blogas

„Rašyti tinklaraštį? O kam? Mes viską į Facebook puslapį dedame…“

Sako vilnietė Vilma, grožio salono bendrasavininkė. Ji iš dalie teisi, tačiau iš dalie ir ne. Ar tikrai verslo tinklaraščiai neturi ateities ir yra niekam nereikalingi?

blogasLietuvoje jie labai reikalingi, nes tai bene vienintelis patikimas informacijos apie tam tikras paslaugas ir prekes šaltinis. Nišinių žiniasklaidos priemonių Lietuvoje yra gana mažai. Kai konkurencija tarp jų nedidelė, susidaro situacija, kad turime lygiai vieną verslo laikraštį, du statybos informacijos leidinius ir tris krepšinio portalus. O tokios sritys kaip biochemija, IT, robotų inžinerija, lazerių gamyba ir kitos, garsinančios Lietuvą visame pasaulyje, paprastai jokio informacinio palaikymo neturi. Dėl to ir nustembame, kai užsienio žiniasklaidos priemonės pirmos paskelbia apie lietuvių sėkmes tarptautinėje arenoje. Tokia situacija nėra itin gera. Tai rodo, kad įmonės tinklaraštis – puiki priemonė komunikuoti.

3 lietuviškų tinklaraščių problemos

Galima išskirti 3 pagrindines lietuviškų įmonių tinklaraščių problemas:

  1. Nenuoseklus tinklaraščio informacijos atnaujinimas. Paprastai tinklaraštį įmonės pradeda rašyti, kai atsiranda įmonės darbuotojų tarpe koks entuziastas. Jis rūpinasi tinklaraščiu keletą mėnesių, tačiau vėliau nustoja tai daryti. Skaitytojas nebemato nuoseklumo ir nebeužeina į tinklaraštį, kol galų gale jį visai pamiršta.
  2. Mažas skaitytojų ratas. Įmonės tinklaraštis gali turėti puikų turinį, tačiau, jei nebus dirbama su skaitytojais, jis pasmerktas nesėkmei. Nuorodos Facebook profilyje nepakanka, reikia įtraukti visus įmonės darbuotojus į tinklaraščio populiarinimą. „Man už tai nemoka“, „kodėl turėčiau?“ – klasikiniai darbuotojų pasisakymai ir užprogramuoti konfliktai neleidžia to įmonėse padaryti.
  3. Tinklaraštis – SEO priemonė. Seniau Naujienų skyreliai (kas iš tikrųjų yra tas pats tinklaraštis) įmonių interneto svetainėse atsirasdavo kūrėjų sprendimu ir trūnydavo su viena dviem senomis naujienomis. Dabar Tinklaraštis atsiranda SEO agentūros siūlymu puslapį plėsti. „nuolatos atnaujinti puslapį yra gerai dėl Google“. Tokiu būdu tinklaraštis tampa SEO straipsnių rinkiniu. Akivaizdžiai matyti, kad bandoma aprašyti tam tikrus raktažodžius, kurie nepaminėti paslaugų ar produktų aprašymuose. Toks požiūris sugriauna skaitytojo pasitikėjimą įmone ir tinklaraštis pasmerktas…

Išsprendus šias problemas, tinklaraštis gali tapti puikiu komunikacijos kanalu, tokiu pat kaip Facebook socialinis tinklas. Jo išlaikymas kainuoja, tačiau čia dirbti turėtų ir rinkodaros specialistai, kurie rastų būdų, kaip ši informacija pasitarnautų pardavimų skatinimui.

blogeres

Problemų yra ir daugiau. Viena jų – agregatorių nebuvimas. Nėra tokių puslapių, kur tinklaraščiai galėtų skelbti savo tinklaraščius ir gauti daugiau lankytojų. Prieš keletą metų buvo keletas bandymų padaryti tokius agregatorius, tačiau deja, šie projektai neprigijo ir buvo uždaryti. O be reikalo. Šiek tiek įdirbio ir skaitytojams liktų tik nueiti ir pasiskaityti, ką rašo tam tikros įmonės.

Autorystė – kita problema, kuri sukelia gana daug įdomių minčių. Kas rašo įmonių tinklaraščių straipsnius? Darbuotojai, ar samdyti rašytojai? Jei samdyti rašytojai, tai kodėl nėra jų pavardžių? Juk tai savotiškas leidinys, turintis autorius. Taip, autorinės teisės priklauso įmonei, kuri inicijavo tinklaraštį, tačiau autorių sužinoti irgi būtų neblogai. Tokiu būdu rašantiesiems būtų daugiau motyvacijos gilintis į tam tikras temas. Visi žinotų, kad Jonas Petraitis yra technologinių temų rašytojas, dirbantis kelioms įmonėms ir jį galima pasamdyti savam projektui… Deja, autoriai dabar slepiami. Juk konkurentai sužinos, nuvilios…

Gaila, kad baigėsi mamų-blogerių era. Jos vienu metu buvo įtakingos. Ir reklamos prasme jų tinklaraščiai turėjo pasisekimą, nes juose buvo aprašomas ne vienas produktas. Atsirado net ir terminas – „advertorial“ – reklaminė kolonėlė. Mamų veikla pritilo, nes jos rado kitą nišą – tapo reklaminių tekstų kūrėjomis, sukūrė savo verslus.

„Tekstų kūrėjai gauna nemažai užsakymų parašyti tikrai įdomius straipsnius į tinklaraštį, kurio niekas neskaitys. Visada savo klientams patariame pasiūlyti tokį straipsnį į respublikinius arba nišinius portalus perspausdinimui. Tada straipsnį pamato ir didesnė auditorija.“

Sako Marius, laisvai samdomas įmonių tinklaraščių rašytojas, pastaruosius keletą metų rašantis tinklaraščius IT, statybos, verslo temomis.

Jo nuomone, verslo tinklaraščiai Lietuvoje galėtų tapti svarbia turinio rinkodaros dalimi.

Beje, turinio rinkodara pamažu ateina į Lietuvą ir vis dažniau girdime linksnuojant šį terminą. Ar ji pasiteisins? Parodys laikas. Ne viskas iš JAV pasiteisino Lietuvoje, tačiau tinklaraščiai gali būti maloni išimtis.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI