SIUVINIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI IR LAIKYMAS

Siuviniai turi atitikti techniniuose gaminių aprašymuose pateiktą modelių siluetą, formos, sukirpimo, dydžių, pradinių medžiagų ir apdailos charakteristiką.

Reikia, kad visi siuviniai būtų meniškai apdoroti, atitiktų paskirtį ir estetinius reikalavimus.

Siuvinių forma turi atitikti vartotojo kūno formą.

Reikalaujama, kad jie patenkintų higieninius ir eksploatacinius reikalavimus. Apdorojimo kokybė (sujungimo tvirtumas, apdorojimo tikslumas, gamybinių – pasiuvimo ydų nebuvimas) turi būti aukšta.

Siuviniai turi būti gerai išvalyti ir išlaidyti.

Drabužiams keliamų reikalavimų apibūdinimas:

Estetiniai reikalavimai – tai drabužių grožis, dailumas ir išraiškingumas.

Drabužių grožis, dailumas ir išraiškingumas pasiekiami kompozicijos pagalba. Kompozicija tai visų tam tikro modelio detalių vieningumas, jų savitarpio priklausomybė, darnumas ir proporcingumas.

Estetinės drabužių savybės priklauso nuo audinio faktūros, jo spalvos bei rašto ir nuo drabužio silueto bei formos.

Siluetas – tai išoriniai drabužio kontūrai.

Drabužių siluetų daug, tačiau pagrindiniai yra keturi:

1.prigludęs;

2.pusiau prigludęs;

3.tiesus;

4.laisvas.

Prigludusio silueto drabužiai glaudžiai prigludę prie figūros, ypač prie liemens, pusiau prigludusio – lengvai prigludę prie figūros ir sušvelnina jos kontūrus, tiesaus – turi vienodą plotį krūtinės, liemens, klubų ir apačios linijoje, laisvo – drabužiai nuo krūtinės linijos platėja į apačią.

Drabužių forma suteikiama, sujungiant atskiras detales į vieną visumą ir atliekant apdailą. Skiriamos trys pagrindinės drabužių formos:

1.griežta;

2.sportinė;

3.laisva (fantastinė).

Griežtos formos drabužis turi tiesias ir ryškias linijas, simetriškai išdėstytas detales, tiesų arba pusiau prigludusį siluetą, mažai detalių, beveik be apdailos.

Sportinė drabužių forma pabrėžia žmogaus figūros grakštumą ir sportiškumą.

Laisvos formos drabužiams būdingos įvairios sudėtingai išdėstytos detalės ir įvairiarūšė puošni apdaila.

Higieniniai reikalavimai – tai oro ir garų pralaidumas, higroskopiškumas, šiltumas, dulkių sugeriamumas, masė, spalva ir kt. Visos šios savybės priklauso nuo drabužio viršaus medžiagos savybių, jo konstrukcijos ir modelio.

Drabužiai turi pasižymėti geru oro ir garų pralaidumu, t.y. užtikrinti gryno oro cirkuliaciją prie vartotojo kūno, pašalinti garus ir odos išskiriamą angliarūgštę.

Higroskopiškumas – gaminio savybė sugerti ir pašalinti drėgmę (prakaitą) nuo kūno paviršiaus.

Šilumą apsaugančios savybės priklauso nuo viršaus medžiagos oro pralaidumo, oro tarpsluoksnio tarp atskirų drabužio sluoksnių dydžio, šilumą izoliuojančių įdėklų storio. Kadangi oras blogas šilumos laidininkas, tai kuo daugiau užsilaiko oro tarp atskirų drabužio sluoksnių, tuo geresnės jo šiluminės savybės.

Dulkių sugeriamumas – tai neigiama savybė, kuri blogina drabužio higieniškumą ir estetinę išvaizdą. Drabužių dulkių sugeriamumas priklauso nuo audinio faktūros, pluoštinės sudėties ir drabužio konstrukcijos. Mažiausia dulkių sugeria lygios faktūros audiniai, kadangi jų paviršiuje mažiausia jos susilaiko. Natūraliųjų pluoštų audiniai daugiau sugeria dulkių, negu cheminių pluoštų. Kuo mažiau gaminyje siūlų, reljefų, klosčių, tuo mažiau jis pridulksta.

Drabužio masė veikia žmogaus savijautą: esant didesnei masei sunaudojama daugiau energijos dėvint drabužį, atsiranda nuovargis, sumažėja darbingumas. Palengvinti drabužius galima, panaudojant jų gamybai tokias pagrindines ir pagalbines medžiagas, kurios atliktų tik apribotas funkcijas.

Spalva vaidina esminį vaidmenį drabužių gamyboje. Vasariniai drabužiai gaminami iš šviesių audinių, nes jie geriau atspindi saulės spindulius. Rudens – žiemos laikotarpiui skirtus drabužius tikslinga gaminti iš tamsių atspalvių audinių, geriau sugeriančių saulės spindulius.

Eksploataciniai reikalavimai – tai drabužių patogumas, stiprumas, atsparumas susidėvėjimui ir kt.

Drabužiai turi būti patogūs, nevaržyti žmogaus kvėpavimo, kraujo apytakos ir judesių, turi būti stiprūs ir atitikti savo paskirtį.

Drabužių stiprumas priklauso nuo pradinių medžiagų stiprumo, detalių sujungimo būdo, eksploatacijos sąlygų, dėvėjimo intensyvumo, priežiūros ir t.t.

Atsparumas nusidėvėjimui – pasipriešinimas mechaniniams (dilimui, glamžymui ir kt.), fiziniams bei cheminiams (šviesai, prakaitui ir kt.) ir biologiniams (mikroorganizmų ir kenkėjų pažeidimams) poveikiams.

Ekonominiai reikalavimai priklauso nuo pradinių medžiagų vertės, sukirpimo nuostolių, konstrukcijos ekonomiškumo ir kitų veiksnių. Drabužiai turi būti pigūs ir prieinami masiniam vartojimui.

Siuvinius reikia laikyti švariose, sausose, erdviose, gerai ventiliuojamose sandėlių patalpose, esant pastoviai normaliai (60 – 70%) santykinei drėgmei ir pastoviai (10 – 180C) temperatūrai.

Laikant siuvinius, reikia saugoti juos nuo dulkių, užteršimo, saulės spindulių, kandžių ir graužikų

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI