VDU Teisės fakulteto dekanė prof. dr. Julija Kiršienė
Konfliktai yra mūsų kasdieninio gyvenimo dalis: kaimynai nesutaria dėl stogo remonto, klientas yra nepatenkintas suteikta paslauga, konfliktai kyla ir šeimoje, pavyzdžiui, tarp sutuoktinių, vaikų ir tėvų bei kitų giminaičių, tiek ir dalykinėje sferoje, tarkim, darbiniai nesutarimai tarp kolegų neretai perauga į asmeninio pobūdžio konfliktus. Kai kurie šių konfliktų persikelia ir į teismo sales, nes jų dalyviai tiki, jog teismas yra ta institucija, kuri nustatys tiesą ir įvykdys teisingumą. Tačiau ar visada verta rinktis tokį ginčo sprendimo būdą?
Tesimo procesas – ilgas, varginantis ir nebūtinai efektyvus
Dažnai teisminiai procesai ne tik užsitęsia, pareikalaudami daug finansinių išteklių, energijos bei laiko, bet ir emociškai išsekina abi ginčo šalis. Neretai teismų maratonas dar labiau pagilina konfliktą, todėl net ir priėmus teismo sprendimą, abi konflikto šalys patiria nusivylimą. Itin nepageidaujamas pasekmes teismų situacija sukelia ginčuose tarp artimų žmonių – pavyzdžiui, nutraukus santuoką, tėvų tarpusavio nesutarimai ar net neapykanta labiausiai kenkia vaikams, giminių nesutarimai dėl palikimo ar senstančių tėvų globos ne tik atima bendravimo su artimaisiais džiaugsmą, bet neretai sukelia ir sveikatos problemų. Todėl vienas iš pasaulyje plačiai paplitusių būdų išvengti dažnai nuviliančio teisminio ginčų sprendimo būdo ir kartu išspręsti konfliktą greitai, nebrangiai bei svarbiausia išsaugant santykius su kita konflikto šalimi yra mediacija.
Mediacija – ginčų sprendimo būdas, kuris Lietuvoje praktiškai nėra žinomas
Mediacija (taikinamasis tarpininkavimas – red. past.), kaip ginčo sprendimo būdas, gali būti taikoma konflikto sprendimui bet kurioje jo stadijoje, t. y. nesutarimui persikėlus net ir į teismo salę. Pagrindiniai mediacijos principai yra keli. Pirmasis – laisva konflikto šalių valia, t. y. rinktis šį ginčo sprendimo būdą ir iš jo bet kada pasitraukti, rinktis mediatorių, sprendimo priemones ir pan. Kitas principas – neformalumas. Pavyzdžiui, net jei šalys rinksis teisminę mediaciją, o mediatoriumi bus teisėjas, ginčas gali būti sprendžiamas ne teismo salėje bei nesilaikant teisminio proceso formalumų. Vienas pagrindinių teisminės mediacijos privalumų – ekonomiškumas, nes ginčo šalys spręsdamos konfliktą tokiu būdu sutaupo laiko, lėšų bei energijos.
Lietuvoje politinis palaikymas mediacijos idėjai yra suteiktas. Galioja ne tik mediaciją reguliuojantis įstatymas bei taisyklės, tačiau Teisingumo ministerija yra patvirtinusi ir mediacijos koncepciją, kurios pagrindinis tikslas – skatinti mediacijos procesus Lietuvoje, kuriant taikesnę visuomenę.
Teisminė mediacija Lietuvoje yra nemokama ir ginčas kartais yra išsprendžiamas net ir per vieną sesiją, jei šalys yra suinteresuotos jų pačių pasiekto susitarimo laikytis. Mediatoriais Lietuvoje gali būti tiek teisininkai, pavyzdžiui teisėjas, teisėjo padėjėjas ar advokatas, tiek ir teisinio išsilavinimo neturintys asmenys, atitinkantys tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus ir įrašyti į mediatorių sąrašą. Lietuvoje šiuo metu registruota daugiau nei šimtas mediatorių.
Bėda – nesuinteresuoti advokatai
Lankantis Airijos mediacijos institute (MII) teko nagrinėti mediacijos procesus šioje šalyje. Žymi Airijos šeimos bylų mediatorė, advokatė Josepha Madigan teigia, kad mediacija iš esmės skiriasi nuo teisminio ginčų sprendimo proceso, kadangi pirmoji yra paremta šalių gera valia bei jų pačių pastangomis išspręsti konfliktą, ieškant taikaus sprendimo, kai tuo tarpu teisminis procesas yra paremtas rungtyniškumu bei formaliu tiesos nustatymu, todėl šalys neretai jaučiasi atsidūrusios tarp teisingumo mašinos krumpliaračių. Anot advokatės, nepaisant to, jog mediacija iš jos pačios reikalauja didesnio įdirbio bei žinių, nei įprastinis atstovavimas klientams, tačiau taikus konflikto tarp šalių išsprendimas jai kelia didesnį profesinį pasitenkinimą, nors neretai ir tenka išgirsti priekaištų iš kolegų, kad ji atima advokatų duoną.
Karen Ervin, kuri 7 metus vadovavo mediatorių asociacijai Airijoje (MII), pastebi, jog mediacija šioje D. Britanijos kaimynėje nelengvai skinasi kelią, nes nėra palaikymo nei iš teisininkų bendruomenės, nei politinės valios, tačiau žmonės vis tiek ją atranda kaip greitą, ekonomišką ir tausojantį santykius konfliktų sprendimo būdą. Anot MII direktoriaus Gerry Rooney, mediacijos kaštai gali būti net 10 kartų mažesni nei teisminiai, o teisminis ginčo nagrinėjimas gali užsitęsti daugiau nei 20 kartų ilgiau, jau nekalbant apie naudą šalims dėl išsaugotų santykių bei naudą visuomenei dėl sutaupytų ginčo sprendimo kaštų pasinaudojant teismine sistema.
Privalumas – ir konfidencialumas
Sveikatos apsaugos Airijoje personalo specialistas bei mediatorius Seosamh O Maolalai atkreipė dėmesį, jog šios šalies sveikatos apsaugos sistemoje dirba daugiau nei 90 000 žmonių, ir tarp jų neišvengiamai kyla konfliktų, pavyzdžiui, mobingas, seksualinis priekabiavimas ir panašiai. Mediacija yra dažnai darbdaviui ir darbuotojui geriausias būdas išsiaiškinti tokį konfliktą, jo negilinant ir neviešinant bei darbuotojams išsaugant darbą. Mediacijai reikalingų įgūdžių dėstytojas teisininkas Bill Holohan pažymėjo, jog mediacijos sėkmė labai priklauso nuo mediatoriaus asmenybės bei jo turimų įgūdžių ir patirties, tai yra – jo reputacija yra uždirbama.
Mediacijos būdu kitose Vakarų šalyse – JAV, Norvegijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitur – dažniausiai sprendžiami santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir kiti šeimyniniai ginčai, taip pat konfliktai, kylantys darbo vietose, komerciniai nesutarimai, ypač statybų srityje, kivirčai tarp kaimynų, o taip pat žalos atlyginimo, draudimo, švietimo srityse kylantys civiliniai ginčai.
