Kokios pagalbos gali tikėtis globėjai ir įtėviai?

Vykdant Lietuvoje vaikų globos sistemos pertvarką, vienas iš svarbiausių klausimų yra siekis didinti gyventojų motyvaciją tapti globėjais ar įvaikintojais. Visgi, greičiausiai naujas šeimas suranda kūdikiai arba jaunesnio amžiaus vaikai. Paaugliams, vaikams su specialiaisiais poreikiais ar negalia globėjus ar įtėvius rasti daug sudėtingiau. Dažniausiai tai susiję su baime, kad vaiko auklėjimo ar ugdymo procese atsiras sunkumų, su kuriais globėjai ar įtėviai nesugebės tinkamai susitvarkyti.

Žinoma, tokios baimės yra pagrįstos – vaikai, kurie ateina į naują šeimą, kartu atsineša daug įvairių neigiamų patirčių, trauminių išgyvenimų, nepasitikėjimo – juk suaugusieji jų gyvenime dažniausiai buvo tie, kurie juos skriaudė, išdavė, paliko. Todėl naujoje šeimoje vaikams reikia laiko, kad išmokti iš naujo pasitikėti, išmokti naujų elgesio modelių ir atsikratyti visų sunkių išgyvenimų, kurie neretai pasireiškia nepriimtinu elgesiu. Labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos bei kartu su specialistais ieškoti geriausių sprendimų, kurie padės tiek vaikams, tiek patiems globėjams ir įvaikintojams.

„Lietuvoje kreiptis pagalbos ir prašyti patarimo, palaikymo, gauti psichologines, kitokias paslaugas vis dar yra gėdinga. Tačiau pagalbos prašymas yra labai svarbus žingsnis, kuris dažnai padeda užkirsti kelią nesuvaldomai krizei. Prašyti pagalbos yra natūralu – tai nereiškia, kad globėjas ar įtėvis nesugeba susitvarkyti su vaiko ugdymu ir už tai bus nubaustas ar neigiamai vertinamas. Specialistai tampa svarbus globėjų partneris saugant vaikystę ir padedant globojamam vaikui augti, vystytis ir mokytis iš naujo pasitikėti jį supančiu pasauliu“. – teigia Žiburio Fondo generalinė direktorė Kristina Stepanova

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė užtikrina galimybę globėjams ir įtėviams gauti nemokamas specialistų paslaugas – nuo 2016 m. kovo mėn. savivaldybė dalinai finansuoja paslaugas, kurias teikia Žiburio Fondas. Paslaugų tikslas – užtikrinti globėjams ir įtėviams, bei jų šeimose augantiems vaikams įvairiapusę, kompleksinę pagalbą. Pagalba teikiama tiek esamiems globėjams, kurie savo šeimose jau rūpinasi be tėvų globos likusiais vaikais ir patiems vaikams, tiek asmenims, kurie planuoja ar svarsto tapti globėjais. Žiburio Fondas teikia psichologines konsultacijas, socialines konsultacijas, tarpininkavimą ir globėjų bei globojamo vaiko interesų atstovavimą, informavimą, įvadinius mokymus pagal privalomąją GIMK programą ir kitas paslaugas, priklausomai nuo individualių poreikių. Paslaugų globėjai ir įtėviai gali kreiptis tiek tiesiogiai į Žiburio Fondą, tiek per Vilniaus m.savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Nemokamos konsultacijos, kitokia pagalba yra teikiama ir tiems asmenims, kurie svarsto galimybę tapti globėjais ar įvaikintojais – jei asmenys turi tam tikrų baimių, abejonių ar nuogąstavimų, jie turi galimybę nemokamai konsultuotis su Žiburio Fondo psichologais ir socialiniais darbuotojais. Norintys tapti globėjais ar įvaikintojais turi užbaigti 10 užsiėmimų pagal GIMK (Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo) programą – užsiėmimai padeda geriau suprasti vaiką ir sudėtingus jo išgyvenimus, ir geriau pasiruošti jo atėjimui į šeimą. Žiburio Fondas šiuo metu renka naująją grupę asmenų, kurie norėtų įgyti teisę tapti globėjais ar įvaikintojais – visi norintys gali kreiptis tiesiogiai į organizaciją ir gauti visą informaciją apie mokymus ir jų laiką.

Vilniaus m. savivaldybė teikia ir kitokią paramą globėjams bei įvaikintojams. Pvz., kalendoriniais metais įvaikinti, laikinąją ar nuolatinę globą turintys vaikai į Vilniaus miesto švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės priimami be eilės, neatsižvelgiant į teritorinį principą. Yra rūpinamasi ir finansine parama – asmenims, globojantiems vaikus, be įprastos globos (rūpybos) išmokos, kurią sudaro 152 EUR per mėnesį, yra mokamas 38 eurų globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, o nuo 2017 m. sausio 1 d. – bus mokamas 152 eurų globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Šeimoms, globojančioms (besirūpinančioms) giminystės ryšiais nesusijusius vaikus, iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto papildomai mokami tokio dydžio pagalbos pinigai: šeimai globojančiai vieną vaiką mokama 76 eurų išmoka; šeimai globojančiai du vaikus mokama 114 eurų išmoka; šeimai globojančiai tris ir daugiau vaikų mokama 152 eurų išmoka. Tokiu būdu Vilniaus m. savivaldybė yra puikus pavyzdys, kaip pertvarkos procese turi būti užtikrinama kokybiška vaiko globa – finansinė parama turi būti derinama su nemokamai, laiku prieinama pagalba ir paslaugomis globėjams ir įtėviams. To buvo mokama ir projekto „Valstybės ir savivaldybių tarnautojų gebėjimų stiprinimas deinstitucionalizacijos srityje, remiantis gerąja Norvegijos patirtimi“, kurį Žiburio Fondas vykdė kartu su NVO vaikams konfederacija bei VšĮ „Visuomenės raidos ir vystymosi institutu“.

Tokia praktika taikoma ir užsienio šalyse – ne tik šalyse, kurios įprastai laikomos gerovės šalimis (pvz., Norvegija, Švedija, Vokietija), bet ir mums artimesnėse valstybėse, pvz., Estijoje. Kita priežastis, dėl kurios bijoma globoti ar įvaikinti vaikus, yra klaidingi įsitikinimai, kuriuos visuomenė turi apie vaikus. Vienas iš dažniausių – kad kūdikius ar jaunesnio amžiaus tinkamai išugdyti lengviau, o vyresni vaikai yra jau su sugadintais genais ar nepataisomu elgesiu. Tai – netiesa. Tai, kokie vaiko charakterio bruožai, asmenybės pusės pasireikš labiausiai priklauso nuo jo aplinkos ir jos ugdomojo poveikio vaikui.

Saugioje, mylinčioje, priimančioje aplinkoje atsiskleidžia geriausi vaiko bruožai. Nors mūsų smegenys intensyviausi formuojasi ankstyvoje vaikystėje, jos nenustoja formuotis ir vėliau. Mes visi gimstame su begale įvairių genų ir jų kombinacijų, o kaip jie pasireikš, priklauso nuo aplinkos, t.y. kokius genus aplinka paskatins pasireikšti, o kurie aplinkos dėka visai nepasireikš. Šiuo atveju globėjai ir įtėviai turi atsiminti vieną svarbų dalyką – lūkesčiai, kuriuos mes keliame vaikams, turi būti realūs ir pasiekiami vaikui. Pvz., jei tikitės, kad vaikas, kuris nelankė mokyklos 3 metus iš eilės, grįžęs į mokyklą, pasivys savo klasės draugus per 3 mėnesius, jūs iš anksto pasmerkiate vaiką nesėkmei. Kartais tai, kad vaikas per 3 mėnesius išmoks išsiplauti po savęs indus, yra labai svarbus žingsnis tam konkrečiam vaikui. Kita ne visada teisinga nuomonė yra susijusi su tuo, kad GIMK mokymai yra per ilgi, o globos ar įvaikinimo procesas per ilgas. Žinoma, pasiruošimas globai ir įvaikinimui užima laiko, tačiau globai ar įvaikinimui nepakanka noro priimti vaiką į savo namus. Juk ir nėštumo metu mes ruošiamės naujam šeimos nariui palaipsniui – skaitome įvairią literatūrą, planuojame vaiko priežiūrą, perkame rūbelius, lankomės pas gydytoją ir pan.

Taip ir ruošiantis globoti ar įvaikinti vaiką, būtina praeiti pasiruošimą, įvertinti savo gebėjimus ir galimybes, sulaukti specialistų konsultacijų – visą tai padeda tinkamai pasiruošti, įvertinti tiek savo, tiek savo šeimos galimybes, aptarti įvairius globos ir įvaikinimo aspektus. Tai padeda priimti tinkamą sprendimą ir išvengti nemalonių, stresinių situacijų. Apskritai, būtų naudinga, jeigu globėjai į kvietimą dalyvauti mokymuose, konsultacijose, susitikimuose su specialistais žiūrėtų ne kaip į kokią kontrolę ar kritiką jų atžvilgiu, o kaip į palaikymą, siekiant sumažinti jų patiriamą stresą, abejones. Šeimos turi būti atviros šiai paramai ir kreiptis, ieškoti palaikymo kol krizės šeimoje dar neįsisenėjusios.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą “Valstybės ir savivaldybių tarnautojų gebėjimų stiprinimas deinstitucionalizacijos srityje, remiantis gerąja Norvegijos patirtimi”, kuris yra finansuojamas Norvegijos Karalystės 2009-2014 metų laikotarpio finansinių mechanizmų lėšomis, pagal Vidaus reikalų ministerijos programą LT10 „Gebėjimų stiprinimas ir institucinis valstybės, paramos gavėjos, ir Norvegijos viešųjų institucijų, vietos ir regioninės valdžios bendradarbiavimas“.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI