Tarptautinė oro uostų taryba (ACI EUROPE) skelbia, kad trečiąjį metų ketvirtį Europoje lėktuvais keliavo 3,5 proc. daugiau žmonių, o prie augimo reikšmingai prisidėjo ir Lietuvos oro uostai. Be to, sėkmingai vasaros sezoną užbaigęs Palangos oro uostas išskiriamas kaip labiausiai augęs „mažylis“ – 61,4 proc. daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Vasaros sezoną užbaigėme įspūdingai, Lietuvos oro uostai toliau rodė geresnius rezultatus nei ES augimo vidurkis. Palanga išliko vienas perspektyviausių oro uostų Europoje ir trečiąjį metų ketvirtį augimo tempais nusileido tik Lasi oro uostui Rumunijoje. Šie rezultatai tik darkart įrodo bendros šalies oro uostų krypties tinkamumą – naujos lietuviams ir svečiams siūlomos kryptys puikiai pasiteisino“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Tarptautinės oro uostų tarybos duomenimis, piko mėnesiais geriausius rezultatus rodė Pietų ir Rytų Europos oro uostai. Geresnių už ES vidurkį rezultatų pasiekė Lietuvos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Graikijos, Ispanijos ir Lenkijos oro uostai. Tiesa, toliau mažėjo skrendančių ne į ES šalis (-4,7 proc.), prastesnius rezultatus, nei tikėtasi, parodė Norvegijos oro uostai.

„Vasara buvo pilna kontrastų ir iššūkių, pirmiausia geopolitinių ir terorizmo. Nors saugesnių atostogų krypčių paieška buvo keliaujančių prioritetas, rugsėjį padėtis pagerėjo Turkijos oro uostuose. Aiškėja tendencija, kad mažų sąnaudų oro linijų aktyvi rinkodara ir konkurencija sudaro prielaidas mažesnėms oro uostams sparčiau augti. Be to, „Ryanair“ kompanijos atėjimas į vieną didžiausių oro transporto mazgų – Frankfurto oro uostą – tarsi žymi naujos eros pradžią, kai populiarėjančios kelionės mažų sąnaudų oro linijomis kurs hibridinę oro uostų rinką“, – teigė ACI EUROPE generalinis direktorius Olivier Jankovec.

Aviacijos specialistas taip pat pastebi, kad tradicinė oro uostų segmentacija turi vis mažiau prasmės. „Tradicinis oro uostų skirstymas į mega transporto mazgus, antrinius transporto mazgus, vidutinio dydžio ir „mažiukus“ oro uostus nebėra toks svarbus, o tai geriausia keliaujantiems žmonėms“, – sakė O. Jankovec.

Didžiausių oro uostų grupėje sparčiausiai augo Dublino, Barselonos, Amsterdamo, Kopenghagos ir Londono Getviko oro uostai. „Mažylių“ grupėje, kurioje Palangos oro uostas užėmė antrąją vietą, Palangai pavyko aplenkti Charkovo, Keflaviko (Islandijoje) ir Liublino (Lenkijoje) oro uostus.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2015 metus jie aptarnavo 4,2 milijono keleivių ir 50 tūkstančių skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraido 59 kryptimis į 50 miestų 26 šalyse Europoje ir už jos ribų, o šalies pasiekiamumą dar labiau didina 7 užsakomųjų skrydžių bendrovės. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI