Lietuviai sarginius šunis keičia į šunis-draugus

Lietuvos gyventojai po nepriklausomybės atgavimo kardinaliai pakeitė požiūrį į šunis: iš paprasto namų sargo šis gyvūnas tapo partneriu ir draugu, viešbučių, kavinių ir draudimo bendrovių „klientu“. Draudimo bendrovė BTA teigia, kad kartu su pokyčiais visuomenėje auga ir šunims adaptuotų paslaugų rinka.

„Lietuvoje vidutiniškai kas ketvirtas namie laikomas gyvūnas yra šuo. Balandžio 24 dieną pirmą kartą minime Šuns dieną ir turime galimybę įsitikinti, kokia svarbia mūsų gyvenimo dalimi tapo šie keturkojai. Stebime tendenciją, jog šiemet  mums pasiūlius mylimą augintinį – šunį ar katę – apdrausti kartu su turto draudimu, susidomėjimas minėtų naminių gyvūnų apsauga išaugo keletą kartų. Vadinasi, iš emocinio lygmens jau peržengėme į poreikį gauti finansinę paslaugą ir tai parodo, kad žmonių požiūris į atsakomybę keičiasi iš esmės“, – sako draudimo bendrovės BTA turto draudimo specialistas Ramūnas Jusas.

Pirmasis naminio gyvūno draudimo polisas 1924 metais buvo išrašytas šuniui Švedijoje, kuri yra Europos naminių gyvūnų draudimo rinkos lyderė. Tuo tarpu JAV naminių gyvūnų draudimo pradžia laikomi 1982 metai, kuomet draudikai apdraudė televizijos žvaigždę – ilgaplaukį kolį Lesę.

Lietuvoje naminius gyvūnus pradėta drausti prieš kelerius metus, tačiau paslauga prigijo ne iš karto, o ir šiandien ji aktuali tik nedidelei daliai klientų. BTA gyvūnų draudimą, kuriuo apdraudžiamos ūkiuose auginamų karvių, avių, ožkų bandos siūlo ne vienerius metus, tačiau šunų ir kačių draudimą kaip papildomą paslaugą su turto draudimu bendrovė pasiūlė šiemet. BTA apdrausti šunį ar katę kartu su turtu bus galima iki gegužės vidurio.

„Anksčiau skelbtose apžvalgose JAV naminių gyvūnų draudimo rinka smarkiai atsiliko nuo Europos: Amerikoje prieš porą metų naminių gyvūnų apdraustumas buvo vos apie 1 proc., kai Didžiojoje Britanijoje ar Švedijoje siekė keliasdešimt procentų. Be kita ko, tokią situaciją lėmė tai, kad draudikai JAV gyvūnų draudimą pasiūlė vėliau, o tarp kitų priežasčių minėta ir visuomenės švietimo stoka“, – sako R. Jusas.

Lietuvoje laikoma apie 700 tūkst. šunų. Pasak BTA specialisto, dėl nedidelės rinkos Lietuvoje gyvūnams skirtų paslaugų pasiūla yra ribota, tačiau kartu su pokyčiais visuomenėje ji plečiasi: viešbučiai, kavinės, draudimas, net specialūs darželiai. Bendrai Europoje naminių gyvūnų segmentas sukuria iki 800 tūkst. darbo vietų, o naminių gyvūnų maistui, kitiems produktams ir paslaugoms (taip pat draudimui) per metus išleidžiama daugiau kaip 30 mlrd. eurų.

Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė teigia, kad Lietuvoje situacija gyvūnų gerovės srityje per porą dešimtmečių pasikeitė kompleksiškai: svarbios tapo ne tik gyvūno teisės, bet ir savininko atsakomybė. Tinkamai prižiūrint ir dresuojant augintinį, jis tampa laukiamas ir viešbutyje, ir kavinėje.

„Šunų savininkai supranta, kad jie yra atsakingi už savo augintinių veiksmus ir tai daugiausiai yra intensyvaus visuomenės švietimo rezultatas. Kai Lietuvoje prasidėjo pirmosios šunų parodos, viešbučiai nelabai norėjo įsileisti jų dalyvius su augintiniais. Dabar situacija pasikeitusi iš esmės, žmonės su šunimis mielai priimami, kadangi tai yra netgi mažiau rizikinga klientų grupė nei, pavyzdžiui, švenčianti kompanija. Šunims duris atveria ir vis daugiau kavinių“, – sako R. Kazlauskaitė.

Šuns dieną Vilniuje papusryčiauti ar papietauti drauge su keturkojais bus galima daugiau nei 60 maitinimo įstaigų.

Tam, kad šuo nekeltų nepatogumų aplinkiniams, jis privalo būti ypač paklusnus bei nereaguoti į išorinius dirgiklius: tai patvirtinantį socializacijos testą nuo 2009 metų iki 2016 metų Vilniuje išlaikė 234 šunys. Kadangi nuolat auga šunų dresūros ir atsakingo auginimo paslaugų paklausa, Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centras šiemet vasarį Vilniaus miesto savivaldybėje pradėjo nemokamų paskaitų ciklą „Noriu šuns: mokausi auginti“ – jose skiriama daug dėmesio šuns elgsenos ypatumams, psichinei sveikatai, kūno kalbai, socializacijos klausimams.

Pasaulyje yra apie 500–600 mln. šunų, iš jų apie 223 mln. turi šeimininkus;Egzistuoja keletas šimtų šunų veislių, tačiau didžiausią dalį šunų populiacijos sudaro mišrūnai;Lietuvoje laikoma apie 700 tūkst. šunų, kiek dar šunų yra bešeimininkiai – nežinoma;Be darbo pasienio tarnyboms ar policijai, šalyje pirmuosius žingsnius žengia kaniterapija, arba terapija su šunimis.

Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro virš 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI