SOCIALINIAI TINKLAI INTERNETE

Kiekvienoje bendruomenėje žmonės susikuria savo skirtingus socialinius tinklus. Socialinis tinklas – tai socialinė struktūra, kurioje susitelkia individai ar organizacijos tarpusavio ryšiais, paremtais bendromis vertybėmis, idėjomis, interesais, finansiniais mainais, draugyste, giminyste, seksualiniais santykiais ar net priešprieša, ligos perdavimu ir pan. Kiekvienoje erdvėje, ar tai būtų profesinė, ar šeimyninė, mes susikuriame savo silpnus ar stiprius socialinius tinklus. Jei socialinio tinklo elementų tarpusavio ryšiai stiprūs, jie gali turėti įtakos daugeliui dalykų, tarkim geras darbuotojas, susikūręs stiprų socialinį tinklą, išėjęs iš organizacijos, kartu išsineša tą tinklą su savimi, taip sukeldamas didelius nuostolius organizacijai.

Atsiradus internetui, atsiranda bendravimas interneto pagalba – taip į virtualią erdvę persikelia ir socialiniai ryšiai. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė (studijos nuotoliniu būdu, prekyba internete, mokesčių mokėjimas internete ir t.t.).

Kiekvieną dieną socialinių tinklų projektus aplanko milijonai žmonių. Darosi aišku, jog tai nėra vienadienis susižavėjimas. Tai – laiko patikrintas, žmonių patvirtintas laisvalaikio praleidimo būdas, tarp populiariausių tinklapių visame internete šie projektai nepalieka Top dešimtuko ir sulaukia milžiniško finansavimo, todėl būtinas nuodugnus ir išsamus šio reiškinio tyrimas.

Darbo objektas. Socialiniai tinklai internete.

Darbo tikslas. Išanalizuoti ir pristatyti socialinius tinklus kaip visuomenės struktūrą ir kaip internete paplitusį reiškinį.

Darbe stengiamasi aptarti tinklaveikos sampratą, kuri yra bene svarbiausias šiuolaikinės globalios visuomenės socialinės organizacijos bruožas. Svarbu pristatyti tinklų vaidmenį ir bruožus. Atsiradus internetui, tinklo –  kaip sąvokos ar reiškinio svarba padidėjo, išaugo dėmesys socialinių tinklų tyrinėjimo metodams, pradeda daug kalbėti apie virtualumą, virtualų bendravimą ir jo pasekmes visuomenei, todėl svarbu suvokti ir suprasti, kaip veikia šie procesai visuomenę. Svarbu išnagrinėti, kaip kūrėsi ir formavosi socialiniai tinklai internete.

Tikslui pasiekti pasitelkiami uždaviniai:

  • Aptarti tinklaveikos visuomenės bruožus, tinklus ir jų savybes, socialinių tinklų reikšmę visuomenei;
  •  Nustatyti interneto bei virtualios bendruomenės reikšmę žmonių socialiniams ryšiams;
  • Pateikti socialinių tinklų internete apibrėžimą, atsiradimą ir raidos etapus.

Metodai. Rengiant darbą, buvo taikomi literatūros šaltinių analizės metodas. Jo pagalba buvo susipažinta su nagrinėjamos temos mokslininkų darbais, statistinėmis ataskaitomis, publikacijomis. Taip pat buvo taikomas istorinis metodas. Istoriniu „žvilgsniu“ bus nužvelgti visi pagrindiniai užsienio socialinių tinklų kūrimosi ir vystimosi procesai bei jų keitimosi tendencijos. Analitiniu – kritiniu metodu buvo įvertinti gauti duomenys, susisteminta ir išskirta reikalinga informacija ir pateiktos pirmosios išvados. Šio metodo pagalba bus iškelti pagrindiniai teiginiai ir problemos.

 

 

  1. Socialiniai tinklai

 

1.1.            Tinklaveikos visuomenė

 

„Dalyvavimas ar nedalyvavimas tinkle bei kiekvieno tinklo dinamika yra svarbiausios dominavimo  bei kitimo prielaidos mūsų visuomenėje, kuri pagrįstai gali būti vadinama tinklaveikos visuomene, o jai būdingas socialines morfologijos pranašumas socialinio veiksmo atžvilgiu“ [4, p. 454]. Taip apie nūdienos visuomenę Manuelis Castellsas[1] rašė savo trilogijos „Informacijos amžius: ekonomika, visuomenė ir kultūra“ (1989) pirmoje dalyje „Tinklaveikos** visuomenės raida“ (angl. The Rise of The Network Society).  Trilogijos autorius toliaregiškai ir įvairiapusiškai atskleidžia tinklaveiką – bene svarbiausią šiuolaikinės globalios visuomenės socialinės organizacijos bruožą – ir jos raišką institucinėse srityse.

Apie tinklus M. Castellsas kalba kaip apie susijungusių mazgų visumą. Mazgas yra taškas, kuriame kreivė kerta pati save. Kas yra mazgas konkrečiai, lemia tai, kokiam konkrečiam tinklui jis priklauso. Tinklų tipologija lemia, kad du taškus (ar socialines padėtis) skiriantis atstumas (ar jų sąveikos intensyvumas bei dažnis) yra trumpesnis (ar dažnesnis, ar intensyvesnis), jei abu taškai priklauso vienam tinklui, negu tuomet, kai jie nepriklauso vienam tinklui. Kita vertus, nuo vieno prie kito to paties tinklo mazgo sklindančių srautų neskiria joks atstumas arba vienodas atstumas iki kiekvieno mazgo. Todėl (fizinis, socialinis, ekonominis, politinis, kultūrinis) atstumas iki kokio nors taško ar padėties kinta nuo nulio (jei kalbėtume apie to paties tinklo mazgą) iki begalybės (jei kalbėtume apie bet kurį tinklui nepriklausantį tašką). Įtraukimas į tinklus ar pašalinimas iš jų bei tinklų tarpusavio sąsajų struktūra, kuria sudaro šviesos greičiu veikiančios informacinės technologijos, formuoja mūsų visuomenėse vyraujančius procesus bei funkcijas.

Tinklai yra atviros struktūros, galinčios plėstis iki begalybės, įtraukdamos vis naujus mazgus, jei tik jie gali palaikyti tarpusavio ryšį tinkle – t.y. jei disponuoja bendrais ryšio kodais (pavyzdžiui, bendromis vertybėmis ar veikimo tikslais). Tinklaveikinė socialinė struktūra yra labai dinamiška, atvira, pajėgi plėtoti naujoves, nerizikuodama netekti pusiausvyros.

Globaliai M. Castellsas tinklų kodus ir jungiklius*  apibūdina kaip svarbiausias visuomenių formavimo, kreipimo bei klaidinimo priemones. Taip pat jis išskiria tinklų savybę nepriklausyti tam tikroms apibrėžtoms geografijos vietovėms, judėjimą erdve, nes kiekvienas tinklas teritorijas apsibrėžia pagal jų funkcijas, hierarchinę padėtį ir pagal tinklaveikoje gaminio ar paslaugos charakteristikas. Jis pateikia pavyzdį, kuomet galingas narkotikų gamybos ir platinimo tinklas sukūrė savą geografiją, kuri naujai apibrėžė į tinklą sujungtų visuomenių, regionų ir miestų reikšmę, struktūrą bei kultūrą.

Mokslo kalboje „tinklo“ terminas vartojamas įvairiausiose srityse – nuo ekonomikos iki elektronikos. Socialinių mokslų srityje prie „tinklo“ paprastai pridedamas būdvardis „socialinis“. Pastaraisiais dešimtmečiais jis tapo tokių mokslų – antropologija, etnologija, sociologija, socialinė psichologija, psichoanalizė, komunikacija tyrimų objektu. Atlikta tyrimų, sukurta teorijų apie socialinį tinklą, kuris apibrėžiamas kaip:

  • sujungimų sistema,
  • komunikacijos tinklas,
  • individų naudojama strategija,
  • socialinių ryšių forma.

A. J. Barnes, dar ankščiau nei M. Castellsas, tinklą apibrėžia kaip taškų, linijomis sujungtų į vieną, visumą; taškai vaizduoja žmones, o linijos parodo, kas yra kokiais ryšiais susijęs su kiekvienu asmeniu [5, p. 3].

Tinklo sąvokos euristinį vaidmenį labai vaizdžiai atspindi žinoma liaudies patarlė, kuri vienokia ar kitokia forma figūruoja daugelyje kalbų: „Pasakyk, kas yra tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas esi tu“. Įvairių  krypčių akademinė bendruomenė sutaria, kad socialinis tinklas – tai žmonių (grupių) socialinių santykių ar ryšių (jų pobūdžio) struktūra. Socialiniai ryšiai tinkle gali būti labai įvairūs. Kiekvienas asmuo (grupė) turi tik jam būdingą, individualų socialinį tinklą. Socialinis tinklas yra vienas iš esminių asmens socialinės integracijos ir socialinės adaptacijos veiksnių. Svarbiausias socialinių tinklų formavimosi motyvas – saugumo siekis.

Kiekvienoje erdvėje, ar tai būtų profesinė ar šeimyninė, mes susikuriame savo silpnus ar stiprius socialinius tinklus. Jei socialinio tinklo elementų tarpusavio ryšiai* stiprūs, jie gali turėti įtakos daugeliui dalykų, tarkim geras darbuotojas susikūręs stiprų socialinį tinklą, išėjęs iš organizacijos, kartu išsineša tą tinklą su savimi, taip sukeldamas didelius nuostolius organizacijai.

 

1.2.            Interneto tinklas

 

Atsiradus pasauliniam interneto tinklui, žmonės pradėjo bendrauti interaktyviai. Internetas – kaip globalus kompiuterinio komunikavimo (computer mediated communication, CMC) stuburas: tai tinklas, jungiantis daugumą kompiuterinių tinklų. Atsiradus internetui, atsiranda bendravimas interneto pagalba – taip į virtualią erdvę persikelia ir socialiniai ryšiai. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė (studijos nuotoliniu būdu, prekyba internete, mokesčių mokėjimas internete ir t.t.).

Augant technologinei pažangai, augo ir interneto vartotojų kiekis, keitėsi žodžių socialinis tinklas prasmė, kokią ją vartojo sociologai, psichologai, antropologai ir kiti socialinių mokslų atstovai savo tyrimuose, išsiplėtė. Studijuojant bei vystant interneto technologijas, atsiranda termino Web 2.0 sąvoka. Ją pirmą kartą pavartoja O’Reilly Media – Amerikos žiniasklaidos įmonė įkurta Tim O’Reilly, kalbėdami apie tokius tinklalapius, kuriuose turinį kuria patys vartotojai. Tinkliškumas pasižymi tuo, kad tinklas čia – kaip platforma, kuri suteikia vartotojams galimybę patiems kurti turinį, jungtis į tarpusavio tinklus ir tokiu būdu bendrauti. Visa tai – turi būti pasiekiama per interneto naršyklę, o ne instaliuojama į kompiuterį; vartotojams priklauso duomenys, kuriuos jie suvedė (tinklaraščiai); pasižymi labai plačiu bendradarbiavimu, vartotojai įtraukiami į sistemų tobulinimą ir vystymą, bendradarbiaujama su kitais tinklalapiais ir pan.

Analizuojant visuomeniškumo pobūdį, svarbu išskirti stiprių ir silpnų ryšių reikšmę. Internetas ypač tinkamas užmegzti daugybei silpnų ryšių. Silpni ryšiai naudingi tuo, kad padeda gauti informaciją bei atverti galimybes mažomis sąnaudomis. Interneto privalumas yra tas, kad jis sudaro sąlygas lygiateisio bendravimo principu užmegzti silpnus ryšius su svetimais žmonėmis – šitaip socialiniai bendraujančiųjų ypatumai mažiau riboja arba net blokuoja komunikaciją.  Iš tiesų ir elektroninėje, ir fizinėje aplinkoje silpnieji ryšiai padeda bendrauti skirtingų socialinių charakteristikų žmonėms, šitaip išplėsdami visuomeniškumo sritį už socialiai apibrėžtų savęs suvokimo ribų. Šiuo atžvilgiu internetas gali prisidėti  socialinių ryšių plėtros visuomenėje, kuriai, kaip mano M. Castellsas, būdinga sparti individualizacija ir pilietinis laisvumas [4, p. 355].

 

1.2.1.      Virtualios bendruomenės

 

Virtualiosios bendruomenes* atsirado netrukus, po pirmųjų kompiuterinių tinklų atsiradimo, 6-ame dešimtmetyje. Bet tik 7-jo dešimtmečio pabaigoje atsirado pakankamai kompiuterių vartotojų, kad galėtų susikurti kokios nors jų organizacijos. Virtualoji bendruomenė  („Virtual community“) – terminas išplito Howardui Rheingoldui apibūdinant elektroninių skelbimų lentų (bulletin board system, BBS) naudojimą. Ši paslaugų priemonė leidžia kompiuterių tinklų vartotojui skelbti savą informaciją tinkle. Dažniausiai ji specializuojama tam tikrai interesų sričiai. Taip jos virto įvairiausius interesus ir sąjungas atspindinčiomis el. pranešimų lentomis. H. Rheingoldas virtualias bendruomenes apibūdina kaip socialinės grupės, kurios susikuria tinkle tada, kai žmonės bendrauja tiek ilgai, jog atsiranda žmogiški jausmai, kurie virtualioje erdvėje formuoja asmeninių santykių voratinklius. Vėliau, tiriant interneto bendruomenes, ši sąvoka išplito, kadangi išplito virtualios aplinkos naudojami elektroniniai bendravimo būdai, tokie kaip el. pašto konferencijos, CHAT‘ai, Forumai, socialinių tinklų svetainės, MUD („multi-user dimension“ – vaidmenų žaidimas realiuoju laiku, kuriame interneto vartotojai – žaidimo dalyviai – sujungti bendroje virtualioje aplinkoje) ir t.t. Virtualių bendruomenių reikšmingumą liudija ir toks faktas, kad šios bendruomenės jau dabar yra vienas iš modernaus verslo modelių. Po beveik kiekvienu didesniu prekiniu ženklu („brand“) yra susikūrę ir kuriasi virtualios bendruomenės. Šios bendruomenės reikšmingos ne tik verslo, ar pramogų sektoriuje, bet ir politiniame gyvenime. Vienydamos daugybę žmonių, besiremiančios demokratijos principais, jos tampa galinga jėga, įtakojančia valstybių politiką. Tokiu būdu jos vėl įgalina tiesioginės demokratijos, egzistavusios senovės Graikijoje, atgimimą [12, p. 8]. Vėliau atsirado tokios sąvokos kaip online/offline communities. Lietuviško atitikmens nėra. Galima būtų vartoti tokias sąvokas, kaip internetinio ir betarpiško bendravimo bendruomenės. Buvo svarstoma, ar virtualios bendruomenės visgi yra realios bendruomenės. Pasak B. Wellman, virtualios bendruomenės – tai bendruomenės, tačiau jos yra nefizinės bendruomenės, todėl ryšys ir bendravimas jose vyksta pagal kitokius modelius negu fizinėse bendruomenėse. Tačiau jos nėra „nerealios“, o tiesiog gyvuoja kitame lygmenyje. Jos funkcionuoja kaip tarpasmeniniai socialiniai tinklai, kurių ilgalaikiame bendravime visgi gali sukurti savitarpiškumo ir paramos atmosferą [4, p. 356].

Virtualios bendruomenės yra stipresnės nei paprastai mano stebėtojai. Internete galima aptikti daugybę savitarpio pagalbos pavyzdžių, net ir tarp silpnais ryšiais saistomų vartotojų. Iš esmės elektroninis komunikavimas puoselėja nevaržomą diskusijų dvasią, tuo sudarydamas sąlygas puoselėti nuoširdumą. Tokio bendravimo kaina, beje, yra didelis tokių draugysčių „mirtingumas“, kai į kokį nors netikusį sakinį gali būti atsakyta ryšio nutraukimu visam laikui.

Tiriant internetinio bendravimo poveikį fiziniam artumui bei visuomeniškumui išsiskyrė tokie bendruomenių tipai:

Prarasta bendruomenė:

Žmonės užsidaro namuose prie kompiuterių, nustoja betarpiškai bendravę su žmonėmis, dalyvavę bendruomeninėse veiklose, nepasitiki kitais žmonėmis ir t.t. (Nie and Erbring).

Išlaisvinta bendruomenė:

Internetas suteikia galimybę susigrąžinti prarastą interneto bendruomenę, įveikti egzistuojančius socialinius barjerus. Internetas išplečia socialinius tinklus ir juos sustiprina (Wellman).

Nekintanti bendruomenė:

Bendruomenė nesikeičia. Internetas yra kasdienio gyvenimo atspindys, jis nekeičia žmonių asmenybių (Uslaner) [15].

 

1.2.2.      Virtualaus bendravimo aspektai ir virtualios asmenybės.

 

Tekstinėje interneto komunikacijoje žmogus susikuria savo virtualią asmenybę su pseudonimu.  Iš tiesų kiekviena pravardė turi savo atsiradimo istoriją ir kelia tam tikrų asociacijų. Todėl ji yra kaip vizitinė kortelė. Tačiau vieni žmonės konstruoja virtualias asmenybes, o kiti ne. Psichologai tai aiškina socialiniu asmenybės rigidiškumu. Skiriami du socialinio rigidiškumo tipai. Pirmasis – tai vaidmens (arba „aš“ koncepcijos) rigidiškumas, kuris pasireiškia tuo, kad žmogus priima save kaip tam tikrų rolių vykdytoją ir atitinkamai elgiasi taip, kaip elgtųsi atlikdamas tą ar kitą rolę. Antrasis – tai dispozicinis rigidiškumas (griežtų ribų laikymasis, dėl kurių žmogus pasaulį mato tik baltą arba juodą). Nerigidiškam grupinių normų įsisavinimui būtina, kad žmogaus socialinis „mes“ būtų suvokiamas pakankamai plačiai, o ne apsiribotų identifikacija su viena atskira žmonių grupe. Tai vyksta dalyvaujant įvairiose žmonių grupėse, iš kurių išeiti visuomet galima kada tik panorėjus. Virtualių asmenybių konstravimas gali turėti amžiui būdingų ypatybių ir sietis su tuo, kaip žmogus vertina save apskritai. Paauglystei būdinga identifikacijos krizė, kurios metu paauglys savąjį „aš“ lygina su išgalvotu. Šiuo atveju virtualios asmenybės gali atlikti savęs patikrinimo funkciją. Akivaizdu, kad virtualių realybių konstravimui reikia ne tik suvokti save kaip potencialų įvairių rolių atlikėją, bet ir norėti tas roles vaidinti. Gali būti, kad noras konstruoti virtualias asmenybes yra susijęs su nepakankama įvairių „aš“ aspektų realizacija gyvenime arba realus gyvenimas atrodo pernelyg normatyvus. Tai kelia norą nugalėti normatyvus ir konstruoti nenormalias virtualias asmenybes. Realioje visuomenėje yra nustatytos normos, kurios tam tikros lyties žmogui kelia atitinkamo elgesio reikalavimus. Virtualiame pasaulyje žmogus gali išvengti savo lyčiai keliamų elgesio reikalavimų, prisistatęs priešingos lyties ar belyčiu asmeniu. Jei visuomenė apriboja žmogaus savirealizacijos galimybes, atsiranda motyvacija dalyvauti virtualiame pasaulyje ir konstruoti pageidaujamą asmenybę. Interneto bendravimas tokiu atveju atlieka kompensacinį vaidmenį. Ir atvirkščiai – žmogui, visiškai realizuojančiam savo „aš“ gyvenime, greičiausiai nekils noras kurti netikrovišką virtualią asmenybę [2].

Naujų virtualių asmenybių konstravimas yra ypatingai susijęs su anonimiškumu.  J.Palme bei M. Berglund darbe apie anonimiškumą ir pseudonimiškumą  teigia, kad internete šis reiškinys įgavo naują suvokimo dimensiją. Išplitus interneto tinklui, vartotojui tapo žymiai lengviau pasiekti kitus anonimiškai, tačiau šimtaprocentinis anonimiškumas internete neegzistuoja – visada yra būdų atsekti asmenį, ypač jei jis daug kartų naudojo tuos pačius būdus pasiekti anonimiškumą [9].

Kitas svarbus aspektas bendraujant internetu – kalbos transformacijos. Visi bendraujant internetu vartojamos kalbos –  elektroninio diskurso (ED) – tyrinėtojai sutaria, kad ED turi ir sakytinės, ir rašytinės kalbos bruožų. Todėl vieni ją vadina sakytinės ir rašytinės kalbos hibridu (Collot, Belmore 1993; Ferrera ir kt. 1991; Baron: 2000), kiti – kalbėjimu rašant (Davis, Brewer 1997). Vaizdžiai ir originaliai ED yra apibūdinęs Jimas Girardas: bendrauti internetu – tai tarsi rašyti laiškus, kurie siunčiami telefonu [11, p. 100].

 

1.3.            Socialiniai tinklai internete

1.3.1.      Socialinių tinklų tinklalapių apibrėžimas

 

Socialiniai tinklai internete turi gana platų suvokimo spektrą.  Plačiąja prasme dažniausiai ši sąvoka vartojama kalbant apie tokius tinklalapius, kurie suteikia vartotojams galimybę patiems kurti turinį, jungtis į tarpusavio tinklus ir tokiu būdu bendrauti, visa tai turi būti pasiekiama per interneto naršyklę. Tokių tinklalapių pavyzdžiai yra Myspace, Wikipedia, Youtube, tinklaraščiai* . Tačiau šio darbo tikslas – išnagrinėti socialinių tinklų, orientuotų į bendravimą, paslaugų/portalų** nagrinėjimą. Dar kitaip juos galima būtų pavadinti socialinių ryšių portalais. Paslaugos esmė – kurti bei tvirtinti internetines bendruomenes (socialinius tinklus) žmonėms, kuriuos sieja tie patys pomėgiai ar veikla. Toliau darbe bus vartojama socialinių tinklų (ST) sąvoka, nusakanti šią siaurąją prasmę.

Apibendrinant literatūra galime trumpai apibrėžti ST svetainių funkcijas:

  1. Galimybę apribotos sistemos viduje susikurti savo paskyrą (angl. „account“)bei viešai prieinamą arba dalinai prieinamą  vartotojo profilį.
  2. Įtraukti vartotojus, su kuriais sieja tam tikri ryšiai, į savo tam tikrą „draugų“ sąrašą.
  3. Sužinoti kokie ryšiai sieja kitus vartotojus.  Šių ryšių tipai ar savybės gali kisti, priklausomai nuo svetainės pobūdžio.

Profiliai yra unikalūs puslapiai, kur vartotojas gali skelbti tam tikrą informaciją apie save arba kaip metaforiškai įvardijo J. Sundén „įvesdamas save“ (angl. „type oneself into being“)  savo darbe „Material Virtualities“ (2003). Prisijungęs prie ST, asmuo privalo įvesti savo duomenis (tokius kaip amžius, buvimo vieta, interesai ar tiesiog informacija „apie mane“), kurie vėliau sugeneruojami į jo profilį. Dauguma svetainių taip pat drąsina vartotojus talpinti savo fotografijas. Vienos svetainės leidžia vartotojams padidinti savo profilius, pridėdamos daugialypį turinį (video peržiūra, muzikos klausymasis) ar pakeisdamos jų profilio išvaizdą, pritaikyt pagal nuotaiką. Kitos, leidžia vartotojams pridėti suprogramuotus internetui modulius (aplikacijas), kurias galima pritaikyti ir tokiu būdu išplėsti savo profilį.

Profilių matomumą vartotojas renkasi savo nuožiūra. Vienose sistemos profiliai yra pagal pradinį nustatymą yra prieinami interneto paieškos sistemoms bei juos gali matyti prie svetainės sistemos neprisijungę asmenys, kitose pats vartotojas gali nustatyti, kam prieinama, o kam ne jo pateikta profilio informacija (kartais už tokią galimybę reikia sumokėti). Kitose sistemos, kaip pavyzdžiui, Facebook  pagal susitarimą profilio prieinamumas galimas tik savo draugų tinkle, nebent profilio savininkas uždraudžia tam tikriems asmenims, esantiems jo tinklo rate, tokią prieigą. Tokios  struktūrinės galimybės keisti profilio matomumą – yra vienas pagrindinių ST svetainių bruožų, skiriančių jas viena nuo kitos.

Po prisijungimo prie svetainės, jos nariai skatinami surasti kitus narius, su kuriais sieja tarpusavio ryšiai, tokiu būdu galėdami save identifikuoti svetainės sistemoje. Priklausomai nuo svetainės tie ryšiai gali būti įvardijami kaip „draugai“, „fanai“, „kolega“ ir t.t. Kai kurios svetainės įvardija šiuos ryšius tik vienu apibūdinimu – draugai. Tačiau terminas „draugai“ šiuo atveju gali būti klaidinantis, kadangi ne visi ryšiai gali būti siejami su tiesiogine žodžio „draugystė“ prasme.

Esminis momentas ST svetainėse yra ryšių arba „draugysčių“ parodymas. Draugų sąrašas nurodo ryšius į kiekvieno draugo profilį – tokiu būdu naršant tarp draugų profilių susidaro galimybė profilio žiūrėtojams ištirti draugų tinklą. Ar yra galimybė matyti vartotojų draugų sąrašą, vėlgi priklauso nuo portalo pobūdžio ir jo galimybių.

Didžioji dalis ST svetainių suteikia galimybę atvirai komentuoti profilyje bei privačių žinučių (panašių el. pašto) funkciją. Be šių pagrindinių funkcijų, populiarios ir kitos, tokios, kaip nuotraukų ar video medžiagos talpinimas, trumpųjų žinučių siuntimo paslaugos. Dažnai socialinių tinklų svetainės yra kategorizuojamos pagal jų sukūrimą tam tikroms kalbinėms, regioninėms, etninėms, politinėms, profesinėms ir pan. grupėms. Tačiau kol dauguma tokių svetainių yra plačiai prieinamos, jos sudaro galimybę kurtis homogeninėms grupėms (pagal lytį, tautybę ir pan.) jų pačių viduje, taip padalydamos svetainės bendruomenę į tam tikrus segmentus, net jei tai nebuvo pradinė svetainės idėja [3].

Šiuo metu, norint tapti daugumos internetinių bendruomenių nariu, dar nereikia mokėti nario mokesčio. Taip yra todėl, kad tokie portalai yra laikomi reliatyviai nauju reiškiniu ir galima nauda, atsirandanti jais besinaudojant, dar nėra iki galo susiformavusi vartotojų sąmonėje [1].

 

1.3.2.      Socialinių tinklų tinklalapių atsiradimas ir raida

Pasaulyje pirmosios tokio tipo svetainės buvo Classmates.com (skirta bendraklasių paieškai) ir SixDegrees.com. Pastaroji buvo labiausiai panaši į dabartinį tokio tipo svetainių apibūdinimą. Joje buvo galima kurti profilį, draugų ratą ir, prasidedant 1998 metams, atsirado galimybė naršyti po draugų profilius. Profilio susikūrimo galimybė egzistavo ir daugumoje pažinčių ar kitų formalių bendruomenių svetainėse. Classmates.com svetainė iš pradžių leido prisijungti prie savo universiteto ar kolegijos tinklo, tačiau nebuvo galimybės susikurti savo profilio ir draugų sąrašo. Visas šias savybes pirmoji apjungė SixDegrees.com. Ši svetainė save reklamavo kaip priemonę žmonėms susisiekti ir siųsti žinutes tarpusavyje. Dėl menko verslo plėtojimo, pritraukusi milijonus vartotojų, ši svetainė 2000 metais  nustojo veikti. Šios svetainės įkūrėjo A. Weinreich (2007) nuomone, ši paslauga internete tiesiog per anksti atsirado, nes besibūriuojantys interneto vartotojai neturėjo dar pakankamai didelio draugų rato, kurie galėjo naudotis internetu ir jų nedomino pažintys su nepažįstamaisiais.

Nuo 1997 iki 2001 aibė svetainių pradėjo siūlyti įvairių įrankių skirstant profilius ir draugus. AsianAvenue, BlackPlanet, and MiGente leido kurtis asmeninius, profesinius ar pasimatymams skirtus profilius – tokiu būdu vartotojai galėjo susirasti draugų pagal savo profilius ir tam nereikėjo jokių draugystės patvirtinimų. Po kurio laiko panašią sistemą pradėjo naudoti ir tinklaraščių bendruomenė LiveJournal – žmonės galėjo prisijungti kitus vartotojus kaip draugus ir taip sekti jų įrašus internete bei valdyti privatumo nustatymus. Vėliau ir kitos svetainės atsinaujindamos išplėsdavo vartotojų galimybes.

Kita banga prasidėjo 2001 metais, pradėjus veikti Ryze.com, kuri skelbė padėsianti įtakoti verslo tinklus. Ryze.com įkūrėjas pirmuosius su šiuo portalu supažindino savo draugus, kurie tiesiogiai priklausė San Francisco verslo ir technologijų bendruomenei, įskaitant ir verslininkus bei investitorius būsimųjų ST svetainių. Pagrinde žmonės, kuriems priklausė Ryze, Tribe.net, LinkedIn, and Friendster, buvo artimai tarpusavyje susiję tiek asmeniniais, tiek profesiniais ryšiais. Jie tikėjo, kad jie galėjo palaikyti vienas kitą be jokios konkurencijos. Galiausiai Ryze taip niekada ir nesulaukė didelio populiarumo, Tribe.net išaugo į interesų bendruomenių tinklą, LinkedIn tapo galingu verslo portalu, o Friendster buvo įvardintas kaip žymiausias ir „vienas didžiausių nusivylimų interneto istorijoje“* [3].

5 KOMENTARAI

KOMENTUOTI