Tie, kam tenka daug laiko praleisti dirbant kompiuteriu arba su įvairiais popieriais, korespondencija, tikriausiai sutiktų, kad tokio darbo atlikti būtų praktiškai neįmanoma, jeigu nebūtų sukurti darbo stalai. Šie stalai – tai nepamainomi baldai, saugantys ilgai sėdimą darbą dirbančių žmonių laikyseną, regą ir sveikatą apskritai. Žinoma, jeigu jie tinkamai parinkti ir pritaikyti konkretiems žmonėms pagal jų fizinius duomenis.
Tad kaip tinkamai pasirinkti darbo stalą, kad ilgai sėdint prie jo neskaudėtų nugaros, nepavargtų kaklo, rankų raumenys, nenutirptų kojos ir, galiausiai, nenusibostų pats darbas? Pirmiausia reikia žinoti, kad stalai turėtų būti pasirenkami iš esmės ne pagal jų dailų ir originalų dizainą, o pagal funkcionalumą ir patogumą. Taigi reikia įsitikinti, kad stalo duomenys bus pritaikyti jūsų ūgiui ir kitoms proporcijoms. Pavyzdžiui, stalo aukštis turėtų būti toks, kad žmogui prie jo atsisėdus tiesiai ir atsirėmus alkūnėmis į jo paviršių rodomasis pirštas siektų išorinį akies kraštą, tačiau pečiai nepakiltų ir neįsitemptų. Jeigu taip yra, vadinasi, tas darbo stalas pritaikytas kaip tik jums (gali būti aktualūs ir reguliuojamo aukščio stalai).
Be to, patogu rinktis tokį stalą, kurio aukštis gali būti lengvai reguliuojamas. Tokie darbo stalai, pavyzdžiui, būna mokykliniai suolai – juk juose sėdi daugybė skirtingo ūgio jaunuolių, o visų jų stuburus reikėtų išlaikyti tiesius (ypač kai ši kūno vieta tampa ypač jautri organizmui staigiai augant – paauglystėje). Tačiau, žinoma, kokiame nors ofise, ten, kur turėtų būti konferencijų stalai ar kiti darbui pritaikyti baldai, gali nesinorėti statyti mokyklinius suolus, taigi tiesiog reikėtų ilgiau pasidomėti įvairių kompanijų siūlomais darbo stalų variantais. (Greičiausiai reguliuojami darbo stalai kaina šiek tiek skirsis nuo kitų, tačiau nebus labai smarkiai brangesni – įpirkti tikrai gali kiekvienas.) Beje, reguliuojant stalo aukštį vertėtų nepamiršti, kad kompiuterio monitoriaus centras turėtų būti penkiolika ar dvidešimt centimetrų žemiau akių lygio, o atstumas tarp monitoriaus, stovinčio ant stalo, ir žmogaus akių turėtų būti ne mažesnis negu keturiasdešimt ar penkiasdešimt centimetrų (tuomet neskaudės akių ir nesusilpnės rega). Dar vienas įsimintinas dydis – atstumas tarp klaviatūros apačios ir šlaunų: jis neturėtų būti mažesnis nei penki centimetrai, kitaip nuolat jausitės suvaržyti, nes negalėsite patogiai judinti ir laikyti kojų. Galiausiai, saugodami rankas, klaviatūros aukštį sureguliuokite taip, kad plaštaka ir dilbis būtų viename lygyje, o riešas dirbant, renkant tekstą ar naudojantis „pele“ nesilankstytų ir nejudėtų. Daugybė judesių jį labai greitai išvargintų, o tai sukeltų didelius skausmus.
Dar vienas svarbus aspektas – darbastaliai, prie kurių praleidžiama daug laiko, turėtų būti pakankamai dideli ir lygūs, kad ant jų būtų galima patogiai išdėstyti kompiuterio monitorių, klaviatūrą, įvairius segtuvus, rašiklius ir kitus būtinus daiktus. Ir, žinoma, kad tarp jų būtų lengva „laviruoti“ ir netektų ilgą laiką ieškoti kur nors tarp daiktų pasimetusio pieštuko ar nedidelio lapelio su svarbia informacija. Be to, rasomieji stalai turėtų būti matinio paviršiaus, kad šviesa neatsispindėtų ir neakintų. Šviesos šaltinis (pavyzdžiui, lempa) turėtų stovėti kairėje pusėje, o geriausia jei toje pusėje būtų natūralios šviesos šaltinis (pavyzdžiui, jei ten būtų langas, per kurį šviestų saulė).
Žinoma, besidairydami patogumo, neturėtumėte pamiršti ir to, kaip atrodo tie darbo stalai. Juk turbūt ilgai nesidžiaugsite, net jei stalas bus pats patogiausias, tačiau visiškai nedailus. Atkreipkite dėmesį į stalo spalvą (šviesi ji ar tamsi jums labiau imponuoja arba dera prie interjero), jo medieną, galbūt medienoje likusius raštus ir panašius aspektus. Visa tai kuria stalo savitumą, jo grožį. Kai suderinsite estetiką su patogumu, darbo stalai džiugins tikrai ilgą laiką: jie ne tik trauks akį ir skatins norą kokybiškai dirbti, bet ir saugos sveikatą. Jei darbo stalas kaina taip pat vilioja, tuomet nedvejokite ir įsigykite norimą.
