2007–2013 metais Europa priinvestavo į objektus, kurie, kaip paaiškėjo, yra arba nereikalingi, arba per brangūs išlaikyti. Tokias išvadas padarė Seimo Audito komitetas, susipažinęs su Europos Audito Rūmų pateikta 2013 metų ataskaita.
Kaip ir kiekvienais metais Seimo Audito komitetui buvo pristatyta Europos Audito Rūmų metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos biudžeto vykdymo. 2013 metai buvo paskutiniai praėjusio finansinio laikotarpio metai, todėl pristatyme buvo apžvelgti ir viso laikotarpio rezultatai. Auditoriai konstatavo tai, dėl ko abejones reiškė kiekvienais metais – valstybės narės daugiausiai dėmesio skyrė tam, kad lėšos būtų įsisavintos, t. y. vadovavosi principu „jei nepanaudosi – prarasi“, toliau prioritetas buvo teikiamas būtinybei atitikti taisykles, ir tik tada, tačiau ribotai – į rezultatų pasiekimą ir poveikio užtikrinimą. Žiūrėdama į perspektyvą Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė teigė, kad „nuo šiol ES lėšos turi būti atidžiau valdomos ir kontroliuojamos. Europos Komisija ir valstybės narės turi daugiau dėmesio skirti tam, kaip jos panaudoja mūsų mokesčių mokėtojų pinigus. Mums reikia daugiau paskatų, kad galėtume pagerinti veiklos rezultatus ir lėšas panaudoti racionaliausiu būdu“.
Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė pritarė, kad būtina griežčiau vertinti finansavimui atrenkamus projektus: „tiek investuojant nacionalines, tiek Europos Sąjungos lėšas turi būti daroma kaštų ir naudos analizė, taip pat privalo būti įvertintos alternatyvos ir investuojama kompleksiškai. Investicijos galimos tik į tokius objektus, kurie duos didžiausią naudą visuomenei ir kurių išlaikymas neguls nepakeliama našta ant mokesčių mokėtojų pečių. Tik tada nebus pristatyta nenaudojamų oro uostų, kelių, vedančių į niekur, ar milžiniškų eksploatavimo kaštų reikalaujančių daugiafunkcinių kompleksų. Laikas pradėti skaičiuoti, kur ir kaip leidžiame pinigus ir kokią realią naudą tai duoda vartotojams“.
