Gilių metrologinių žinių turi tik nedaugelis, tačiau daug kas jomis naudojasi, būdami įsistikinę, kad jie vienodai supranta tokias sąvokas kaip metras, kilogramas, litras, vatas ir t.t.

Tai leidžia metrologijai sujungti žmogaus veiklos sritis į bendrą visumą visose geografinėse ir profesinėse platmėse. Tai svarbu plečiant grandžių bendradarbiavimą, plačiau naudojant bendrus matavimo vienetus ir procedūras, taip pat akredituojant įvairių šalių matavimo etalonus ir labaratorijas, atliekant bendrus bandymus. Žmonija naudojasi tūstantmete patirtimi, patvirtinančia, kad gyvenimas iš tiesu darosi lengvesnis kai žmonės bendradarbiauja metrologijos srityje. Matavimo mokslas metrologija tikriausiai yra seniausias mokslas pasaulyje, ir žinias apie tai, kaip ji taikoma,būtinosvisoms mokslu pagrįstoms profesijomis.

Kitados tiems, kurie užmiršdavo ar nepaisydavo pareigos kiekvieną mėnesį kalibruoti etaloninius ilgio vienetus grėsdavo mirtinas pavojus. Tokį pavojų užsitraukdavo architektai, atsakingi už faraonų šventyklų statybą senovės Egipte prieš 3000 metų iki Kristaus. Pirmoji karališkoji uolektis buvo ilgis, atitinkantis valdančiojo faraono dilbį nuo  alkūnės iki ištiesto didžiojo piršto galo, pridėjus jo plaštakos plotį. Autentiškas matmuo būdavo išraižomas juodame granite. Statybų aikštelėse dirbantys darbininkai gaudavo granito ar medžiaus matus. Architektai būdavo atsakingi už tai, kad būtų laikomasi šių reikalavimų.

Kaip ir tais senais laikais žmonija iki šiol tiksliems matavimams teikia ypatingą reikšmę. 1799 m. Prancuzijoje buvo įvesta dešimtainė metrinė sistema, patvirtinus du planinius metro ir kilogramo etalonus. Tai dabartinės Tarptautinės matų sistemos (SI) pradžia.

Šiuolaikinėje Europoje matavimo ir svėrimo išlaidos sudaro 6 % bendro nacionalinio produkto. Metrologija tapo natūralia kasdienybe. Tiek medinės lentos, tiek kava perkama pagal matmenis ir svorį; matuojami yra vanduo, elektra ir šiluma, o mes to matavimo poveikį jaučiame per savo kišenę. Vonios kambario matmenys veikia mūsų nuotaiką, o policijos atliekami mūsų automobilio greičio matavimai gręsia galimomis finansinėmis sankcijomis. Kad nepakenktų paciento sveikatai, aktyviųjų medžiagų kiekis vaistuose, kraujo bandinio matavimas, chirurginio lazerio poveikis turi būti tikslūs. Taigi jau supratome, jog beveik neįmanoma ką nors apibūdinti nesinaudijant svoriais ir matais: paros laiko, pakuotės tūrio, alkoholio procentų, laiško svorio, kambario temperatūros, padangų slėgio ir t.t.

Nuo svorių ir matų labai priklauso komercija ir valdžia. Lėktuvo pilotas atidžiai stebi aukštį, kursą, suvartojamą kuro kiekį ir greitį, maisto inspekcija matuoja bakterijų kiekį, uosto vadovybė matuoja laivų plūdurumą, kompanijos perka žaliavas pagal svorį bei, painaudodamos tais pačiais vienetais, jas apibūdina. Matavimai valdo procesus ir pavojaus signalus. Sistemingi matavimai kartu su žinomais neapibrėžčių įverčiais sudaro gaminių kokybės vertinimo pagrindą, todėl šiuolaikinėje pramonėje iš laidos susijusios su matavimais, sudaro 10-15 % gaminio kainos.

Galiausiai nuo matavimų visiškai priklauso mokslas. Geologai matuoja seisminių smūgių jėgą; astronomai kantriai matuoja tolimųjų žvaigždžių šviesas, norėdami nustatyti jų amžių; fizikai atomininkai, matuodami milijonąsias sekundžių dalis, gali patvirtinti pačių mažiausių dalelių buvimą. Tai, kad mokslininkai gali objektyviai parodyti savo pasiektus rezultatus, priklauso nuo matavimo įrenginių ir galimybės juos naudoti.

Kalibravimas

Geriausias būdas matavimų susietumui užtikrinti – matavimo priemonė kalibravimas. Šio kalibravimo metu nustatomos matavimo priemonės metrologinės chrakteristikos. Tai pasiekiama, matavimo priemones tiesiogiai lyginant su etalonais. Išduodamas kalibravimo liudijimas ir (daugeliu atveju) pritvirtinamas lipdukas. Remdamasis šia informacija, vartotojas galinuspręsti ar priemonė yra tinkama naudoti.

Matavimo priemonės kaibruojamos dėl trijų pagrindinių priežaščių:

• Siekiant užtikrinti, kad matavimo priemonės rodmenys atitiktų kitus matavimus;
• Siekiant nustatyti matavimo priemonės rodmenų tikslumą;
• Siekiant nustatyti matavimo priemonės patikimumą t.y. kad ja galima būtų pasitikėti.

Kalibruojant matavimo priemonę:

• Matuojamųjų dydžių vertes galima priskirti prierodmenų arba nustatyti rodmenų korekcijas;
• Galima nustatyti ir kitas metrologines savybes, pavyzdžiui, aplinkos poveikius;
• Gautas rezultatas gali būti užrašomas dokumentuose, kurie kartais vadinami kalibravimo liudijimais arba kalibravimo protokolais.

Matavimo etalonai

Matavimo etalonai – tai materalus matas, matavimo priemonė (matuoklis), atraminė (pamatinė) medžiaga ar matavimo sistema, skirta dydžio vienetui, vienai ar kelioms jo vertėms, kaip atraminėms, apibrėžti, realizuoti, išsaugoti ar atkurti.

(Metras apibrėžiamas atsumu, kurį nueina švisos spindulyc vakume per 1/299792458 sekundės dalį. Metras realizuojamas helio-neono lazerio, stabilizuoto jodu, pirminiu bangos ilgio etalonu. Žemesniuose lygmenyse naudojami materialūs matai – galinio ilgio matai. Matavimų susietumas užtikrinamas optiniu interferometru, nustatant galinių ilgiomatų ilgį lazerio šviesos bangos atžvilgiu.