Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta ant kalnelio, ją supa kapinės. Jos architektūrinė kompozicija būdinga romantinei klasicizmo transformacijai. Evangelikų bažnyčiose, kitaip nei katalikų, yra mažai knygų, bažnytinių indų, tekstilės dirbinių. Evangelikų šventovių santūrumas būdingas ir Alkiškių bažnyčiai. Lietuvoje liko trys nuo karo nenukentėjusios latviškų parapijų bažnyčios, viena iš jų Alkiškių evangelikų liuteronų bažnyčia.
Šventovė stačiakampė, halinė, vienos navos. Frontonai išlenkti. Virš priekinio fasado – kvadratinio plano bokštelis su varpo formos stogeliu. Puoštas nesudėtingu karnizu su dantikulais. Anga jame su pusapskritime arka. Kitas bokštelis grakštesnis, su išlenktu stogeliu. Pagrindinės durys dekoruotos stambiu apvadu – mentės čia su lapų ornamentais – rozetėmis, augalais. Anga su pusapskrite arka. Panašios, mažai puoštos kito galo durys. Langai pusapskrite arka su plačiais apvadais. Sienas skaido mentės. Karnizas puoštas dantikulais. Vidus vientisos erdvės, kuklus. Karnizas nesudėtingo profilio. Lubos plokščios, grindys lentų. Bažnyčioje vienas klasicistinių formų altorius. Šventovė monumentali, raiškių spalvų.
Vargonai
1832 m. bažnyčioje buvo fisharmonija, 1840 m. – vargonai. Dabartinius vargonus 1865 m. pagamino Latvijos meistras K. Hermanas. Instrumentas vieno manualo ir 8 registrų. Vargonų prospektas neogotikinis, darnių formų. Cokolis aukštas, skydinis. Iš jo kyla strėlinė arka su dviem strėliniais apvadais, rozete. Bokštai vienodo aukščio, suglausti. Juos skaido neorderinės kolonėlės. Langeliai su strėlinėmis arkomis, puoštomis lankeliais, akanto lapų drožiniais.
