Gražus ir stilingas mobilusis telefonas tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Neturėdamas šalia savęs mobiliojo ryšio telefono žmogus jaučiasi nesaugus, nutolęs nuo aplinkinių. Šis keistas jausmas atsiranda, todėl, kad šiuolaikinis žmogus nori pastoviai būti įvykių sūkuryje: jis nenori praleisti nei vienos progos gauti naujos informacijos, nenori praleisti nei vieno skambučio. Tačiau ar ši populiarioji mobili ryšio priemonė, siejanti 96% Lietuvos studentų, gausybės moksleivių ir vis dar atsirandančių naujų vartotojų, yra saugi?

Į šį klausimą bandė atsakyti mokslininkai dar 1996 metais. Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (angl. ICNIRP) pareiškime buvo teigiama: „Mobilieji telefonai nesukelia nudegimų, veikia kitus elektros prietaisus…“ Tačiau ar jie nesukelia vėžio ar kitų pakitimų žmonių sveikatai taip ir nebuvo išsiaiškinta, nes, pasak ataskaitos, nepakako duomenų. Metai ir toliau slenka, ką naujo gali pasakyti mokslininkai?

2001 m. gegužės mėnesį Britų medikų asociacija iš atliktų tyrimų konstatavo, kad mobilieji telefonai daro įtaką fiziologijai. Poveikis neturėtų sukelti kokių nors komplikacijų.

2003 m. gruodžio mėnesį švedų mokslininkai (Swedish Radiation Protection Authority’s Independent Expert Group on Electromagnetic Fields) paskelbė, kad yra gauti tyrimų rezultatai, tačiau jie nebus skelbiami, tol, kol nebus atlikti pakartotiniai tyrimai, o tai ilgokai užtrunka.

Nuo 2000 iki 2004 m. gegužės mėnesio trukęs tyrimas, kurį atliko Vokietijos tyrimų organizacija VENUM ( ją finansavo ES), turi nenuginčijamų įrodymų apie mobiliųjų telefonų spinduliavimo keliamą žalą: aptiktas poveikis ne tik atskirom ląstelių grupėm, bet ir DNR grandinei.

2005 m. sausio mėnesį Nacionalinė radiologijos apsaugos taryba (National Radiological Protection Board ) tyrimų ataskaita patvirtina, kad išsiaiškinti kokį poveikį daro mobiliųjų telefonų naudojimas reikia dešimtmečių. Tačiau iš gautų rezultatų organizaciją sudarė griežtas nuorodas mobiliųjų telefonų gamintojams ir vartotojams.

Pasaulyje yra ne viena ir ne dvi organizacijos tiriančios mobiliųjų prietaisų poveikį, tačiau rytų Europos šalyse yra per mažai dėmesio kreipiama į keliamą pavojų. Iš čia ir kyla didžiausia problema – informacijos stygius.

Šio straipsnio tikslas – remiantis pasauline patirtimi atskleisti, kokį ryšį turi mobilieji telefonai ir žmogaus sveikata, ar tai pavojinga ir ko yra pasiekęs mokslas šioje srityje?

Pagrindiniai  uždaviniai: išsiaiškinti dabartinę vykdomų tyrimų situaciją, suprasti, kokią žalą gali daryti pastovus mobiliųjų telefonų naudojimas ir kaip sumažinti ją.

Darbe remiamasi World Health Organization (WHO), the

Independent Expert Group on Mobile Phones (IEGMP), the British Medical  Association The professional association for doctors (BMA) ir  National Radiological Protection Board (NRPB) tyrimų rezultatais ir ataskaitomis

 

2. Skaitmeninis ryšys

Mobilieji telefonai, būdami aktyvūs, spinduliuoja labai stiprius elektromagnetinius laukus. Skaitmeninis ryšys generuoja pulsuojančius elektromagnetinius laukus. Elektromagnetiniai laukai ir bangos atsiranda, kintant elektros krūviams. Tai akimi nematomi sūkuriniai elektriniai ir magnetiniai laukai, sklindantys erdvėje šviesos greičiu. Biologinis elektromagnetinės radiacijos veikimas priklauso nuo jos energijos galingumo, poveikio trukmės bei individualių organizmo savybių.

Gyvi organizmai elektromagnetines bangas atspindi arba sugeria. Audiniams sugeriant tokias bangas, pakinta vandens ir baltymų molekulių erdvinis išsidėstymas, jos išsidėsto pagal tam tikrą ašį – įsielektrina. Šiai radiacijai perėjus į šiluminę energiją, pasireiškia terminis poveikis. 1990 metais JAV            Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje ataskaitoje elektromagnetines bangas buvo siūloma klasifikuoti kaip fizinį faktorių, sukeliantį onkologinių susirgimų vystymąsi. Tačiau šio siūlymo buvo atsisakyta, kadangi tikslus elektromagnetinės radiacijos poveikio organizmui mechanizmas iki šiol nėra žinomas. Iš dalies šį sprendimą lėmė ekonominiai motyvai bei įtakingi pramonės sluoksniai.

2.1. Paslaugų  savybės

Viskas kas yra susiję su mobiliaisiais telefonais remiasi duomenų perdavimu. Duomenys tai balsas, tekstas, paveiksliukai, melodijos ir kita skaitmeninė informacija. Telefono aktyvumas priklauso nuo to, kokiu būdu perduodami duomenys.

 

Tipas Ryšio tipas, naudojantis paslauga
Balso skambutis Pastovus ryšys
SMS, MMS Laikinas ryšys
WAP, GPRS, EDGE Pastovus ryšys

 

Mobiliojo telefono ryšio pastovumo priklausomybė nuo duomenų perdavimo tipo.

Kiekvienas duomenų perdavimas reikalauja telefono aparato tiesioginio ryšio su paslaugų teikėju. Tik skirtumas tas, kad perduodant trumpąsias žinutes (SMS) ar daugialypes žinutes (MMS) ryšys yra užmezgamas laikinai, tai yra tol, kol žinutė bus persiųsta. Po išsiuntimo telefonas ryšį nutraukia, vartotojas duomenų perdavimo procese nedalyvauja.

Naudojantis visais kitais duomenų perdavimais, yra užmezgamas pastovus ryšys, kurio trukmę kontroliuoja pats telefono vartotojas, jo dalyvavimas daugiau ar mažiau – būtinas. Tokio ryšio metu vartotojas kalba telefonu, naršo internetą ar skaito el. paštą. Būtent toks nuolatinis ryšys, kai telefonas nuolatos „bendrauja“ su stotimi, pasak mokslininkų, ir yra pavojingiausias žmogui, nes aparatas spinduliuoja energiją į aplinką.

 

2.2. Jungimo trukmė

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pateikė „Viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo ataskaita už 2004 m.” Pagal kurią matome kiek laiko telefono aparatas vykdo sujungimo su kitu abonentu operaciją. Toks veiksmas vykdomas kiekvieną kartą skambinant mobiliuoju telefonu. Žemiau pateiktos schemos detaliau atvaizduoja situaciją:

Sujungimo laikas buvo skaičiuojamas nuo momento, kai skambinantis galinis įrenginys

inicijuoja kvietimą kitam galiniam įrenginiui, iki momento, kai įvyksta sujungimas tarp abiejų galinių įrenginių. [10]

Iš šio tyrimo galime spręsti, kad telefonas skambučio pradžioje bent 8-12 sekundžių yra  ypač aktyvus, taigi ir spinduliuojama yra daugiausiai.

Iš viso to peršasi vienintelė išvada – bent jau tomis 8-12 sekundėmis vartotojas turi nedėti mobiliojo telefono prie galvos.

 

3. Mobiliojo ryšio priemonės

Mobilieji telefonai yra vieni iš elektromagnetinės radiacijos šaltinių. Kalbant telefonas nukreipiamas tiesiai į smegenis. Stipriausias elektromagnetinis laukas yra 5 centimetrų spinduliu aplink telefono anteną, didžiausia dalis radiacijos sugeriama odoje, iki 1 cm gylyje.

Daugumos mūsų šalyje mobiliųjų telefonų spinduliavimo dažnis yra 900 MHz ir 1800 MHz, nes tokiu dažniu yra perduodamos GSM ryšio paslaugos.

Skirtinga mobiliųjų telefonų galia: nešiojamieji gali būti 0,5 – 4W galios, o automobiliniai 8-20W galios. Labiausiai paplitę nešiojamieji mobilieji telefonai yra 2W galios. Kuo didesnė telefono galia, tuo didesnis išspinduliuojamos energijos srauto tankis. [3]

 

3.1. Naujas dizainas

 

Be medikų patarimų ir perspėjimų, yra ieškoma ir techninių sprendimų, mažinančių mobiliųjų telefonų poveikio riziką. Pavyzdžiui, Švedų mokslininkai siūlo keisti telefono dizainą ir ergonominius parametrus – sukonstruoti telefoną su žemyn nukreipta antena. Tokiu atveju būtų sumažinama poveikis galvos smegenims, labiausiai būtų spinduliuojamas apatinis žandikaulis bei veidas. Be to rekomenduojama vartoti mažiau galingus telefonus, kadangi jų generuojami elektromagnetiniai laukai yra silpnesni. Gali būti naudojama taip vadinama “laisvų rankų” įranga. Ją naudojant, mobilusis telefonas yra ne prie galvos, o kitoje vartotojo pasirinktoje vietoje. ateities telefonai

 

   3.2. Laisvų rankų įranga

Laisvų rankų įranga buvo kuriama palengvinti vairuotojų daliai, nes buvo manoma, kad vairuotojui važiuojant ir kalbant mobiliuoju telefonu laikant ragelį rankoje yra blaškomas dėmesys ir dėl to kyla daugiau avarijų. Tačiau mokslininkai nustatė, kad pats ragelio laikymas jokios įtakos neturi. Tai tik patogumo ir įpročio reikalas. Žmogų blaško pats pokalbis. Ne svarbu ar jis girdės pašnekovą per ragelį ar specialią įrangą – daromas poveikis susikaupimui yra toks pats.

Tačiau iš kitos pusės – naudojant laisvų rankų įrangą, telefono aparatas yra atokiau nuo galvos, taigi žmogus negauna kenksmingų elektromagnetinių bangų. Todėl naudoti laisvų rankų įrangą yra žymiai sveikiau nei be jos.

4. Tyrimai ir faktai

 

Mobilieji telefonai gali spinduliuoti labai stiprius elektromagnetinius laukus. Analoginis ryšys generuoja pastovius, o skaitmeninis – pulsuojančius elektromagnetinius laukus. Elektromagnetiniai laukai ir bangos atsiranda, kintant elektros krūviams. Tai akimi nematomi sūkuriniai elektriniai ir magnetiniai laukai, sklindantys erdvėje šviesos greičiu. Biologinis elektromagnetinės radiacijos veikimas priklauso nuo jos energijos galingumo, poveikio trukmės bei individualių organizmo savybių. Gyvi organizmai elektromagnetines bangas atspindi arba sugeria. Audiniams sugeriant elektromagnetinę radiaciją, pakinta vandens ir baltymų molekulių erdvinis išsidėstymas, jos išsidėsto pagal tam tikrą ašį, tai yra įsielektrina. Šiai radiacijai perėjus į šiluminę energiją, pasireiškia terminis poveikis. 1990 metais JAV Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje ataskaitoje elektromagnetines bangas buvo siūloma klasifikuoti kaip fizinį faktorių, sukeliantį onkologinių susirgimų vystymąsi. Tačiau šio siūlymo buvo atsisakyta, kadangi tikslus elektromagnetinės radiacijos poveikio organizmui mechanizmas iki šiol nėra žinomas. Iš dalies šį sprendimą lėmė ekonominiai motyvai bei įtakingi pramonės sluoksniai.

Mobilieji telefonai yra vieni iš elektromagnetinės radiacijos šaltinių. Kalbant telefonas nukreipiamas tiesiai į smegenis. Stipriausias elektromagnetinis laukas yra 5 centimetrų spinduliu aplink telefono anteną, didžiausia dalis elektromagnetinės radiacijos sugeriama odoje, iki 1 cm gylyje. Kai telefonas yra budėjimo režime, skleidžiami radiacijos lygiai yra labai maži ir praktiškai nepastebimi.

Australijoje, JAV, Norvegijoje ir Švedijoje atlikti tyrimai parodė neigiamą įtaką mobiliųjų telefonų vartotojų sveikatai: sukeliami galvos skausmai, atsiranda klausos, regėjimo pakitimų, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas, kaklo ir veido odos paraudimas bei niežėjimas, karščio jausmas aplink ausį ir veido bei kaklo srityje. Visi šie paminėti simptomai yra trumpalaikiai, atsirandantys pokalbio metu ar praėjus kuriam laikui po pokalbio. Simptomai paprastai išnyksta kelių ar keliolikos valandų bėgyje.

Žymiai svarbesni ir daugiau gąsdinantys yra pastovūs sveikatos pažeidimai, galintys tapti onkologinių susirgimų, Alchaimerio, Parkinsono ligų priežastimi. Mobilieji telefonai įtakoje gali padažnėti smegenų, kraujo, kaulų čiulpų vėžiniai susirgimai. Pasaulinėje Sveikatos Organizacijoje šiuo metu yra atliekami tyrimai, ieškant ryšio tarp mobiliųjų telefonų vartojimo ir vėžinių susirgimų. Tačiau tuo atveju, jei rezultatai ir būtų neigiami, vis dėlto pilnai atmesti onkologinių susirgimų rizikos nebus galima. Tai yra paaiškinama tuo, jog laikas reikalingas šių susirgimų vystymuisi, yra matuojamas keliais dešimtmečiais. Tokį laiką turėtų veikti kenksmingas faktorius, kol išsivystytų vėžinis susirgimas. Mobilieji telefonai plačiau vartojami nėra seniai, todėl šiuo metu atliekami tyrimai gali neatspindėti realaus vaizdo. Vartotojų apklausos duomenys rodo, kad daugiau skundų yra sulaukiama iš asmenų, vartojančių skaitmeninį GSM ryšį, kuris yra biologiškai aktyvesnis negu NMT tipo ryšys. Pagrindinę, vienus ar kitus nusiskundimus išsakančių asmenų, dalį sudaro tie mobiliojo telefono ryšio vartotojai, kurių pokalbių trukmė per parą viršija 1 valandą. Dažniausi nusiskundimai yra šie: karščio jausmas ausies srityje, galvos skausmai, padidėjęs nuovargio jausmas.

Kadangi mobiliojo ryšio telefonų įtaka sveikatai nėra pilnai įrodyta, reikėtų stengtis visais įmanomais būdais apsisaugoti nuo galimo elektromagnetinės radiacijos poveikio. Pokalbių trukmė turėtų būti kiek įmanoma trumpesnė, nes tai mažina simptomų ir susirgimų vystymosi riziką. Mobilieji telefonai turėtų būti laikomi kuo toliau nuo kūno, mažiausia 20-50 centimetrų atstumu. Todėl nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie diržo, kadangi ne tik pokalbio metu yra spinduliuojami elektromagnetiniai spinduliai, kurie gali neigiamai veikti sveikatą. Laikant telefoną kelnių kišenėse arba prie diržo, veikiama reprodukcinė sistema, tai didina apsigimimų riziką, lytinės funkcijos sutrikimus. Asmenims, kuriems yra implantuoti širdies veiklos stimuliatoriai, mobiliųjų telefonų vartojimas turi būti suderintas su gydančiu gydytoju bei nerekomenduojama juos nešiotis vidinėje švarko kišenėje.

Be medikų patarimų ir perspėjimų, yra ieškoma ir techninių sprendimų, mažinančių mobiliųjų telefonų poveikio riziką. Pavyzdžiui, Švedų mokslininkai siūlo keisti telefono dizainą ir ergonominius parametrus – sukonstruoti telefoną su žemyn nukreipta antena. Tokiu atveju būtų sumažinama poveikis galvos smegenims, labiausiai būtų spinduliuojamas apatinis žandikaulis bei veidas. Be to rekomenduojama vartoti mažiau galingus telefonus, kadangi jų generuojami elektromagnetiniai laukai yra silpnesni. Gali būti naudojama taip vadinama “laisvų rankų” įranga. Ją naudojant, mobilusis telefonas yra ne prie galvos, o kitoje vartotojo pasirinktoje vietoje.

Kol nesame pilnai įsitikinę šios modernios komunikacijos priemonės saugumu, negalime tiksliai atsakyti į klausimą apie mobiliųjų telefonų kenksmingumą, galimos šios rekomendacijos:

  • kiek yra įmanoma trumpinti pokalbių trukmę;
  • nepatariama mobiliuosius telefonus vartoti vaikams, paaugliams, nes jų organizmas

yra mažiau atsparus neigiamam išorinės aplinkos poveikiui.

Vokietijos tyrimų organizacijos Verum atliktas tyrimas, kurį finansavo ES, truko nuo 2000 m. sausio iki 2004 m. gegužės mėnesio. Tyrimo vadovas prof. dr. Franz Adlkofer   paskelbė, kad elektromagnetinis spinduliavimas, kurį sukelia mobilieji telefonai gali nepataisomai pažeisti ląsteles, jų struktūrą ir DNR sudėtį. Mobiliųjų telefonų gamintojai Motorola ir Sony Ericsson neigia tyrimų rezultatus ir prašo atlikti kitus tyrimus.

Vilniaus visuomenės sveikatos centre buvo atlikti tyrimai įvairių modifikacijų 2W galios mobiliųjų telefonų išspinduliuojamos mikrobangų energijos lygiams nustatyti. Tyrimų rezultatai parodė, kad skirtingų modifikacijų mobilieji telefonai išspinduliuoja skirtingus energijos kiekius – nuo 5 iki 26 W/cm2. Lietuvos higienos norma 80:2000 “Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje” netaikoma prietaisų išspinduliuotai energijai normuoti, tačiau orientacinis palyginimas galimas: darbo vietose, kuriose elektromagnetinio lauko intensyvumas siekia 27 W/cm2, galima dirbti 450 minučių per pamainą.

Mobiliojo telefono spinduliavimas vartotoją veikia tik veikiant siųstuvui, t. y. surinkus numerį, ir tęsiasi iki pokalbio pabaigos.

Pagal telefono galingumą, mokslininkai rekomenduoja laikytis šių minimalių atstumų tarp telefono ir galvos:

kai telefono galia 1-2W – 1cm

kai telefono galia 4W – 3cm

kai telefono galia 8W – 5cm

kai telefono galia 20W – 8cm [5]

Mobiliųjų telefonų išspinduliuotos energijos srauto lygis priklauso tik nuo telefono modelio, jo darbinio dažnio bei galios.

Priklausomai nuo to, kiek laiko vyksta sujungimo procesas, tiek laiko žymiai padidėja skleidžiamos radiacijos kiekis.

Ko gero, pačius keisčiausius mobiliojo telefono poveikio rezultatus parodė garsi „atminties praradimo“ studija, pernai publikuota žurnale „International Journal of Radiation Biology“. Bristolio universiteto mokslininkas Alanas Preece’as su kolegomis atliko eksperimentą: savanoriai kairėje ausyje nešiojo prietaisą, skleidžiantį mikrobangas, analogiškas mobiliųjų telefonų skleidžiamoms. Priešingai, nei teigė spauda, savanoriai vienodai kokybiškai atlikdavo pateiktas užduotis, nepriklausomai nuo to, įjungtas ar išjungtas buvo prietaisas. A. Preece’as teigia negalįs komentuoti, kokie padariniai būtų naudojantis mobiliuoju telefonu metų metus. Jo išvada tokia: mobilieji telefonai jokio staigaus poveikio kognityviniams sugebėjimams nedaro.

Tačiau vienas netikėtas mikrobangų poveikis vis dėlto buvo pastebėtas: tiriamieji greičiau reaguodavo į žodžius, pasirodančius kompiuterio ekrane. Pasirodžius užrašui „Yes“ arba „No“, savanoriai atitinkamą mygtuką paspausdavo greičiau, jei mikrobangas skleidžiantis prietaisas būdavo įjungtas. Tiesa, skirtumas labai menkas – reakcija įjungus analoginio ryšio dažnį pagreitėjo tik keturiais procentais. Tai neturėtų būti atsitiktinumas, nes tokie patys rezultatai gauti tiriant dvi skirtingas tiriamųjų grupes.

Atrodo – visai nebloga naujiena. Tačiau jei mikrobangos, skrosdamos mūsų kaukoles, pagreitina reakciją, tai gal jos daro ir dar ką nors? Geras klausimas. Teoriškai mobilieji telefonai apskritai neturėtų kaip nors veikti gyvų audinių.

A. Preece’as spėlioja, kad galbūt mikrobangos kažkaip pagreitina elektrinius smegenų signalus, ypač tos jų dalies, kurioje yra regėjimo ir kalbos centrai. Tačiau kaip tai vyksta – mokslininkas nežino.

Ši studija tik papildė nuolat ilgėjantį netikėtų efektų sąrašą, priskirtiną prie mobiliųjų telefonų skleidžiamų mikrobangų. Dar labiau intriguojančius rezultatus gavo Notingemo universiteto specialistai, vadovaujami Davido de Pomerai. Jie mikrobangomis švitino mažyčius kirminus nematodus, eksperimentui pasirinktus dėl to, kad jų vystymasis ir ląstelių biologija jau gerai ištyrinėta. Po eksperimentų serijos mokslininkai užfiksavo, kad pernakt mikrobangomis švitintos lervos augo penkiais procentais greičiau nei nešvitintos. Galima išvada – mikrobangos skatina ląstelių dalijimąsi.

Toliau šie mokslininkai ketina tirti žinduolių ląsteles ir pažiūrėti, ar ir jos ims dalytis greičiau. Teigiamas rezultatas nereikš greitesnio augimo, jis greičiau reikš auglius, o gal ir vėžį. Tačiau D. de Pomerai dėl kirminų nematodų tyrimo rezultatų nemato jokios priežasties panikuoti. „Pagal gyvenimo trukmės proporcijas nematodų švitinimas mikrobangomis vieną naktį tolygus nepertraukiamam žmogaus švitinimui ištisą dešimtmetį“, – teigia mokslininkas.

Pastaraisiais metais aistras dėl galimo mobiliųjų telefonų poveikio smegenims vėl įkaitino Johno Tattersallo vadovaujama mokslininkų grupė, tyrusi žiurkės smegenų gabaliukus, švitintus mikrobangomis. Šie mokslininkai atrado, kad švitinimas „atšipino“ smegenų elektrinį aktyvumą ir susilpnino reakciją į stimuliavimą. Kadangi testuojami audinio pavyzdžiai buvo paimti iš smegenų dalies hipokampo, struktūros, vaidinančios svarbų vaidmenį mokymosi procesuose, patvirtinti šio tyrimo rezultatai ateity galėtų virsti išvadomis, kad mobilieji telefonai iš tiesų žudo žmogaus smegenis.

4.1. Nuolatiniai tyrimai

Tarptautinė asociacija vėžiniams susirgimams tirti „International Agency for Research into Cancer“ (IARC) – INTERPHONE apsiėmė tirti susirgimų grėsmę atsirandančių naudojantis mobiliaisiais aparatais. Tyrimai vykdomi tarptautiniu mastu. 2004 m. pradėti tyrimai yra išskaidyti į kelias sritis pagal sukeliamas ligas (neurinoma, gliomas, meningiomas ir auglius).

Mokslinių tyrimų rezultatai: padažnėję paausinės liaukos augliai pradedami sieti su padidėjusiu mobiliųjų telefonų naudojimu. Taip pat planuojama pradėti tirti ir leukemijos ryši su telefonų naudojimu. [4]

Britų Medikų Asociacija “The British Medical Association (BMA) The professional association for doctors“ 2005 m. sausio mėnesį paskelbė Nacionalinės radiologinės apsaugos komisijos (National Radiological Protection Board (NRPB) pranešimą: „Mobilieji telefonai ir sveikata: atnaujinimas.“

Paskelbtas naujas dokumentas, atnaujinantis NRPB mokslininko Stewart’o pranešimą, Pranešimas skelbia, kad kol kas nėra stiprių įrodymų įrodančių mobiliųjų telefonų poveikį visuomenės sveikatai Nors dar nėra konkrečių išvadų, tačiau pranešime reikalaujama laikytis atsargumo, ir visų pirma – deramai informuoti vartotoją apie esamą situaciją. Jau yra žinoma, kad mobiliųjų telefonų spinduliavimas neigiamai veikia besivystančius organizmus. Buvo atlikti tyrimai su įvairių gyvūnų embrionais. Buvo pastebėta, kad dalis iš paveiktų jauniklių turi vienokių ar kitokių vystymosi sutrikimų. Mokslininkai prognozuoja, kad laikui bėgant tokie sutrikimai virs ypatingai kenksmingomis anomalijomis.

BMA pabrėžia, kad :

  • Vartotojas/pirkėjas VISADA turi būti informuotas, kokio galingumo telefoną jis turi ir kokį kiekį radiacijos jis spinduliuoja.
  • Visuomenė turi pastoviai būti informuota apie tyrimų eigą ir kitą informaciją, susijusią su mobiliais telefonais, jų paplitimu ir naudojimu.
  • Statant pastotes būtina atsižvelgti ne tik į galiojančius leidimus, bet ir į galimą rizikos faktorių.
  • Korinio ryšio reguliavimo tarnybos turi suteikti gyventojams visą įmanomą informaciją: kur yra įrengtos mobiliojo ryšio pastotės, koks jų bendras galingumas.
  • Planuojamo 3G tinklo pastočių dislokacijos vietos turi būti derinamos atsižvelgiant į planuojamą paplitimą.
  • Dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kaip geriau minimizuoti naudojimą potencialiai pažeidžiamoms sub-grupėms tokioms kaip vaikai ar kitos grupės, jautrios elektromagnetinėms bangoms..
  • Tolesni tyrimai, kuriais aiškinamasi mobiliųjų telefonų įtaka sveikatai, turi būti tęsiami ir tikslinami. [4]

 

4.2              Medikų atsiliepimai

Industrijos atstovai sako, kad kiekvienas parduodamas telefonas yra saugus ir neviršija nustatytų radiacijos limitų. Tačiau, kai kurie specialistai teigia, jog dažniausiai remiamasi rankoje laikomo telefono poveikio tyrimų rezultatais, nes tada radiacija neviršija leistinų normų. Tačiau jei ištirtume aparatą, laikomą kitoje pozicijoje, pavyzdžiui prie galvos, radiacijos norma jau gali būti didesnė.

2005 m. pradžioje Airių gydytojų asociacija (The Irish Doctors Environmental Association (IDEA) paskelbė, kad 5% airių yra identifikuotas mobiliųjų telefonų generuojamos radiacijos poveikis: sukeliami galvos skausmai, atsiranda klausos, regėjimo pakitimų, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas, kaklo ir veido odos paraudimas bei niežėjimas, karščio jausmas aplink ausį ir veido bei kaklo srityje. Visi šie paminėti simptomai yra trumpalaikiai, atsirandantys pokalbio metu ar praėjus kuriam laikui po pokalbio. Simptomai paprastai išnyksta kelių ar keliolikos valandų bėgyje. Tokie patys simptomai buvo pastebėti ir kitų šalių medikų. Tokie pat negalavimai buvo pastebėti ir Australijoje, JAV, Norvegijoje bei Švedijoje.

Švedų specialistai teigia, kad žmonėms, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais daugiau negu 10 metų, padidėja rizika susirgti smegenų vėžiu. Jie taip pat ištyrė, kad mobiliųjų telefonų radiacija sukelia miego sutrikimus. JAV Ilinojaus universiteto Elektros inžinerijos profesorius Džeimsas Linas sako, kad biologinės jų grėsmės paneigti neįmanoma, belieka tik atsakyti į klausimą, kaip stipriai telefonai veikia mūsų sveikatą. [6]

Taip pat gąsdinantys yra ir pastovūs sveikatos pažeidimai, galintys tapti onkologinių susirgimų, Alzhaimerio, Parkinsono ligų priežastimi. Mobilieji telefonai įtakoje gali padažnėti smegenų, kraujo, kaulų čiulpų vėžiniai susirgimai. Pasaulinėje Sveikatos Organizacijoje (WHO) nuolatos yra atliekami tyrimai, ieškant ryšio tarp mobiliųjų telefonų vartojimo ir vėžinių susirgimų. Tačiau tuo atveju, jei rezultatai ir būtų neigiami, vis dėlto pilnai atmesti onkologinių susirgimų rizikos nebus galima. Tai yra paaiškinama tuo, jog laikas reikalingas šių susirgimų vystymuisi, yra matuojamas keliais dešimtmečiais. Tokį laiką turėtų veikti kenksmingas faktorius, kol išsivystytų vėžinis susirgimas. Mobilieji telefonai plačiau vartojami nėra seniai, todėl šiuo metu atliekami tyrimai gali neatspindėti realaus vaizdo.

Vartotojų apklausos duomenys rodo, kad daugiau skundų yra sulaukiama iš asmenų, vartojančių skaitmeninį GSM ryšį, kuris yra biologiškai aktyvesnis negu NMT tipo ryšys. Pagrindinę, vienus ar kitus nusiskundimus išsakančių asmenų, dalį sudaro tie mobiliojo telefono ryšio vartotojai, kurių pokalbių trukmė per parą viršija 1 valandą. Dažniausi nusiskundimai yra šie: karščio jausmas ausies srityje, galvos skausmai, padidėjęs nuovargio jausmas. [1], [2].

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI