Šiomis dienomis tūkstančiai bankų verslo klientų į savo sąskaitas gavo netikėtą dovaną iš elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ – 1 euro centą. Mokėjimo paskirties lauke buvo įrašytas toks tekstas: „Paysera.lt IBAN sąskaita – tai 0 Eur už pinigų įskaitymą iš kitų bankų ir pervedimus sistemos viduje, o pervedimas į kitus bankus tik 0,15 Eur“. Tiesa, dovaną apkartino tai, kad bankai už šį įskaitymą iš savo klientų nuskaičiavo komisinį mokestį – dažniausiai 0,35 arba 0,41 Eur.
„Šia akcija siekėme atkreipti įmonių dėmesį į bankų taikomus didžiulius dvigubus komisinius mokesčius – už pinigų pervedimą moka ne tik pinigų siuntėjas, bet ir gavėjas. Taigi apmokestinama tai, kas bankams beveik nekainuoja. Beje, tokį mokestį būtų sunku rasti kitose Europos Sąjungos šalyse – jį taiko tik Lietuvos komerciniai bankai. Keista, kad žmonės yra susitaikę su tokiu bankų elgesiu ir kasdien atiduoda jiems savo pinigus praktiškai už nieką, nors aktyviai reiškiasi dėl didelių kainų prekybos centruose, – sako Rūta Šeštokaitė, elektroninę mokėjimo sistemą „Paysera“ vystančios bendrovės „EVP International“ atstovė spaudai. – Mes patys esame už sąžiningą kainodarą. Į „Paysera“ sąskaitas pervedimai eurais iš visų Europos ekonominės erdvės bankų įskaitomi nemokamai, komisinis mokestis taikomas tik pinigus pervedančiajam ir tai jis yra beveik 3 kartus mažesnis nei paprastai taikomas Lietuvos bankų. Tą patį galėtų daryti ir bankai, bet, matyt, nemato prasmės sudaryti palankesnių sąlygų savo klientams, nes jie tiesiog tyli ir susimoka. Panašu, kad Lietuvoje veikiantys bankai elektroninius atsiskaitymus skatina tik brangindami atsiskaitymą grynaisiais, o ne mažindami el. atsiskaitymų kainas.“
Taip pat akcijos iniciatoriai norėjo atkreipti įmonių dėmesį ir į tai, kad tokia bankų kainų politika atveria kelią piktavaliams. Dabar fiziniai asmenys turi galimybę atlikti pervedimus nemokamai arba labai pigiai (kad ir iš „Paysera“ sąskaitos), tad tokių pervedimų po 1 euro centą gali padaryti daugybę, o už tą centą įmonės ar privatūs asmenys bankams turėtų sumokėti keliasdešimt kartų didesnius komisinius. Taip galima patirti visai nemenką „minusą“. Vienintelė patikima apsauga nuo tokių nuostolių – bankas, kuris už įskaitymą neims daugiau nei 1 euro centą. Palyginti visų mokėjimų rinkos dalyvių kainas ir pasirinkti priimtiniausią paslaugos teikėją galima Lietuvos banko svetainėje (http://www.lb.lt/ikainiai/Funds.aspx).
Pasak „EVP International“ atstovės, ši akcija neliko nepastebėta: „Smagu, kad vis dėlto dauguma ne savo noru sudalyvavusiųjų mūsų akcijoje su šypsena įvertino jos originalumą ir aktualumą – atsiranda suprantančių, kad bankai piktnaudžiauja savo padėtimi ir jau yra alternatyvų jiems.“
„EVP International“ atsiprašo buhalterių už papildomą darbą ir tikisi, kad akcija bus naudinga įmonėms – jos metu paskleista informacija padės priimti naudingus sprendimus ir sutaupyti nemenkas pinigų sumas.
Beje, tokia reklamos forma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nedraudžiama, o pasaulyje esama ir plačiai nuskambėjusių analogų. 2009-aisiais Austrijos įmonė „Draftfcb Kobza“ panašiu būdu ieškojo buhalterės – pervedė įmonėms po eurą, o mokėjimo paskirties laukelyje įrašė darbo skelbimą. Taip norėta surasti tikrai pastabią buhalterę ir jiems tai pavyko.
Pastaruoju metu pastebimas vis didesnis verslo susidomėjimas elektroninių pinigų įstaigomis ir daugėja savo pagrindinį banką keičiančiųjų į „Paysera“. Dar nesusipažinusiems su elektroninių įstaigų veiklos reguliavimu ir jose laikomų pinigų saugumu, rekomenduojama pasižiūrėti trumpas ir informatyvias paskaitas apie mokėjimų rinkos dalyvius:
