Įpusėjus abitūros egzaminų maratonui, klausimas apie studijų pasirinkimą, be abejonės, darosi vis aktualesnis. Vieni jaunuoliai egzaminų salėse į užduotis kimba nuodugniai ištyrę savo ateities universitetus, kiti tikisi išlaikyti egzaminus kuo geriau ir tada racionaliai apsispręsti dėl savo bilieto į sėkmę. Visgi svarstymai kokią profesiją pasirinkti, kur ją studijuoti arba ką daryti, jei įstojau į mokamus mokslus, išlieka vienu didžiausių galvos skausmų.
Birželio 11 dieną ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pakvies moksleivius bei jų tėvelius į informatyvią konferenciją „Mokslas – gera investicija tik gerai apskaičiuota ir apgalvota“. Ji padės išsiaiškinti, kaip studijas paversti gera investicija ir kaip pasirinkti tinkamiausią universitetą. Konferencijos dalyviai turės progą išgirsti ekspertų patarimus apie studijų finansavimą, karjeros galimybes bei alternatyvas ir, žinoma, svarbiausius žingsnius pradedant savarankišką gyvenimą.
Renginio metu paaiškės ir konkurso „Apskaičiuok studijų atsiperkamumą“ nugalėtojai, kur moksleiviai turėjo galimybę pademonstruoti ne tik kūrybiškumo bet ir loginio mąstymo įgūdžius. Vadovaujantis duotomis sąlygomis, tokiomis kaip studijų kaina, įsijungimas į darbo rinką mokslo metu arba sprendimas 4 metus griežtai tik studijuoti, moksleiviai turėjo paskaičiuoti studijų atsiperkamumą.
Moksleiviai, ateities pasirinkimai bei kas rūpi darbdaviui
Ruošdamiesi konferencijai, ekspertai dalijasi savo mintimis apie studijų vertinimo kriterijus, investicinę vertę bei darbinimosi tendencijas.
Vincentas Vitkauskas, Jaunimo Verslumo Skatinimo Asociacijos (JVSA) konsultantas.
– Kokiais kriterijais dažniausiai vadovaujasi jaunuoliai, rinkdamiesi studijų sritį ar universitetą?
Moksleiviams renkantis universitetą svarbu ar baigęs studijas turės darbą; ar sunku mokytis ir kiek egzaminų laukia; ar universitetas yra žinomas ir patrauklus. Kaip apibrėžti ir įvertinti studijų atsiperkamumą? Geriausiu atveju, studijos turi teikti ne tik žinias, bet ir įgūdžius. Tačiau net ir įgijus tik žinias, baigęs aukštąjį mokslą, žmogus turi turėti galimybę įsidarbinti atitinkamoje pozicijoje. Diplomas turi reikšmingai siųsti signalus darbdaviams apie asmens išsilavinimą. Neįgijus tokio privalumo, atsiperkamumas galėtų būti paskaičiuojamas ir pagal išleistą pinigų sumą mokslams bei to mokslo suteiktą aukštesnį uždarbį. Įvertinęs atlyginimus, gaunamus atitinkamose pozicijose, žmogus turi pagalvoti per kiek metų jis nori, kad jo mokslai atsipirktų.
Živilė Valeišienė, Western Union Lietuvoje žmogiškųjų išteklių vadovė.
– Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad aukštąjį išsilavinimą šiuo metu gali įgyti bet kas. Ar įgytas aukštasis išsilavinimas nebėra svarbiausias rodiklis norintiems gauti gerai apmokamą darbą?
Išsilavinimas yra svarbus, nes padeda žmogui plėsti ne tik profesinių, bet ir apskritai žinių akiratį. Western Union Lietuvoje daugiausiai įdarbina studijas baigusius jaunuolius. Ne visų specialybių yra mokoma aukštosiose mokyklose, tad daugelio profesinių žinių ir praktinių kompetencijų, reikalingų darbui, mūsų darbuotojai išmoksta jau dirbdami įmonėje. Labai svarbu, kad dirbdami darbuotojai atskleistų visus savo gebėjimus ir tobulėtų.
Kompanija investuoja į darbuotojų lavinimą, skatina žinių dalijimąsi tarp naujų ir daugiau patirties sukaupusių darbuotojų. Skatinama dalintis patirtimi ir tarp Operacijų Centrų Lietuvoje, Kosta Rikoje ir Meksikoje ar Filipinuose.
– Kokios tendencijos vyrauja darbdaviui renkantis gerą darbuotoją?
Įmonė didžiausią dėmesį skiria ne tik įgytai potencialių darbuotojų specialybei, tačiau ir asmeninėms savybėms bei motyvacijai. Svarbu, kad nuostatos ir vertybės sutaptų. Kiti reikalavimai specialistui dažniausiai priklauso nuo konkrečių pareigų. Dirbame Europos, Viduriniųjų Rytų, Azijos, JAV, Kanados ir Afrikos rinkose, todėl užsienio kalbos mums yra svarbus kandidatus diferencijuojantis gebėjimas. Daugiausia galimybių įmonėje turi kandidatai, mokantys šias kalbas: anglų ir vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, portugalų. Kalbos reikalingos visų įmonės pareigybių ir sričių darbuotojams: nuo finansų, bankinių operacijų, atitikties teisinių reguliavimų iki skaitmeninio verslo, rinkodaros ar žmogiškųjų resursų valdymo.
Dr. Asta Klimavičienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė.
– Ar studijos aukštojoje mokykloje yra investicija?
Žinoma, kad taip. Studijos – tai investicija, nes joms reikia skirti ir laiko, ir finansinių išteklių. Ir nebūtinai tai turi būti suprantama siaurai – kaip vien mokestis už mokslą. O studijų nauda – ir finansinė, ir intelektualinė, ir profesinė – bus jaučiama dažniausiai tik po kelerių metų.
– Bet ar studijas galima vertinti kaip investiciją vien siaurąja, ekonomine, prasme?
Žmonės studijas renkasi ne vien pagal jų kainą ar atlyginimą, kurį uždirbs įgiję aukštąjį išsilavinimą. Jei taip būtų, atsakymas į klausimą „Kur stoti?“ būtų žymiai paprastesnis. Reikėtų informacijos, kokį atlyginimą galima uždirbti baigus įvairias studijas. Tada stoti į didžiausią finansinę naudą teikiančias studijas, į kurias galima patekti su savo stojamuoju balu. Bet jei norite studijuoti dailę, ar stotumėte į mediciną vien dėl galimo atlyginimų skirtumo ateityje?
Studijos turėtų būti įdomios jums patiems. Juk investuojate ne tik pinigus, bet ir brangiausią išteklių – savo laiką. Jei jau universitete per specialybės paskaitas nuobodžiausite, tai kaip ištversite visą darbo dieną tokiame darbe kelis dešimtmečius? Ar guos mintis, kad uždirbate dvigubai daugiau nei galėtumėte, jei dirbtumėte tai, kas jums iš tikrųjų patinka?
Taip, studijos yra investicija į savo ateitį. Tik investiciją reikėtų suprasti ne vien siaurąja prasme – pinigai, finansinis atsiperkamumas, alternatyvieji kaštai… Tai investicija, kuri atveria karjeros kelius, saviraiškos galimybes dirbant mėgstamą darbą. Studijos – tai ir išsilavinimas, mokymosi įgūdžiai, akiračio plėtimas. Ir, žinoma, draugai ir smagūs studijų metai.
Jau birželio 11 dieną konferencijoje į diskusiją drauge su Vincentu Vitkausku įsijungs Western Union analitikė, skaitmeninių operacijų padalinio atstovė Rasa Stonytė bei įmonės atrankų specialistas Robert Mück (Associate Partner, Corporate HR Lithuania), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos programos vadovas Tadas Šarapovas ir DnB banko atstovai, kurie daugiau papasakos ne tik apie studijų finansavimą, galimybes ir alternatyvas, bet ir tai, ką svarbu žinoti žengiant pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius.
Daugiau informacijos:
