Turizmo ekspertai siūlo reglamentuoti turistams nuomojamų butų veiklą ir formuoti ilgalaikę tarptautinio įvaizdžios strategiją            

Lietuva – turistams patraukli šalis, rodo Turizmo departamento užsakyta užsienio turistų apklausa. Didžioji dalis (58 proc.) Lietuvoje viešnagę baigiančių turistų Lietuvą vertina kaip labai turizmui patrauklią šalį, kas penktam (22 proc.) Lietuva – ypatingai turizmui patraukli šalis. 

Vis dėlto turizmo ekspertai skambina varpais, kad ši situacija keičiasi į blogąją pusę: Lietuvoje smarkiai išaugo trumpalaikei nakvynei nuomojamų butų ir apartamentų skaičius jų jau veikia daugiau nei 2000. Tokių butų veikla nereglamentuojama, nėra informacijos apie jų skaičių, o turistams formuojamas šalies įvaizdis nuo apgavysčių iki kaimynų kviečiamos policijos dėl triukšmingų bernvakarių.

Verslo liudijimą gali išsiimti bet kas

Ekspertų skaičiavimais, turistams nuomojamų butų skaičius yra pasiekęs kritinę ribą – jų veikia kelis kartus daugiau nei oficialiai registruotų viešbučių ir svečių namų, kurių Lietuvoje yra 389. Turistams nuomojami butai neretai veikia pusiau legaliai, nemoka nustatytų Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) rinkliavų, pagalvės mokesčio, daugelis nemoka mokesčių valstybei ar „Sodrai“. Tokios nakvynės vietos nėra statistiškai apskaitomos, neatitinka higienos ir priešgaisrinių reikalavimų.

„Šiuo metu verslo liudijimą nakvynei ir pusryčiams gali išsiimti bet kas, bet kuriam adresui. Mokesčių inspekcijai net nereikia pateikti nuosavybės teisės įrodančio dokumento naudotis nurodomomis patalpomis. Tokia tvarka galioja penkerius metus, ir ji neabejotinai prisidėjo prie didelio pusiau nelegalių nakvynės paslaugų paplitimo“, – sako Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė.

Asociacija Vyriausybei pateikė siūlymus, kaip šią šešėlinę butų ir apartamentų nuomos veiklą reglamentuoti ir apsaugoti užsienio turistus nuo blogos patirties ar net žalos sveikatai naudojantis tokiomis paslaugomis. Ekspertai siūlo, kad norintieji verstis bet kuria apgyvendinimo veikla, įskaitant ir trumpalaikės nakvynės ir pusryčių veiklą, turėtų Mokesčių inspekcijai pateikti pažymą iš Visuomenės sveikatos centro dėl patalpų būklės atitikimo galiojančiai higienos normai (HN 118), kuri šiuo metu yra privaloma tik apgyvendinimo paslaugų teikėjams.

Kartu būtų reikalinga ir pažyma iš Priešgaisrinės apsaugos tarnybos dėl priešgaisrinės signalizacijos ir tinkamo šildymo prietaisų įrengimo. Taip pat trumpalaikės nuomos paslaugų teikėjams siūloma registruotis Valstybiniame turizmo departamente, kaip tai daro visos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės. Pasak E. Šiškauskienės, visos šios priemonės nekainuoja, tačiau leidžia tiksliau suskaičiuoti turistų srautus bei užtikrinti jų saugumą.

Ekspertų vertinimu, būtina užtikrinti, kad vietos, kuriose apsistoja turistai, būtų saugios, nekenktų šalies įvaizdžiui, nes to, kaip būtinos sąlygos, atvykstantys užsieniečiai iš Lietuvos tikisi.

Kitos šalys aptarnauja geriau

„Apklausti turistai pasakė aiškiai – Lietuvoje aptarnavimo kokybė yra žemiau bendro kitų šalių vidurkio. Tikiu, kad pusiau legaliai veikiančių butų ir apartamentų nuomotojai reikšmingai prisideda prie šio prasto rodiklio. Maža to, nė viena institucija Lietuvoje tokių paslaugų teikėjų neregistruoja, tad nukentėję turistai net neturi, į ką kreiptis, jei negauna žadėtos paslaugos, lieka apgauti ar kitaip nukentėję“, – sako E. Šiškauskienė.

Pasak asociacijos prezidentės, Statistikos departamente trumpalaikės nuomos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK) kodas turi būti tik vienas, labai aiškiai aprašant, kas yra trumpalaikė nuoma. Tokiu atveju Mokesčių inspekcija išduotų verslo liudijimus pagal vieną ekonominės veiklos kodą, o Statistikos departamentas galėtų fiksuoti, kiek ūkio subjektų užsiima šia veikla. Taip valstybė turėtų tikslią statistiką, didėtų tokios veiklos skaidrumas ir gerėtų paslaugų kokybė.

Šiuo metu apgyvendinimo paslaugų teikėjus ir trumpalaikės nuomos paslaugas teikiančius asmenis Statistikos departamentas apskaito skirtingais kodais ir tai iškraipo bendrą statistiką.

Prisiimame turistų nuodėmes

„Netiksli statistika yra Lietuvos problema ir  kenkia tiek šalies įvaizdžiui, tiek ir veiklos rezultatams. Statistikos departamentas negali pateikti informacijos apie butų ir apartamentų trumpalaikę nuomą. Panaši situacija ir su alkoholio suvartojimu, apie ką klaidingai pasiskelbiame visam pasauliui ir patys save juodiname“, – pažymi E. Šiškauskienė.

Asociacija skaičiuoja, kad praėjusiais metais vien legaliai veikiančiose apgyvendinimo įstaigose apsistojo 2,3 milijono turistų, neskaičiuojant nelegaliai veikiančių butų ir apartamentų nuomotojų dalies. Vis dėlto visi šių turistų suvartoti alkoholiniai gėrimai statistiškai nėra išskaičiuojami iš bendro suvartoto kiekio  ir taip iškraipoma reali padėtis.

„Jei Estija alkoholinių gėrimų vartojimą skaičiuotų taip, kaip Lietuva, jie mus aplenktų daugiau nei 4 litrais ir būtų pirmieji Europoje su 18,58 litro gryno alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų gyventojui. Vis dėlto jie siekia tikslumo, įvertina ir išskaičiuoja, kiek alkoholio suvartoja atvykstantys turistai vietoje bei kiek gėrimų jie iš šalies išsiveža išvykdami“, – sako Darius Dulskis, alkoholio vartojimo tyrimą atlikusios bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris.

Eksperto teigimu, Lietuvai alkoholikų šalies etiketė klijuojama nepelnytai, tai lemia Lietuvos pasirinkta alkoholio vartojimo skaičiavimo metodika. Jei būtų siekiama įvertinti realiai Lietuvos gyventojų suvartojamą alkoholio kiekį, iš bendros statistikos turėtų būti eliminuojamas ne tik turistų suvartojamas ir išsivežamas gėrimų kiekis, bet ir emigrantų ir tolimųjų reisų vairuotojų išgabenama alkoholinių gėrimų dalis.

„Tyrimas parodė, kad vien emigrantai per metus Lietuvoje nusiperka ir išsiveža daugiau nei 5 milijonus litrų gryno alkoholio. Kiekvienam Lietuvos gyventojui, vyresniam nei 15 metų, tai sudaro po daugiau nei 2 papildomus litrus. Šis skaičius dar išaugtų, jei suskaičiuotume, kiek alkoholinių gėrimų išveža į Norvegiją, Švediją, Didžiąją Britaniją ar Airiją vykstantys tolimųjų reisų ar mikroautobusų vairuotojai“, – sako D. Dulskis.

Skalbiame baltinius viešai

Pasak E. Šiškauskienės, jei Lietuva siekia didinti Lietuvos patrauklumą tarp užsienio turistų, neturėtų savanoriškai bloginti savo įvaizdžio vidines problemas, kurių turi kiekviena šalis, paversdama savo tarptautinio įvaizdžio dalimi.

„Socialines problemas turime spręsti patys – jokia pasaulinė organizacija to už mus nepadarys. Jei formuosime teigiamą šalies įvaizdį ir pritrauksime daugiau užsienio turistų, tai padės sprendžiant ir tokius skaudulius kaip nedarbas ar alkoholizmas kaimuose, nes paprasčiausiai surinksime daugiau mokesčių ir galėsime skirti daugiau lėšų naujoms darbo vietoms kurti ar gydymo programoms finansuoti“, – sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Užsienio turistų apklausa parodė, kad realybėje per didelis alkoholio vartojimas nėra tas veiksnys, kuris turistams sugadina viešnagę Lietuvoje – tokį atsiliepimą paliko tik 0,3 proc., arba vos 3 iš 1000 apklaustų atvykusių užsieniečių. Daug dažniau turistams užkliūva Lietuvos viešasis transportas ir prasti keliai (4 proc.), blogas oras ir klimatas (3 proc.), nemandagūs, netolerantiški žmonės (3 proc.).

„Tai tik patvirtina mūsų atlikto tyrimo rezultatus, kad realybėje alkoholinių gėrimų suvartojame panašiai kaip Čekija, Vengrija, Portugalija ar Slovakija – apie 13 litrų kiekvienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui“, –  sako D. Dulskis.

Trūksta strateginio požiūrio

Linas Žabaliūnas, Lietuvos turizmo rūmų ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas, atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol neturi įvaizdžio formavimo užsienyje strategijos ir koordinuojančios institucijos, nors turizmo sektorius sukuria 4,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto ir savo indėliu lenkia daugelį kitų sektorių.

„Skaičiuojame, kad per artimiausius penkerius metus į Lietuvą atvykstančių ir apgyvendinimo įstaigose apsistojančių užsienio turistų skaičius išaugs, o pajamos iš turizmo veiklos galėtų generuoti iki 1,6 milijardų eurų. Tai optimistinis scenarijus, jei visi dirbsime išvien, kad Lietuvos patrauklumas tarp užsienio turistų didėtų“, – sako L. Žabaliūnas.

Pasak Turizmo rūmų prezidento, Valstybės turizmo departamentas yra parengęs Turizmo rinkodaros strategiją 2016-2018 m., kaip pritraukti daugiau turistų į Lietuvą. Vis dėlto jos įgyvendinimui skiriamas nepakankamas finansavimas, kuris 2016 m. dar sumažintas 47,5 proc., lyginant su 2015 m.

„Lietuvai reikia strategiškai ir nuosekliai formuoti savo įvaizdį ir prisistatymą pasaulyje. Tai ne tik padėtų pritraukti daugiau turistų ir užsienio investuotojų, bet ir užtikrintų didesnį užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų palaikymą sprendžiant įvairius Lietuvai svarbius ekonominius ir politinius  klausimus“, – įsitikinęs Turizmo rūmų prezidentas.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI