Dažniausia – blauzdikaulio defekto rekonstrukcija šeivikauliu.
- Vieno etapo operacija: paimamas vaskuliarizuotas transplantatas ir persodinamas į defekto vietą.
- Dviejų etapų operacija:
1) šeivikaulio paruošimas,
2) persodinimas.
Šeivikaulis paimamas per lateralinį pjūvį kartu su odos “plūduru”, kuris atspindi kraujotaką. Galima komplikacija – peronealinių venų trombozė, kad jos išvengti naudojama dviejų etapų operacija. Privalumai:
- Stabilizuojasi komplekso kraujotaka.
- Trombogeninių zonų.
- Recipientinis guolis neužspaudžia šeivikaulio kr-lių.
- Ortopedinė dalis padaroma daug praciziškiau.
- Išskaidžius operaciją į etapus, chirurgas mažiau pavargsta.
- Geresni rezultatai.
Rekonstrukcijos planas: (ar yra kr-lių pažeidimas? Jei yra – angiograma?)
- Iš pradžių – kaulo defektų atstatymas. Tada – kr-lių vientisumo atstatymas. Jei yra padaryta revaskuliarizacija, reikėtų atlikti fasciotomiją, kad išvengti compartment sindromo.
- Debridement – pašalinti visus nekrozavusius audinius. Svarbu kuo anksčiau atvirus defektus uždengti minkštaisiais audiniais.
Problemos:
- Minkštųjų audinių avulsija: šie audiniai dažnai būna pažeisti gerokai daugiau, nei įvertinama iš pirmo žvilgsnio ® kyla trombozė subdermaliniame rezginyje ® viso lopo ar minkštųjų audinių nekrozė. Geriau pašalinti visus avulsinius minkštuosius audinius, perkelti odą kaip lopą.
- Kr-lių pažeidimas: kulno užpakalinė dislokacija sukelia poplitealinių kr-lių nutraukimą – gydymas jei pažeidžiama toliau trifurkacijos: jei visos trys – atstatyti bent vieną, jei viena – galima liguoti, jei dvi – atstatyti bent vieną.
- Nervų pažeidimas: nervų transplantacijos rezultatai gana prasti – dėl ilgo atstumo nuo stuburo ® vystosi įnervuojamo organo atrofija. Geriau gyja vaikams. N. peroneus nutraukimas pasireiškia pėdos nukritimu ir jutimo praradimu pėdos nugarinėje dalyje. Jei pažeistas n. tibialis posterior – prarandama plantarinė pėdos fleksija.
- Kaulų lūžių atstatymas: technika (trakcija, įtvaras, vidinė ir išorinė fiksacija). Kaulų trūkumų atstatymas:
- Nevaskuliarizuoti spongiozinio kaulo transplantatai.
- Ilizarovo kaulų tempimas indikuotinas kai yra defektas, didesnis nei keli cm. Principas – distrakcinė osteogenezė kai defektas 4-8 cm.
- Vaskuliarizuoti kaulo transplantatai. Vaskuliarizuoti fibulos transplantatai gali padengti iki 24 cm trūkumą. Svarbu palikti donorinėje vietoje distalinius 6 cm fibulos, kad nepakenkti kelio ar pėdos funkcijai. Persodinimo limitai: esama to žmogaus fibula minus 12 cm.
- Minkštųjų audinių tvarkymas:
- Skeltu odos lopu.
- Lokaliais lopais: fasciokutaniniai ar raumeniniai lopai naudojami uždengti kaului ar kraujagyslėms ir sausgyslėms. Lokaliais lopais galima uždengti defektus proksimaliniame ar viduriniame kojos trečdalyje, bet nėra tinkamų lokalių lopų apatiniam 1/3. Tokiu atveju reikia laisvo audinių perkėlimo. Kai kuriose situacijose naudojami lopai iš priešingos kojos (su kraujagysle, kuri atskiriama po 2-3 sav).
Reikia išsaugoti kuo daugiau kojos ilgio, jei mąstome apie amputaciją. Jei įmanoma išgelbėti kelio sąnarį –daryti amputaciją po juo.
Hipospadija
- Dabartiniu metu berniukai dėl hipospadijos operuojami 1 m. amžiuje, jei varpos dydis adekvatus.
- Tai išorinės šlaplės angos distopija. Šlaplė atsiveria ne varpos galvoje, o jos apatiniame paviršiuje (hipospadia glandis), varpos kūne (hipospadia penilis) ar kapšelyje (hipospadia scrotalis). Kuo šlaplė trumpesnė, tuo labiau būna nesusiformavusi, deformuota, lanku į apačią sulinkusi varpa.
- Galima ir hipospadija be hipospadijos: šlaplė atsiveria varpos galvutėje, bet dėl jos trumpumo kaverniniai kūnai yra deformuoti, sulinkę lanku.
- Berniukai, kuriems yra hipospadija, šlapimą laiko normaliai, bet šlapindamiesi apsitaško šlaunis, tarpvietę.
- Labai retai hipospadija būna mergaitėms (jos paprastai nelaiko šlapimo). Distopinė šlaplės anga dažnai būna siaura, todėl sunkiau nuteka šlapimas ir plečiasi šlapimo takai.
Gydymas:
- operacinis. Jei šlaplės anga siaura, daroma meatotomija (kai tik nustatoma diagnozė). Sulinkusi varpa 1-2 m. vaikui ištiesinama operacija (decurvatio penis). Galutinė šlaplės plastika daroma 5-6 m. vaikui.
- Dauguma hipospadijų yra distalinės, jos g.b. taisomos su lokaliais audinių lopais ar kt. Proksimalinės – lopų uretroplastika, vaskuliarizuotas preputium srities opas. Naudojama ir pilno storio preputium odos lopai, šlapimo pūslės gleivinės lopai, burnos gleivinės lopai. Naudojama polydioxanono siūlai sudaryti uretrai, naudojamas suprapubinis drenažas, šalti kompresai po chirurgijos (edemai mažinti) 2 d. po operacijos.
Vėlyvos komplikacijos po sutvarkymo:
▫ Fistulė.
▫ Divertikulas.
▫ Striktūros.
▫ Angos stenozė.
▫ Plaukų augimas uretroje (atidaryti, elektrokoaguliuoti plaukų folikulus, jei neįmanoma – išpjauti ir įsodinti naują pilno storio lopą).
Šias komplikacijas reikia sutvarkyti per 6 mėn. po opercijos.
