Netscape Navigator.

1.          Elektroninio pašto etika

Internetas visus stebindamas informavimo ir bendravimo galimybių gausa per labai trumpą laiką spėjo tapti daugelio mūsų gyvenimo dalimi. Neaplenkė elektroninės komunikacijos ir mokyklos. Mokytojui, galvojančiam dirbti su įvairiais telekomunikaciniais projektais, reikėtų pagalvoti ir apie šios veiklos etiką. Kažkada gyvavusi epistoliarinė kultūra, kuri net tapo atskiru literatūros žanru, buvo užgožta kitų, greitesnių ir paprastesnių techniškai, komunikacijos būdų. Kompiuterių ryšiai išpopuliarino naują bendravimo būdą – elektroninį paštą. Bet iš senojo laiškų rašymo etiketo čia beveik ar visiškai nieko neliko. Kodėl?

• Spartėjantis gyvenimo tempas kartais reikalauja greitos informacijos, užmirštami elementarūs gero tono reikalavimai.
• Seniai susiformavę epistoliarinės kultūros reikalavimai, nunykus šiam žanrui, seniai pamiršti.
• Kompiuteris sudaro iliuziją, kad esi vienas, niekas tavęs nemato ir gali daryti, ką nori likdamas formuojasi naujos elektroninio bendravimo taisyklės, dažnai gerokai supaprastintos ir pritaikytos greitam informacijos pasikeitimui.

Paplitęs visame pasaulyje tinklas iš šalies gali atrodyti esantis visiškai nevaldomas ir chaotiškas. Čia, atrodytų, nėra nei įstatymų, nei elgesio taisyklių. Neretai Internetas tampa savotiška arena, kur galima parodyti savo „pranašumą“ vien todėl, kad esi pasislėpęs už kompiuterio ir adresas trampam@kasnors.com visiškai paslepia asmenybę, veidą, išsilavinimą, amžių ir kitką. Todėl kartais, o įpratus tie kartai darosi dažnesni,  galima iškoneveikti visiškai nepažįstama žmogų, nesvarbu, ar jis tavo bendraamžis, ar garbus ir solidus žmogus. Galima auką pasirinkti ir atsitiktinai, ir dėl nepatikusio žodžio laiške.

Dalyvaujant su mokiniais įvairiuose projektuose, reikėtų paisyti šių reikalavimų ir prie jų pratinti vaikus, būsimus ar jau esamus Interneto vartotojus.

• Pašto dėžutės pavadinimas trumpas, aiškus ir informatyvus
• Aiškiai ir trumpai suformuluoti SUBJECT eilutę.
• Rašyti aiškiai, suprantamai, mandagiai.
• Išsiųsti laiškai turi būti pasirašyti.

Dabar apie šiuos ir kitus reikalavimus išsamiau. Besinaudojantiems šiuolaikinėmis komunikacijomis egzistuoja sudarytas Pasaulio tinklo etiketas, vadinamas „Netiquette“ (net –angl. tinklas; etiquette –pranc. etiketas). Oficialų tinklo etiketo pagrindą sudaro 1995 metų spalio mėn. aukščiausios pasaulio tinklų instrukcijos – „Internet Engineering Task Force“ (www.ietf.org) orgnizacijos – išleistas  RFC (Requests for Comments) dokumentas Nr. 1855. Šis dokumentas ir yra pagrindinė rekomendacija Interneto vartotojams.

Tinklo etiketas nėra konkretus dokumentas. Jis kartu su pasauliniu tinklu vystosi, plečiasi, keičiasi. Todėl Internete galima rasti įvairių šio dokumento variantų.

Yra skiriamos trys pagrindinės tinklo etiketo dalys:

• Elektroniniam paštui ir on – line dialogams ( One – To – One Communication).
• Pašto konferencijoms ir naujienų grupėms (One – To – Many Communication).
• WWW, FTP bei kitoms informacinėms tarnyboms (Information Services).

Čia pabandysiu pagrindinius reikalavimu apibendrinti. Siunčiamus laiškus galima suskirstyti į dvi kategorijas:

1. asmeninė korespondencija

2. korespondencija į diskusijų grupes, firmoms, nepažįstamiems asmenims ir pan.

Kaip bendrauja ir ką rašo du žmonės vienas kitam neturi teisės žiūrėti ar nurodinėti niekas. Kiek kitaip yra su korespondencija, skirta konferencijoms, ar kitoms grupėms, kurią gali skaityti daugiau žmonių. Įpratus siųsti tinkamai parašytus laiškus į bendras konferencijas, pagerės ir asmeninės komunikacijos geras tonas.

Visi siunčiami laiškai turi būti pasirašyti. Nors kiekviena pašto programa visada parašo siuntėjo elektroninio pašto adresą, bet keli sutartinai ženklai nieko nepasako apie siuntusį žmogų

Labai svarbu įsisąmoninti, jog naudojimasis kieno nors tinkle teikiamomis paslaugomis („Omnitel“, „Takas“ ir kt.) yra ne teisė, o privilegija, kuri dėl netinkamo elgesio gali būti atimta. Tai gali būti neleistinos informacijos skelbimas, įžeidžiančių frazių ar keiksmažodžių vartojimas laiškuose, pokalbiuose ar skelbimuose, besaikis informacijos siuntinėjimas to nepageidaujantiems ar bet koks kitas veiksmas, be reikalo apkraunantis tinklą, trukdantis kitiems jo vartotojams dirbti ar bendrauti.