Lazdynų pelėdos muziejus-ekspozicija

Ekspozicija
Gyvenamojo namo dalyje ir mansardoje eksponuojamos nuotraukos, knygos ir dokumentai supažindinantys su rašytojų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės (1867–1926) ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės (1872–1957), pasirašinėjusių Lazdyn Pelėdos slapyvardžiu, gyvenimu ir kūryba. Taip pat rodomi išlikę autentiški baltai, senoviniai buities rakandai, rašytojų tėvo – dailininko Nikodemo Ivanausko (1839–1932) – paveikslų fotokopijos.
Gyvenamąjį namą supa 3,4 ha senas, dar N. Ivanausko tėvų sodintas parkas, o alyvų ir jazminų krūmų apsuptyje stovi akmeninis stalas, prie kurio Sofija ir Marija rašė, svajojo.
Parke, prie vandens telkinio, veikia 1927 metais statyta dūminė pirtelė. Kultūrinė, šviečiamoji veikla Muziejuje vyksta edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, kasmetinės kūrybinės etnografinės, meninės stovyklos, minimi rašytojų gimtadieniai.
Kiekvienais metais, trečiąjį rugpjūčio savaitgalį, Šiaudinės bažnyčioje vyksta Šv. Roko atlaidai. Prieš atlaidus ir po atlaidų rašytojų gimtinėje vyksta tradicinė tarptautinė klojimo teatrų krivūlė. Tuomet prie akmeninio stalo skaitoma poezija, skamba muzika, muziejuje rengiamos meno ir literatūros konferencijos, pristatomos parodos. Paragių dvaro sodyba Paragių dvaro sodyba – būdingas XVIII a. planinės struktūros dvaro ansamblis. Tai rašytojų Sofijos Ivanauskaitės-Pšibiliauskienės (1867–1926) ir Marijos Ivanauskaitės-Lastauskienės (1872–1957), rašiusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėviškė. Lazdynų Pelėdos muziejus įsteigtas 1966 m. Jo plotas 94,8 m2.

LAZDYNŲ PELĖDA

P. Česnulevičiūtė

LAZDYNŲ PELĖDA – rašytojos seserys Sofija Pšibiliauskienė – Ivanauskaitė [1867. IX. 28 Paragiuose (Akmenės r. ) – 1926. III. 14 ten pat] ir Marija Lastauskienė – Ivanauskaitė [1872. VI. 1 Šiauliuose – 1957. VII. 19 Kaune]. Sofiją namieLazdynų Pelėda. Nuotrauka iš ŽKD redakcijos fotoarchyvo mokė tėvas – literatas ir dailininkas Nikodemas Ivanauskas. 1891-1903 metais ji gyveno vyro Meškių-Gadoniškių (Akmenės r. ) dvare, vėliau – Vilniuje, Vievyje, Kaune, Paragiuose. Povilo Višinskio ir Vlado Sirutavičiaus paskatinta nuo 1898 m. bendradarbiavo „Ūkininke”, „Varpe”, „Darbininkų balse”, „Vienybėje lietuvninkų”.
Marija, būdama pekiolikmetė, išvyko iš namų. Ji gyveno Šiauliuse, Varšuvoje, Peterburge, Rygoje, dirbo siuvyklose, papuošalų dirbtuvėse. Nuo 1908 m. gyveno Vilniuje. Ištekėjusi už Baltarusijos visuomenės veikėjo V. Lastauskio, bendravo su Baltarusijos rašytojais. Per I-ąjį pasaulinį karą grįžo į Paragius. Nuo 1938 m. gyveno Kaune. Rašė lenkų kalba (po Sofijos mirties pradėjo rašyti lietuviškai).
1898-1908 metais Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu išspausdinti kūriniai beveik visi parašyti Sofijos. Nuo 1908 m. Sofija tuo slapyvardžiu skelbė ir Marijos kūrinius, juos laisvai išvertusi į lietuvių kalbą, perdirbusi. Savo pavarde Marija išleido 3 apsakymus ir daugumą po 1926 m. parašytų kūrinių. Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu išspausdintos kūrybos, literatūrologų traktuojamos kaip viena visuma (abiejų seserų kūriniai panašūs savo tematika, idėjiniu turiniu ir poetika). Šių kūrinių svarbesnioji dalininkė yra Sofija.
Apsakymai: „Našlaitė” (1898), „Tinginys” (1899), „Prie pat dvaro” (1907) ir apysakose „Klajūnas” (1902), „Ir pražuvo kaip sapnas” (1908), „Poilsis” (1907), „Motulė paviliojo” (1908), „Visam amžiui”, „Dzidė” (1912), „Vanka” (1911), „Paša” (1912), „Užmirštasis” (1915), „Pirmoji tarnystė” (1922). Apysakos „Naujas takas” (1912), „Ponas Dramblevičius” (1921), „Neapžiojo” (1928), „Klaida” (1909), „Šiaurės sostinė” (par. 1928-30, išsp. 1955); romanas „Iki mirties” (1924).
Ankstesnis straipsnisKarpėnų klinčių karjeras
Kitas straipsnisMenčių klinčių karjeras

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here