Darbuotojų motyvavimas įmonėje

Artėjant baigiamiesiems egzaminams, vienas aktualiausių klausimų, kylantis jauniems žmonėms – kur stoti? Tai mažiau aktualu tiems, kurie nuo jaunų dienų žino, kuriuo keliu jie nori eiti ir kokios profesijos atstovais būti, tačiau, ko gero, didesnė jaunuolių dalis nežino, kokią specialybę pasirinkti. Tad kurie įsitikinimai mus labiausiai klaidina, kaip galime patys pamatyti dominančios srities virtuvę, kokios charakterio savybės yra labiausiai darbdavių vertinamos ir svarbiausia – ko klausyti: širdies ar proto?

Teisininkas neliks be duonos?

„Baigiantys mokyklą jaunuoliai dažnai yra pasimetę nuo informacijos kiekio. Natūralu, kad didelę įtaką dar nežinančiam, kuriuo keliu eiti jaunuoliui daro artimieji: tėvai, giminės ir draugai, kurie dažnai masiškai renkasi populiarias specialybes, vadovaudamiesi principu, pavyzdžiui, kad „teisininkas niekada neliks be duonos“. Net jei juos labiau traukia kita sritis, bijodami, anot jų artimųjų, miglotos ateities, jie nepasikliauja vidiniu balsu“, – pastebi karjeros portalų grupės „CVzona.lt“ direktorius Žilvinas Padegimas.

Anot specialisto, nežinodami, kuo remtis, jaunuoliai paklūsta, pavyzdžiui, tėvų patarimams, o šie neretai per savo vaikus bando įgyvendinti nerealizuotas svajones. Tad prieš atsižvelgiant į tėvų patarimus, taip pat reikėtų atsiminti, kad jie, nors ir norėdami vaikams paties geriausio, dažnai nemato visumos ir šiuolaikinio pasaulio siūlomų galimybių.

Išvengti nusivylimo padės…  darbo skelbimų aprašymai

Bendraudamas su jaunosios kartos atstovais, Ž. Padegimas pastebi: sakantys, jog nežino, ką nori veikti gyvenime, patys neretai negali įvardinti net ką veikia jų tėvai. O nuo to, anot specialisto, ir reikėtų pradėti rinkti informaciją, kuri padės susidaryti savo nuomonę apie darbo rinką.

„Dažnai vaikai sako, kad vienas iš tėvų, pavyzdžiui, yra vadybininkas, bet paklausti, ką konkrečiai tėvai daro darbe, jie negali atsakyti. Jaunuoliai nežino, kokias konkrečiais užduotis atlieka jų tėvai, o būtent nuo to ir reikėtų pradėti, siekiant suprasti, ką žmonės kasdien veikia, užsiimdami viena ar kita veikla. Tad domėkitės, ką veikia jūsų tėvai, giminės, apsilankykite jų darbovietėse – išnaudokite šiuos šalia esančius informacijos šaltinius! Tik taip susidarysite realų vaizdą ir savo asmeninę nuomonę apie konkrečias profesijas ar net įmones, pažinę jas iš vidaus“, – pataria Ž. Padegimas.

Neturinčius savo aplinkoje žmonių, kurie dirbtų jums galbūt įdomioje sferoje, Ž. Padegimas ragina su konkrečiomis profesijomis susipažinti skaitant darbo skelbimų aprašymus. Mat juose gana detaliai aprašomas darbo pobūdis, užduotys ir atsakomybės, o tai padės susidaryti gana realų vaizdą apie tai, ką konkrečiai daro vienų ar kitų specialybių atstovai bei kaip atrodo jų kasdienybė.

„Pareigybių aprašymų analizavimas karjeros portaluose taip pat bus naudingas norint išvengti nusivylimo ir pasverti pliusus bei minusus.  Mat neretai jaunuoliai idealizuoja darbą, pavyzdžiui, ligoninėje arba turizmo srityje, nežinodami, kad tai reiškia sunkų darbą naktimis, nepastovų grafiką ir kitas ne tokias romantiškas aplinkybes, kaip kad skamba iš pirmo žvilgsnio“, – aiškina Ž. Padegimas.

Problemų šaknys slypi mokymo įstaigose

Vis dėlto, kaip vieną didžiausių problemų, Ž. Padegimas įvardina tai, kad baigę universitetus jaunuoliai turi mažai realių praktinių įgūdžių. Jo teigimu, aukštojo ar aukštesniojo mokslo įstaigos suteikia daug teorinių žinių, mažiau dėmesio skirdamos praktinių įgūdžių lavinimui, todėl jaunuoliams dažnai pritrūksta jų amatui būtinų sugebėjimų. Tad čia specialistas taip pat ragina nuo jaunų dienų mokytis iš savo aplinkoje esančių žmonių ar atliekant savanorišką praktiką.

„Bėda ta, kad jaunuoliai galvoja, jog įgijus diplomą jiems atsivers durys į konkurencingą darbo rinką. Deja, yra ne visai taip. Per darbo pokalbį paprašius konkrečiai įvardinti, ką kandidatai moka daryti – dažnai jie negali atsakyti į šį klausimą. Spragas pastebiu net, atrodytų, tokiuose elementariuose įgūdžiuose, kaip kalbos – ne taip dažnai kandidatai išties gerai moka bent vieną užsienio kalbą“, – nusivylimu dalijasi Ž. Padegimas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad vertinant kandidatą svarbų vaidmenį atlieka ir jo charakterio savybės. Itin vertinamas punktualumas, patikimumas, sugebėjimas bendrauti, bet dar svarbiau – išklausyti. Mat išklausyti kitą svarbu ne tik dirbant su klientais, bet ir komandoje, kai yra deleguojamos užduotys. Negebantis išklausyti kitų, dažnai ne iki galo išgirsta, ko iš jo tikimasi ir netinkamai atlieka paskirtas užduotis. Tad neturėdamas šios, atrodytų, elementarios savybės, net kompetetingas specialistas gali nuvilti.

Taigi kuo pasikliauti – širdimi ar protu?

„Atkreipkite dėmesį – ką jūs nuo pat mažų dienų mėgote daryti: piešiate – puiku, tai gali būti ženklas, kad jūsų pašaukimas yra dizaino sritis. Vaikystėje itin mėgote konstruoti? Tai gali būti pirmas požymis, kad jūs atsiskleistumėte architektūros ar statybų srityse. Gali skambėti šiek tiek naiviai, tačiau iš tiesų čia slypi labai daug informacijos apie jus pačius. Stebėkite savo pomėgius – juose atsiskleidžia talentas!”  – drąsina Ž. Padegimas.

Apibendrinant Ž. Padegimas, ilgus metus bendradarbiaudamas tiek su darbdaviais, tiek su darbo ieškančiais žmonėmis trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje –  įsitikino, kad svarbiausia yra klausyti savo vidinio balso. Jis teigia, kad sekant tuo keliu, kuriuo eiti kviečia širdis, stengiantis įgyti praktinių įgūdžių toje srityje ir kantriai dirbant – būsite ne tik laimingi, jausdamiesi, kad dirbate prasmingą darbą ir suteikiate laimės kitiems, bet pastebėsite, kaip jūsų pareigos ir pajamos taip pat nuosekliai kils.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI