Į naujos kartos poreikius nusitaikę vystytojai, regis, pataikė ten, kur reikia. Vieno neįprastus sprendimus priėmusio sostinės daugiabučio statytojai per gana trumpą laiką pardavė apie 90 proc. butų. Kaip tai pavyko? Galima spėti, kad projekto „Helios Pilaitėje“ kūrėjai sugebėjo tiksliai atliepti tam tikros kategorijos pirkėjo lūkesčius.
Retas Vilniaus daugiabutis pataiko į dešimtuką, kai kalbama apie Europos Sąjungos standartus: energinį efektyvumą, ekologiškumą, kainos bei kokybės santykį. Tai parodė kovo mėnesį paskelbtas „Ateities miestų“ žurnalistinis tyrimas. Ekspertų komanda, atlikusi naujų sostinės daugiabučių tyrimą surašė balus, kurių dauguma – vidutiniai.
Tyrimo duomenys rodė, kad ekonominės klasės daugiabutis „Helios Pilaitė“ ir iš kitų projektų ypatingais sprendimais neišsiskyrė. „Helios Pilaitei“ pareiškus norą dalyvauti „Ateities miestų“ organizuojamame „Žaliojo miesto – geriausio NT eko projekto 2015“ konkurse, įvairių sričių ekspertai atvyko peržiūrėti projektą išsamiau, išsiaiškinti kai kurių neįprastų vystytojo sprendimų motyvus. Akivaizdu, kad kek kitoks būsto profilis rado savo pirkėją – dauguma butų čia parduoti per gana trumpą laiką.
Butų erdvę gali formuoti patys
Projekto valdytojas, bendrovė „Via Sportas“, regis, gerai susipažino su jaunų ir aktyvių miestiečių elgsena ir būstą orientavo būtent į juos. Per 15 minučių nuo Vilniaus Rotušės aikštės pasiekiamas daugiabutis – šalia pušyno, viename iš geriausio oro kokybe pasižyminčiame mikrorajone. Šalia – visa reikalinga infrastruktūra, prekybos centrai, o pirmajame daugiabučio aukšte – sporto klubas ir darželis, kavinė, netoliese – ir bendruomenės centras.
„Helios Pilaitės“ būstas skirtas jaunoms miestiečių poroms: siekiantiems karjeros, negyvenantiems pagal įprastus stereotipus, neplanuojantiems šeimos, vaikų. Būstų erdvės ir išplanavimas nėra suskirstytas erdvėmis. Taigi, kiekvienas čia gali susikurti savo viziją, – būstas yra nutaikytas į individualumą vertinančius jaunos kartos atstovus. Pirkėjas gali ateiti ir apžiūrėti du pavyzdinius butus, kad įsivaizduotų, kaip galima suformuoti erdvę. Kituose butuose nėra pertvarų – ateini ir jas susiplanuoji.
Tiesa, tobulėti dar galima. „Pavyzdžiui, toje pusėje, kur atsiveria vaizdas į pušyną, galėjo būti suplanuotos butų svetainės, didesni balkonai ar terasos, o, tarkime, virtuvės ar kitos patalpos – jau kitoje“, – pastebėjo architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Marius Šaliamoras.
Išsiskiria panoraminiais langais
Projekto valdytojas, kurdamas ateities miesto viziją, už plėtojamą projektą privalo jausti atsakomybę. Jei tai gyvenamosios paskirties projektas – ji dar didesnė. Pilaitės daugiabutyje apsilankiusi energetikos ekspertė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė Violeta Motuzienė pastebėjo, kad šis priskirtinas vidutinei klasei, tačiau minėtinas daugiabučio grindinis šildymas. V. Motuzienė atkreipė dėmesį, kad daugiabutyje nėra orlaidžių, bet įrengta mikroventiliavimo sistema, nėra rekuperacijos. Tačiau ekspertai dėliojo įvairias nuomones, ar iš tiesų rekuperacija daugiabutyje pasiteisina. Galiausiai, šis daugiabutis išsiskiria panoraminiais – didesniais nei įprasta – langais (6 kamerų, 3 stiklų paketų), kuriuos galima atverti į pušyną, matyti žalio miesto paveikslą.
Vystytojai atkreipia dėmesį į itin gerą sienų šiluminę varžą (>6,2), kuri iki sumažina šilumos nuostolius. Tomas Rackevičius, vystytojo atstovas, tikslino, kad pastatas sunaudoja mažiau energijos nei yra B klasės kategorijos „lubos“ ir pateikė bendrovės „Vilniaus energija“ nurodomus skaičius. „64 kvad. m butui apšildyti per mėnesį užtenka apie 30 eurų (105 litų) – tai parodo išvestas žiemos vidurkis”, – teigė „Helios Pilaitės“ atstovas.
Jis savo ruožtu pastebėjo, kad daugiabutį lyginant su konkurentų objektais, įsikūrusiais netoliese, šis projektas juos lenkia kaina. „Žiūrint architektūriškai, pastatas be įmantrybių, tačiau pasirinkti funkcionalūs sprendimai. Balkonai nėra maži – nesirinkome minimalaus varianto, kurį galime pasiūlyti tam tikrame kainų lygyje“, – dėstė T. Rackevičius.
Standartai – svarbu, dėmesys bendruomenei – privalumas
Visussu pastatytu daugiabučiu susijusius darbus planuojama baigti iki šių metų birželio. Pavyzdžiui, šiuo metu dar neišspręsta, ką daryti su antrajame pastato aukšte įrengta 300 kvad. m terasa. Vystytojai svarsto, kad čia galėtų būti įrengta aikštelė arba sodas gyventojams. Į šią zoną būtų galima patekti tik daugiabučio gyventojams.
Inžinerines „Helios Pilaitės“ sistemas apžiūrėjęs ir įvertinęs ekspertas Raimundas Skurdenis sakė, kad daugiabutyje siūlomi ekonominės klasės butai galėtų pasiūlyti dar didesnes galimybes, jei jų inžinerines sistemas galima būtų valdyti, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu. „Žaliojo miesto“ konkurso tikslas – naujų galimybių ir inovacijų integracija, pasiekimų lyginimas su aukštaisiais standartais.
„Daugiabutyje yra kiekvieno buto šildymo individuali apskaitos sistema, grindinis šildymas, tačiau jis galėtų būti reguliuojamas kiekvienam kambariui atskirai“, – pastebėjo automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ vadovas R. Skurdenis. Tačiau butuose suformuotų kambarių nėra, taigi natūralu, kad sistema neišskirstyta.
„Helios Pilaitės“ pavyzdys rodo, kaip šiandien statant būstą yra svarbu ne tik atsižvelgti į standartus, energetikos alternatyvas, medžiagiškumą, inovacijų galimybes. Labai svarbu jausti atsakomybę būsto pirkėjui, gerai jį pažinti. Kuomet miestiečio vizija ir gyvenimo būdas sutampa su tuo, kas siūloma, tai jau yra didelis privalumas kalbant apie miesto vystymą“, – apibendrino Rita Glazer, projekto „Ateities miestai“ vadovė.
