Nuo 2003, po Friendster nuosmukio, pradėjo kurtis daugybė kitų ST panašių portalų, bandančių atkartoti ankstyvą Friendster sėkmę arba susitelkdami ties specifiškomis vartotojų grupėmis. Kol vieni tinklai (LinkedIn, Visible Path, and Xing) sutelkė dėmesį ties verslo žmonėmis, kiti – skirti interesų bendruomenėms – augo ir plėtėsi toliau (Dogster padėjo jungtis prie nepažįstamųjų ir dalintis bendrais interesais, Couchsurfing jungė žmones, žmones, ieškančių nakvynės keliaujant,  MyChurch skirtas apjungti krikščioniškas bažnyčias ir jų narius). Be to, pradėjus augti tinklalapiams, kuriuose turinį kuria patys vartotojai bei vaizdinės medžiagos paplitimas, svetainių, skirtų video ar muzikos keitimuisi bei publikavimui, populiarumas išaugo. Iš pradžių jos buvo ST svetainių įrankiai, o vėliau tapo nepriklausomi socialiniai tinklai. Puikūs pavyzdžiai galėtų būti Flickr (nuotraukų keitimosi), Last.FM (muzikos klausymo mėgėjų), and YouTube (video keitimosi) svetainės.

Socialinių tinklų istorijoje galima būtų išskirti Myspace ir Facebook fenomeną. Nors Myspace pradėjo veikti nuo 2003 metų, kaip Friendster, Xanga, and AsianAvenue, tačiau išpopuliarėjo jis tik nuo 2005 metų, kuomet buvo dažniau peržiūrima svetainė už populiariųjų paieškos variklį Google. Myspace tikėjosi pritraukti atsiskyrusius Friendster vartotojus, kurie, pasklidus gandams, jog žadama įvesti apmokestinimo sistemą, pradėjo siūlyti jungtis prie kitų nemokamų ST, tarp jų Tribe.net ir Myspace. Taip pat prie vartotojų skaičiaus augimo prisidėjo populiarių muzikinių grupių, kurios buvo pašalintos iš Friendster dėl profilių taisyklių nesilaikymo, jungimasis į Myspace. Taip Myspace tapo puiki platforma muzikinių grupių reklamai bei populiarinimui. Masinis paauglių bendruomenės jungimasis prasidėjo 2004 metais. Dauguma jų net nebuvo prisijungę prie Friendster, o tiesiog norėjo tapti mylimos grupės nariais arba juos su Myspace supažindindavo vyresnio amžiaus šeimos nariai. Myspace neapribojo prieigos paaugliams ir pakeitė savo apribojimus, leisdami jungtis nepilnamečiams. Taip Myspace bendruomenė išaugo ir pradėjo formuotis į tris skirtingas grupes: muzikantų/menininkų, paauglių bei išsilavinusio jaunimo.

Facebook 2004 metais prasidėjo kaip studentų komunikacijos tinklas, kuriame buvo tariamasi dėl įvairių vakarėlių ar akcijų. Tačiau nuo 2006 metų prie jo gali jungtis bet kas, virš 13 metų. Dabar čia jau galima ne tik rašyti laiškus, kurti albumus, keistis muzika bet ir „užsiveisti“ sodą, prižiūrėti internetinį „akvariumą“ ir pan.

Iš visų, iki 2007 metų susikūrusių socialinių tinklų portalų (Priedas 1), šiuo metu populiariausiais išliko Myspace, Facebok, hi5, Orkut, Friendster*.


[1] M. Castellsas gimė 1942 metais Ispanijoje. Nuo 1979 m. jis yra Sociologijos ir miestų bei regionų plėtros planavimo profesorius Kalifornijos Berklio universitete. Prieš tai dirbo Paryžiaus universitete. Jis taip pat dėstė bei tyrimus atliko Madrido, Čilės, Monrealio, Kampino, Karakaso, Meksiko, Ženevos, Kopenhagos, Viskonsino, Bostono, Pietų Kalifornijos, Honkongo, Singapūro, Taivano, Amsterdamo, Maskvos, Novosibirsko, Hitotsubaši ir Barselonos universitetuose. Parašė 20 knygų, yra laimėjęs Guggenheimo stipendiją, gavęs C. Wright Mills bei Roberto ir Helenos Lynn apdovanojimus, yra Europos akademijos narys.

** Anglišką sąvoką network neretai lietuviškai girdime įvardijant žodžiu „tinklas“. Tačiau šis terminas aprėpia ir socialinę struktūrą (net), ir veiksmą (work). Todėl sociologijos mokslo požiūriu sąvoka „tinklaveika“ yra tinkamesnė, kadangi visuomenės moksluose visuomet aktuali ne tik socialinė struktūra, bet ir socialinė veiksena.

* Tinklų jungikliai (pavyzdžiui, finansų srautai, valdantys žiniasklaidos imperijas, darančias įtaką politiniams procesams) yra privilegijuoti galios instrumentai. Taigi jungikliai yra galios subjektai.

* Kituose šaltiniuose naudojamas terminas saitai (angl. „ties“ – ryšys, mazgas, saitas)

* Sąvoka „bendruomenė“ yra labai plati. Ji naudojama grupėms nuo kaimynų iki tautų ir tų grupių bendravimo priežastims (pvz. Solidarumas ar profesines sąjungos) aprašyti. Bendriausiai – tai socialinių santykių rinkinys, susietas bendrais interesais ir aplinkybėmis. Jos gali būti tikslines ar netikslines t.y. nariai gali tikslingai jungtis tarpusavyje arba gali būti įtraukti aplinkybių. Ir jei netikslines bendruomenes dažniausiai yra lengvai apibudinamos, aiškiai matomos ekonomines, socialines ir politines jėgos, apibrėžiant tikslines bendruomenes reikia įžvelgti jų dalyvavimo motyvus. Komunikacija ir bendruomenė (angl. community) turi bendrą pagrindą, tai matosi net patyrinėjus lingvistinę abiejų žodžių istorija: abu terminai kilę iš lotyniško communis (bendras) ar communicare (sudaryti bendruomenę arba bendrumą). Bet tai toli gražu nėra tas pats – juk galima bendrauti arba komunikuoti nepriklausant vienai bendruomenei.  Tinklų teorija, iliustruodama bendruomenių struktūrą, taip pat pateikia savo apibrėžimą. Bendruomenes gali būti apibrėžtos, kaip sujungtų ryšių tinklų rinkinys, kuriam tam tikrą laiką išlieka pastovus ir galįs kolektyviai veikti galinius taškus (ww1).

* Tinklarščiai – neseniai lietuvių kalbininkų surastas atitikmuo angliškam žodžio dariniui blog („web log“ ), kurio pirminė funkcija panaši į dienoraštį internete, o šiuo metu net išaugo į pilietinės žiniasklaidos formą. reklama internete

** Social network services/sites (SNS)  arba kartais  virtual communities – taip šiandieninėje anglų kalboje apibrėžiami nagrinėjami portalai

* Pradėjus masiškai augti Friendster populiarumui, serveriai ir duomenų bazės nesugebėjo susidoroti su tokiu kiekiu duomenų, svetainės veikimas kartais sutrikdavo.  Ateinantys nauji vartotojai nusivildavo neradę to, ko tikėjosi išgirdę žiniasklaidoje. Be to, didelis augimas lėmė dar vieną krizę, tik jau socialiniame kontekste: kuomet darbdaviai, bendraklasiai susigretino su jų artimais draugais, o dar viską labiau sukomplikuodami Friendster pradėjo taikyti tam tikrus apribojimus aistringiausiems jų vartotojams.

 

* Remiantis interneto naudojimo statistikos analizės sistema www.alexa.com duomenimis. Žiūrėta 2008 sausio 22 d.

Išvados

Apibūdinant tinklaveiką, galima pabrėžti, kad tinklaveikinė socialinė struktūra yra labai dinamiška, atvira, pajėgi plėtoti naujoves, nerizikuodama netekti pusiausvyros, kadangi Tinklai yra atviri, galintys plėstis iki begalybės, įtraukdami vis naujus mazgus, jei tik jie gali palaikyti tarpusavio ryšį tinkle – t.y. jei disponuoja bendrais ryšio kodais. Tinklų kodai ir jungikliai yra svarbiausi visuomenių formavimo, kreipimo bei klaidinimo priemonės. Svarbu išskirti tinklų savybę – nepriklausyti tam tikroms apibrėžtoms geografijos vietovėms, judėjimą erdve, nes kiekvienas tinklas pats apsibrėžia savo teritorijas.

Kiekvienas asmuo (grupė) turi tik jam būdingą, individualų socialinį tinklą. Socialinis tinklas yra vienas iš esminių asmens socialinės integracijos ir socialinės adaptacijos veiksnių. Svarbiausias socialinių tinklų formavimosi motyvas – saugumo siekis. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė (studijos nuotoliniu būdu, prekyba internete, mokesčių mokėjimas internete ir t.t.).

Atsiradus internetui, pradėjo kurtis virtualios bendravimo bendruomenės, tačiau jos yra nefizinės bendruomenės, todėl ryšys ir bendravimas jose vyksta pagal kitokius modelius negu fizinėse bendruomenėse. Tačiau jos nėra „nerealios“, o tiesiog gyvuoja kitame lygmenyje. Tiriant virtualias bendruomenes, išsiskyrė trys bendruomenių tipai ir juos atstovaujantys mokslininkai: Prarasta bendruomenė (žmonės užsidaro namuose prie kompiuterių, nustoja betarpiškai bendravę su žmonėmis, dalyvavę bendruomeninėse veiklose, nepasitiki kitais žmonėmis ir t.t.), išlaisvinta bendruomenė (internetas suteikia galimybę susigrąžinti prarastą interneto bendruomenę, įveikti egzistuojančius socialinius barjerus. Internetas išplečia socialinius tinklus ir juos sustiprina), nekintanti bendruomenė (Bendruomenė nesikeičia. Internetas yra kasdienio gyvenimo atspindys, jis nekeičia žmonių asmenybių).

Žmones virtualiame pasaulyje turi galimybę konstruoti naujas asmenybes, tampa aktoriais. Tačiau ne visi linkę tuo pasinaudoti. Anot psichologų tai priklauso nuo asmenybės rigidiškumo. Skiriami du socialinio rigidiškumo tipai. Pirmasis – tai vaidmens (arba „aš“ koncepcijos) rigidiškumas, kuris pasireiškia tuo, kad žmogus priima save kaip tam tikrų rolių vykdytoją ir atitinkamai elgiasi taip, kaip elgtųsi atlikdamas tą ar kitą rolę. Antrasis – tai dispozicinis rigidiškumas (griežtų ribų laikymasis, dėl kurių žmogus pasaulį mato tik baltą arba juodą).

Virtualus pasaulis suteikia didėti anonimiškumo ir pseudonimiškumo reiškiniams, tačiau specialistai teigia, kad internete neįmanomas šimtaprocentinis anonimiškumas, kadangi yra techninės galimybės atsekti vartotojus.

Socialiniai tinklai internete išsiskiria tuo, kad jie suteikia galimybę perkelti informaciją apie vartotoją į jo puslapį – profilį. Prieinamumas šitos informacijos priklauso nuo svetainės pobūdžio ir taisyklių. Esminis momentas socialinių tinklų svetainėse yra ryšių arba „draugysčių“ parodymas. Draugų sąrašas nurodo ryšius į kiekvieno draugo profilį – tokiu būdu naršant tarp draugų profilių susidaro galimybė profilio žiūrėtojams ištirti draugų tinklą. Socialinių tinklų svetainės išsivystė iš internetinio aukštųjų mokyklų tinklo Jų populiarumas išaugo tuomet, kada interneto vartotojų kiekis išaugo iki kritinio skaičiaus, kuomet žmonės galėjo perkelti (ar išplėsti) savo socialinius ryšius iš realaus pasaulio į virtualųjį. Galima išskirti tris socialinių tinklų svetainių tipus: skirtus jaunimui, akademinei visuomenei bei verslo auditorijai.

5 KOMENTARAI

KOMENTUOTI