1.ES siekis – sumažinti avaringumą

Europos Sąjungos šalių transporto ministrai 2000m. Įsipareigojo per 2001-2010 metų laikotarpį žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičių sumažinti 50 procentų. Susitarusios šalys viena po kitos šiuos įsipareigojimus įtvirtino nacionaliniame lygmenyje.

Kaip toli pažengta nuo to laiko, kai buvo priimtas  įsipareigojimas? Šių metų pradžioje Europos Komisijos atlikti tyrimai parodė, kad eismo įvykių metu žuvusių skaičius ES sumažėjo apie 17-18 procentų.

Tokios šalys, kaip Portugalija, Švedija, Olandija, Danija, Vokietija ir iš dalies Italija, yra teisingame kelyje siekiant užsibrėžto tikslo. Visos šios šalys iki 2005m. Sugebėjo daugiau nei 20 proc. Sumažinti eismo įvykių aukų skaičių. Tačiau Lietuvoje šis rodiklis tarp ES šalių yra pats blogiausias. Nes šis rodiklis ne sumažėjo, o padidėjo 8 proc.

2.Eismo įvykių priežasčių analizė Lietuvoje

Kiekvienais metais Lietuvoje daugėja eismo įvykių kuriuose žūsta arba sužalojami žmonės. Lietuva 2005m. Pagal žuvusiųjų skaičių, tenkantį 1mln. Gyventojų atsidūrė paskutinėje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių. 2005m. eismo įvykių metu žuvo 760 žmonių, sužeista 8497, tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Galima teigti, kad žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus sumažinti nepavyksta dėl neefektyvios eismo dalyvių kontrolės, netinkamos eismo dalyvių elgsenos, keliuose taip pat dar nesukurta saugi eismo dalyviams aplinka, kurios pagrindas yra efektyvios inžinerinės saugaus eismo priemonės.

Šalies keliuose yra per 250 avaringų ruožų („juodųjų dėmių). Kaimų teritorijomis ir užmiesčio keliams, kur važiuojama dideliu greičiu, tenka 75-80 proc. visų žuvusiųjų. Miestuose , kur dideli transporto priemonių ir pėsčiųjų srautai, įvyksta apie pusė visų įskaitinių eismo įvykių, tačiau miestuose važiuojama lėčiau, todėl eismo įvykių padariniai ne tokie skaudūs. 2002-2005 m, saugiam eismui užtikrinti buvo skirtas didesnis dėmesys negu iki tol: buvo įrengta apie 160 km. Atitvarų, 117 km. Pėščiųjų-dviratinikų takų ir šaligatvių, apšviesta 14 km. Kelių  ir t.t., tam skirta 75 mln. Lt.( iš jų apie 35 mln. Lt. Sudarė Europos sąjungos parama), tačiau  to aiškiai nepakanka.

Eismo įvykių skaičius didėja proporcingai didėjant ir eismo intensyvumui bei transporto priemonių skaičiui. Ši tendencija pastebima jau ne vienerius metus.

 

2005m. Dėl automobilių vairuotojų kaltės įvyko 5027 eismo įvykiai (7,8 proc. daugiau nei 2004m.), jų metu žuvo 509 eismo dalyviai ir 6881 buvo sužeistas.

Ypač padaugėjo eismo įvykių kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės įvyko 850 eismo įvykių (20,8 proc. daugiau), kurių metu žuvo 90 žmonių ir 1257 buvo sužeisti.

Dėl neblaivių , neturinčių teisės vairuoti kaltės įvyko net 54 proc. daugiau (palyginus su 204m.) eismo įvykių (255), jų metu 26 eismo dalyviai žuvo ir 399 buvo sužeisti.

2005 m.  dėl neturinčių teisės vairuoti kaltės įvyko 568 eismo įvykiai (9,1 proc. daugiau), jų metu 94 žmonės žuvo ir 905 buvo sužeisti. Pažymėtina, kad žuvusiųjų pėsčiųjų skaičius Lietuvoje (palyginti procentais su kitomis eismo dalyvių grupėmis) yra vienas didžiausių tarp ES šalių.

Analizuojant daugelio metų statistinius duomenis galima išskirti tokias pagrindines skaudžių eismo nelaimių priežastis:

1)       leistino greičio viršijimas;

2)       vairavimas apsvaigus nuo alkoholio;

3)       vairavimas neturint teisės vairuoti, praktinės vairavimo patirties trūkumas;

4)       saugos  diržų nenaudojimas.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI