Klasikinis masažas

Masažas – sisteminis arba laisvas minkštų kūno dalių spaudimas, tempimas, žnaibymas, vibracija ir kitoks rankomis arba prietaisais atliekamas fizinis veikimas, siekiant teigiamo poveikio organizmui arba jo dalims. Gali būti taikomas atskiroms kūno dalims arba nuosekliai visam kūnui.

Masažas naudingas visiems. Kūdikiai ir pagyvenusieji, sportininkai ir didelę įtampą ar fizinį krūvį patiriantys žmonės – visi gali iš jo turėti naudos. Ši efektyvi relaksacijos priemonė padeda pašalinti stresą, atpalaiduoti įsitempusius ir skaudančius raumenis, sumažinti galvos skausmą, išsivaduoti nuo nemigos. Be to, masažas stiprina patį žmogų: pagerina daugelio organizmo sistemų funkcionavimą, padeda gyti žaizdoms ir tonizuoja raumenis, suteikia naujų jėgų.

Medicalamber atstovauja kompaniją „Anikton” (Maskva, Rusija) ir „Kamienj Solnca” (Kaliningradas, Rusija), tai išskirtiniai atstovai JAV, Kanadoje, Australijoje ir ES. Šių kompanijų vadovai Prof. J.I. Kopylova ir medicinos daktaras Prof. N.N. Moshkovas vadovauja mokslininkų grupėms, kurios nuolat tyrinėja Baltijos gintarą ir nuolat ieško bei kuria kosmetikos gaminius, kosmetikos ingredientus, kurie yra naudojami žmonių gydymui ir sveikatos priežiūrai. Tai masažo aliejai, pudros, kremai odai, masažuokliai, maisto papildai, terapijos gaminiai. Visi gaminiai yra pagaminti naudojant tik tikrą Baltijos gintarą. Taip pat šių įmonių pagaminti produktai yra registruoti valstybinėse įstaigose, turi reikiamus sertifikatus. Šių gaminių pagaminimo būdas-technologija yra patentuota.

Įmonė ‘Anikton’ (Maskva, Rusija), gamina:

Gintaritas – tai maisto papildas, gaminamas iš natūralaus gintaro, savo unikalumu labai išsiskiriantis iš dabar pasaulinėje rinkoje esančių analogų. Šis preparatas skiriasi nuo kitų gintaro rūgšties pagrindu pagamintų preparatų tuo, kad gintaritas yra vienintelis preparatas, kurio gamyboje panaudota natūrali gintaro rūgštis , išgauta iš gamtinio akmens, o tai visų pirma užtikrina, kad nėra jokio šalutinio poveikio ir veikimo spektras tampa žymiau platesniu, kadangi įprastai kituose preparatuose yra naudojama chemiškai sintezės būdu iš butadieninio kaučiuko išgauta gintaro rūgštis.

Gintaro aliejus – antrasis gamtinis preparatas, pagamintas iš natūralaus gintaro. Gintaro aliejus yra eterinis, ir dėl to labai veiksmingas. Tai vienas greičiausiai veikiančių antiseptikų, efektyvi priemonė nuo virusų, pagreitina žaizdų gijimą bei gali būti naudojama esant įvairiems odos susirgimams, kaip pavyzdžiui, šunvočių gydymas, spuogai, piodermija, impetigas, dermatomikozės, dermatofibroma, odos pūslelinė, juostinė pūslelinė, žvynelinė, lūpų kampų uždegimas ir t.t. Taip pat efektyviai veikia esant įvairiems chirurginiams susirgimams, kaip pavyzdžiui, odos landuonis, parochinija (apynaginio volelio pūlingas uždegimas), trofinė opa, pragulos, nudegimai, pūlingos žaizdos.

Įmonė ‘Kamienj Solnca’ (Kaliningradas, Rusija) gamina:

Smulkintas gintaras – tai 100% natūralus, užpatentuotu smulkinimo būdu (be jokių cheminių šveitimo pastų ar abrazyvinių techninių medžiagų) susmukintas Baltijos gintaras, į kurio sudėtį įeina mikroelementų kompleksas, aromatiniai angliavandeniliai, gintaro rūgštis ir jos druska. Tai gydomoji kosmetinė priemonė, kuri nesukelia alerginės reakcijos, be konservantų, dažų (neigiamai veikiančių odą ir visą organizmą), kas skiria smulkintą gintarą nuo analogiškų natūralios kosmetikos priemonių. Tai didelio efektyvumo tonizuojanti priemonė higieninei odos ir kūno priežiūrai. Veikia ląstelių atsinaujinimo procesus bei padeda išlaikyti gražią odą.

GINTARO KAMBARYS

Gintaro terapija gintaro kambaryje – tai naujas, užpatentuotas sveikatinimo metodas. Gintaro terapijos kabinetas – tai toks kambarys, kuriame sienos ir lubos apklijuotos, o grindys apibarstytos atitinkamo storio nešlifuoto gintaro sluoksniu (1 pav.). Ten atliekami nesunkūs kvėpavimo pratimai neigiamų jonų patekimo į organizmą palengvinimui, bioaktyvių taškų masažas natūralaus gintaro masažuokliais, kas palengvina gintaro rūgšties patekimą į organizmą ir stimuliuoja pažeistų organų atsistatymą ir išgijimą.

Gintaro kambarys

Bet kokio susirgimo atveju, efektyviau veikia kompleksinis gydymas, priešingu atveju pagerėjimas gali būti tik laikinas, o efektas – nepilnas. Poveikis keliais būdais, vienu metu, galų gale priverčia ligą trauktis.

Gintaro terapijos kabinete vyksta procedūros siekiant žemiau nurodytų ligų sveikatinimo poveikio:

  • Nespecifinio pobūdžio sąnarių ligos
  • Bronchitas, astma, tonzilitas
  • Varikoziniai venų išsiplėtimai
  • Vegeto kraujagyslių distonija
  • Difuzinis, netoksinis ir mazginis navikas
  • I ir II laipsnio hipertoninė liga
  • Širdies ir kraujagyslių ligos
  • Mažojo dubens spazmai, nevaisingumas, adneksitai
  • Pooperacinis laikotarpis atlikus operaciją tulžies pūslėje
  • Mastopatija, miomos, lipomos
  • Onkologiniai susirgimai

Gintaro terapijos kabinete vyksta kompleksinio pobūdžio sveikatinimo procedūros, tokios kaip:

  • Gintaro rūgšties patekimas į organizmą difuzijos būdu
  • Organizmo poveikis neigiamais jonais
  • Bioaktyvių taškų masažas gintaro akmeniu

Gintaro rūgšties patekimas į organizmą difuzijos būdu. Gintaro rūgštis gali patekti į organizmą kaip iš vidaus taip ir iš išorės. Trinant gintaru odos paviršių gintaro rūgšties dalelės patenka į organizmą per poras ir veikia taip pat, kai ir išgėrus gintaro rūgšties tabletę. Todėl efektyviai veikia ir, pavyzdžiui, nešlifuoto gintaro karolių nešiojimas, esant skydliaukės pakitimams. Gintaro terapijos kabinete atliekant procedūras gintaro rūgštis, kuri yra susikaupusi pačiame gintare, patenka į organizmo ląsteles ir pagreitina energijos apykaitą, kas savo ruožtu prisideda prie ląstelės procesų atstatymo ir savireguliacijos.

Neigiamų jonų poveikis organizmui. Neigiami jonai (aerojonai) – tai mikroskopinės oro dalelės, turinčios neigiamą krūvį. Jos susidaro atomą ar molekulę veikiant dideliu energijos kiekiu.Normaliam žmogaus ar gyvūno organizmo funkcionavimui būtina, kad ore kartu su paprastomis deguonies molekulėmis būtų ir neigiamą krūvį turinčių deguonies jonų, t.y. superoksido anijonų radikalų.

Bio aktyvių taškų masažas gintaro akmeniu. Kiekvienas žmogaus kūno organas atitinka savą (kartais ir ne vienas) bioaktyvų tašką, kurį veikiant atstatomi darbiniai procesai ir sergančio organo regeneracija. Gintaras – gamtinis bioenergetikas, kuris reguliuoja ir optimizuoja praleidimo pajėgumą stimuliuojant bio aktyvius taškus. Masažo metu vyksta sergančio organo procesų stimuliavimas.

KLASIKINIS MASAŽAS

Klasikiniame – gydomajame masaže yra naudojami šie būdai: 1) glostymas; 2) trynimas; 3) maigymas; 4) vibracija.

Kai kurie autoriai (A. Biriukov, 1988) įvardija dar vieną masažo būdų grupę – smūgiuojamuosius. Tai – daužymas, kumščiavimas, kapojimas. A. Verbovas manė, kad smūgiuojamieji masažo būdai – tai įvairūs vibracijos variantai, atliekami tam tikra amplitude, jėga ir dažniu (A. Verbov, 1986).

Kiekvienas čia minėtų masažo būdų skirstomas į pagrindinius ir pagalbinius. Jų pritaikymą sąlygoja masažuojamosios vietos anatominės – topografinės ypatybės. Norint pasiekti reikiamo fiziologinio efekto, įvairūs masažo būdai yra kaitaliojami. Kartais net viena ranka galima atlikti vieną masažo būdą, pavyzdžiui, trynimą, o antrąja – kitą, pavyzdžiui, glostymą. Racionalių įvairių masažo būdų pritaikymą, varijavimą jais , galima pasiekti, tik turint šio darbo patirtį. Savitas masažo būdų pritaikymas – tai individualus kiekvieno masažuotojo darbo metodas.

Glostymas

Tai vienas seniausių masažo būdų. Juo masažas yra pradedamas, baigiamas, jis yra įterpiamas tarp kitų masažo būdų. Glostant ranka lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudarydama prieš save odos raukšlės.

Fiziologinis glostymo poveikis. Pirmiausia glostymas tiesiogiai veikia odą. Nuo odos pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, odos kvėpavimas, medžiagų apykaita, odos tonusas (ji tampa elastingesnė), kraujo apytaka kapiliaruose, pakyla odos temperatūra. Pagerėjus periferinei kraujo apytakai ir pagreitėjus limfos tėkmei, sumažėja audinių pabrinkimas. Be to, per centrinę nervų sistemą glostymas veikia visą organizmą. Dauguma glostymo būdų slopina centrinės nervų sistemos veiklą, veikia raminančiai, atpalaiduojančiai. Kiti, pavyzdžiui, gilusis glostymas, gali veikti ir tonizuojančiai. Glostant refleksogenines – receptorines zonas, galime teigiamai paveikti patologinius procesus įvairiuose organuose bei audiniuose.

Glostymo metodika. Priklausomai nuo masažuojamosios vietos ypatybių, glostymas gali būti atliekamas:

  • Nykščio pagalvėle (masažuojant veidą, pirštus, plaštaką, pėdą, nervų išėjimo į paviršių vietas);
    • Smiliaus – didžiojo (2-3), smiliaus mažojo (2-5) pirštų pagalvėlėmis (masažuojant veidą, pirštus, sąnarius, tarpšonkaulinius tarpus);
    • Nugariniu pirštų, pusiau sulenktų į kumštį, paviršiumi (masažuojant nugarą, delną ir pėdą);
    • Visu delnu, nykščio arba mažylio pakyla kumščiu (masažuojant nugarą, pilvą, krūtinę, rankas, kojas).

 

Glostoma viena arba abiem rankomis: lygiagrečiai, lygiagrečiai pakaitomis, pasunkinta ranka (dedant vienos rankos plaštaką ant kitos).

Glostoma tokiomis kriptymis: išilgai, skersai (liemuo, galūnės), zigzagu (masažuojant didelis paviršius, taip pat jei reikia neliesti pakenktų odos vietų), žiedu (masažuojant pilvą, sąnarius).

 Pagrindiniai glostymo būdai

 

Pagrindiniai glostymo būdai yra plokščias ir apimantis, kurie dar skirstomi toliau. Plokščias: paviršinis ir gilusis glostymas. Apimantis: nenutrūkstantis ir nutrūkstantis glostymas.

  1. Plokščias paviršinis glostymas. Tai labai lengvas, tausojantis glostymas. Jo metu masažuotojo raumenys turi būti maksimaliai atpalaiduoti. Ranka slysta lengvai, vos paliesdama paviršių. Taip glostant oda neparausta. Glostyti galima prieš ir pagal limfos tekėjimo kryptį. Šiuo būdu pradedama ir baigiama masažo procedūra. Jis įterpiamas tarp kitų masažo būdų. Paviršinis plokščias glostymas veikia raminančiai.
  2. Gilusis glostymas. Šis glostymas veikia ir gilesniuose audiniuose (raumenyse, sausgyslėse, kraujagyslėse) esančias nervų galūnes. Atliekant gilųjį glostymą, jėgą galima sutelkti į nykščio arba mažylio pirštų pakylų paviršius. Gilusis glostymas pagerina kraujotaką, medžiagų apykaitą. Jis taikomas esant ir vietiniams kraujo bei limfos tėkmės sutrikimams , pavyzdžiui, nuėmus gipsą, esant sąnarių kontraktūroms ir kt.
  3. Apimantis nenutrūkstantis glostymas.Vieni autoriai (A.Verbov, 1966, N. Bielaja, 1983) mano, kad nenutrūkstantis apimantis glostymas kartu yra ir gilusis, kiti (L.Kuničev, 1981), kad jis gali būti arba paviršinis arba gilusis.
  4. Glostoma pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryptį, tikslas – pagerinti kraujo ir limfos nutekėjimą.
    1. Ranka glaudžiai apima masažuojamąją dalį, keturi pirštai suglausti, nykštys atlenktas į šoną. Jis yra priešingoje kitiems pirštamas pusėje. Glostoma lėtai, ypač esant pabrinkimui, limfos sąstoviui.
  5. Nutrūkstantis glostymas. Tai energingas glostymas , siekiantis paveikti giliau esančias nervų galūnes, pagreitinti kraujotaką, pagerinti raumenų susitraukimus. Rankos padėtos tokia, kaip ir nenutrūkstančio glostymo metu. Masažuojanti ranka slenka į priekį šuoliukais, spusteldama audinius. Glostyti galima viena arba abiejomis rankomis. Pastaruoju atvėju jos gali judėti viena kryptimi arba priešpriešais.

 Pagalbiniai glostymo būdai

 

Jie yra pagalbiniai tam tikriems pagrindiniams glostymo būdams.

Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai: glostymas krumpliais, lyginimu, grėbliniais, plokščiais – žiediniais.

Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo būdai: kryžminis, žnyplinis, žiedinis – apimantis.

  1. Pagalbiniai plokščiojo giliojo glostymo būdai. Glostymas krumpliais. Pirštai sungniaužti į kumštį, glostoma didžiųjų pirštakaulių distalinias galais. Jeigu glostoma abiem rankomis, galima į vienos rankos kumštį suimti kitos rankos nykštį, šitaip sujungiant rankas.Taip glostomos tos kūno dalys, kuriose yra susikaupę daug riebalų arba yra dideli standaus jungiamojo audinio plotai (nugara, sėdmenys, delnai, padai, juosmens – kryžmens sritis).
  2. Glostymas lyginimu. Vienos arba abiejų rankų pirštai sulenkiami per delnakaulių – pirštakaulių sąnarius ir glostoma nugariniais didžiųjų ir vidurinių pirštakaulių paviršiais. Taikome tais pačiais atvėjais kaip ir glostymą krumpliais.
  3. Grėblinis glostymas. Glostoma ištiestų ir praskėstų pirštų pagalvėlėmis. Šio būdo poveikis yra tuo stipresnis, kuo didesnis yra kampas tarp pirštų ir masažuojamojo paviršiaus. Grėblinis glostymas yra taikomas tarpšonkauliniams tarpams ir kai reikia apeiti pažeistas vietas, masažuojant didelius plotus.
  4. Plokščias žiedinis glostymas. Jis taikomas glostant pilvą. Nykščiai priglausti prie likusių pirštų, glostoma didėjančiais ratais apie bambą pagal laikrodžio rodyklę. Galima jį taikyti ir sąnarių glostymui.
  5. Pagalbiniai apimančio nenutrūkstančio glostymo būdai. Kryžminis glostymas. Abiejų rankų pirštai suneriami ir sukryžiuojami. Dažniausiai taip glostomos rankos. Masažuojamasis deda ranką ant masažuotojo peties arba atsiremia į masažo staliuko kraštą. Rekomenduojama šitaip glostyti tuomet, kai gerai susiformavę rankų raumenys arba didelis poodinis riebalų sluoksnis. L.Kuničevas (L. Kunučev, 1981) siūlo šiuo būdu glostyti ir nugaros plačiojo raumens laisvąjį kraštą.
  6. Žnyplinis glostymas. Suėmus raumens pilvelį arba kitą masažuojamąją vietą tarp nykščio ir likusių keturių pirštų, glostoma išilgine kryptimi. Taip galima glostyti atskirus raumenis, pirštus, kulno sausgyslę.
  7. Žiedinis apimantis glostymas. Žiedinį glostymą galima taikyti ir masažuojant sąnarius. Jis gali būti atliekamas panašiai kaip ir glostant pilvą (plokščiais), bet gali būti ir apimantis. Koja arba ranka apimama abiem rankomis žemiau sąnario (nykščiai esti priešingoje pusėje negu likusieji pirštai). Apimama taip, kad vienos rankos keturi pirštai liestų paklodę iš vidinės kojos pusės, o kitos rankos nykštys – iš išorinės kojos pusės. ˶Praėjus˝ pro sąnarį rankų padėtys keičiamos ir grįžtama atgal (A. Biriukov, 1988, A. Tiurin, 1986). Kartais šis glostymas dar vadinamas glostymu aštuoniuke.

 Glostymo taisyklės

 

  • Glostant raumenys turi būti maksimaliai atpalaiduoti. Esant raumenų įtempimui, susiaurėja gydomasis poveikis.
  • Glostymą galima taikyti savarankiškai, siekiant numalšinti skausmą, nuraminti ir atpalaiduoti (esant stresinei būklei), gydant nemigą arba kartu su kitais masažo būdais.
  • Paviršutinis plokščias glostymas paruošia audinius giliajam glostymui.
  • Glostymu masažas yra pradedamas ir baigiamas, jis įterpiamas tarp kitų masažo būdų.
  • Plokščią paviršutinį glostymą galima atlikti pagal kraujo ir limfos tekėjimo kryptį ir prieš ją.
  • Jeigu glostymas yra daromas norint pagerinti limfos tekėjimą, reikia glostyti pagal jos tėkmę.
  • Glostoma artimiausių limfmazgių link (limfmazgių sritis nemasažuojama) iš distalinio galo proksimalinio link.
  • Glostymas atliekamas lėtai ir ritmiškai.
  • Masažuojan raumenį, yra glostoma pagal raumeninių skaidulų kryptį.
  • Glostymo jėga priklauso nuo masažuojamos vietos anatominių savybių ir jos funkcinės būklės. Stipriau glostoma ten, kur praeina stambūs kraujo indai , storesnis riebalų sluoksnis , geriau susiformavę raumenys, ypač plokštieji. Silpniau glostoma ten, kur yra skausmingi taškai, padidintas jautrumas, arti kaulas.
  • Esant patinimams, pabrinkimams, atsiradusiems dėl limfos sąstovio, daromas apimantis gilusis glostymas pagal ˶nusiurbiamojo masažo˝ principą. Pradedama masažuoti aukščiau pabrinkimo vietos esanti sritis. Pavyzdžiui esant pėdos patinimui, iš pradžių masažuojama šlaunis, po to – blauzda ir pagaliau – pėda. Išsiplėtus kraujagyslėms ir limfagyslėms, pagerėja kraujo apytaka virš pažeistos vietos ir į ją tarsi nusiurbiami skysčiai, susikaupę pažeistoje vietoje.

Trynimas

Trynimas – tai audinių pajudinimas, pastūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis. Trinant rezorbuojasi medžiagų apykaitos produktai susikaupę audiniuose. Trynimas atliekamas didesne jėga ir intensyviau negu glostymas. Jo metu masažuotojo ranka neslysta odos paviršiumi, o juda kartu su ja. Trinti galima prieš ir pagal limfos tėkmę.

Fiziologinis trynimo poveikis. Trynimas veikia žymiai stipriau negu glostymas. Jis didina audinių paslankumą, ištempia randus, nutraukia sąaugas tarp odos ir gilesnių audinių, didina kraujo pritekėjimą į audinius, gerina jų mitybą. Didindamas pritekėjimą, trynimas padeda greičiau rezorbuotis (susigerti) sutrintoms patologinių medžiagų nuosėdoms audiniuose (odoje, poodyje, apie sąnarius, palei sausgyslines makštis). Trynimas gerina raumenų gebėjimą susitraukti, didina jų tonusą. Energingas trynimas nervinių kamienų kryptimi arba nervų išėjimo į paviršių vietose mažina jų dirglumą.

Trynimo metodika. Trynimą galima atlikti:

  • Vieno arba kelių pirštų pagalvėlėmis (1,2,3,4,1 pirštų, 2-3, 4-5);
  • Delnu arba jo pagrindu (viena ranka, abiem rankomis, pasunkinta ranka);
  • Išorine (mažylio) ir vidine nykščio – smiliaus) delno briaunomis;
  • Dilbiu;
  • Krumpliais;
  • Pirštakauliais;
  • Kumščiu.

Trinti galima: a) išilgai; b) skersai; c) spirale; d) ratu arba žiedu. Trynimo yra pagrindiniai ir pagalbiniai būdai.

 Pagrindiniai trynimo būdai

 

  1. Išilginis; 2. Skersinis; 4. Spiralinis; 4. Žiedinis.
  2. Išilginis trynimas. Jis gali būti atliekamas įvairiomis plaštakos dalimis, viena arba abiem rankomis, pasunkinta ranka. Dažniausiai yra daromas išilginis – pakaitinis trynimas, abiejų rankų delnais, taikomas masažuojant nugarą, kojas, rankas.
  3. Skersinis trynimas. Jis, kaip ir išilginis, gali būti atliekamas įvairiomis plaštakos dalimis, viena arba abiem rankomis, pasunkinta ranka. Dažniausiai yra taikomas skersinis – pakaitinis trynimas, atliekamas abiejų rankų delnais, plaštakomis, priešingomis kryptimis. Taip trinama nugara, šlaunys, juosmens – kryžmens sritis.
  4. Spiralinis trynimas. Jis taip pat gali būti atliekamas pirštais, delnais, delnų pagrindais, viena, abiem rankomis, pasunkinta ranka, vienu arba keliais pirštais. Dažniausiai yra trinama delnu arba keturių pirštų pagalvėlėmis pasunkinta ranka, kartais delno pagrindu. Taip trinama nugara, sėdmenys, juosmens – kryžmens sritis, sąnariai.
  5. Žiedinis trynimas. Trinama ratu arba žiedu. Trynimas taikomas masažuojant mažus plotus, dažniausiai – nervų išėjimo į paviršių vietas, taip pat sąnarius, stengiantis prasiskverbti į jų plyšį.

Pagalbiniai trynimo būdai

Daugelis autorių (A. Verbov, 1966, N. Bielaja, 1988, A. Kuničev, 1981) naudoja tokius pagalbinius trynimo būdus: krumpliais (briauninis – šukuotinis), pjovimą, štrichavimą, pastumdymą, pusiau žiedinį (perskyrimą), grėblinį, žnyplinį.

 

  1. Krumpliais (briauninis – šukuotinis). Jis atliekamas sugniaužus vieną arba abi plaštakas į kumštį (galima vienos rankos nykštį suimti kitos rankos kumsčiu). Trinama distaliniais vidurinių pirštakaulių galais. Taip trinami delnai, padai, nugara, dubens sritis, šlaunų užpakaliniai ir šoniniai paviršiai.
  2. Trynimas atliekamas išorinėmis (mažųjų pirštų) delnų briaunomis. Rankos dedamos 1 – 3 cm atstumu viena nuo kitos ir trinama priešingomis kryptimis. Tarp plaštakų turi susidaryti volelis iš trinamų audinių. Pjovimas taikomas nugarai, kryžkauliui, stambiems sąnariams, pomentinei sričiai. Be to, trinama ir esant didesniam riebalų susikaupimui poodiniame audinyje.
  3. Štrichavimas. (Štrichuojama ištiestais vienu ar keliais pirštais, jų pagalvėlėmis, sudarius su trinamuoju paviršiumi 30o kampą. Štrichuojant trumpais brūkšniuojančiais judesiais, išjudinami ir paveikiami giliau esantys audiniai, jie suminkštėja, tampa elastingesni, pranyksta įvairūs odos, poodžio, raumenų sukietėjimai).
  4. Pusiau žiedinis trynimas (perskyrimas). Jis atliekamas vidinėmis (nykščio – smiliaus) delnų briaunomis, maksimaliai atlenkus nykščius. Dažniausiai trinama abiem rankomis. Plaštakos dedamos skersai audinių, 2 – 3 cm atstumu viena nuo kitos, sąnarių srityje išilgai sąnario plyšio. Trinama priešingomis kryptimis, stengiantis išjudinti giliau esančius audinius. Toks trynimas taikomas kojoms, rankoms, trapecinio raumens viršutiniam kraštui, juosmens sričiai, didiesiems sąnariams, nugaros plačiojo raumens laisvajam kraštui.
  5. Dažniausiai trinama abiem rankomis, pastumdant ištempia, pastumia viena ranka, kita ir juda pirmyn. Tokiu būdu trinama visa masažuojamoji sritis. Pastumdumas taikomas tuomet, kai dėl odos ligos negalima trinti viso ploto ištisai.
  6. Grėblinis trynimas. Jis atliekamas plačiai išskėstais pirštais. Trinama tiesiai, štrichuojant, ratukais, zigzagu (pirštų pagalvėlėmis arba nugariniu pirštakaulių paviršiumi). Taip trinama tarpšonkauliniai tarpai, plaukuotoji galvos dalis, sėdmenys (pirštakauliais). Grėblinis trynimas taikomas ir tada kai reikia apeiti pažeistas vietas.
  7. Žnyplinis trynimas. Trinama suėmus masažuojamuosius audinius nykščiu ir smiliumi, arba nykščiu ir visais keturiais pirštais. Taip trinami raumenys, jų sausgyslės. Galima trinti tiesiai ir spirale.

Trynimo taisyklės

  • Trynimas turi paruošti audinius maigymui.
  • Trinti galima paviršutiniškai ir giliai.
  • Kuo didesnis kampas tarp pirštų ir trinamojo paviršiaus, tuo didesnė trynimo jėga.
  • Trinti reikia lėčiau negu glostyti.
  • Trynimas yra kaitaliojamas su glostymu.

 Maigymas

Maigymas – tai vienas sudėtingiausių masažo būdų, susidedantis iš suėmimo, suspaudimo, atspaudimo, pastūmimo, pertrynimo ir audinio ištempimo . Šis būdas veikia paviršinius ir giliau išsidėsčiusius audinius ir organus. Jis gali užimti apie 60-80% masažo laiko.

Fiziologinis maigymo poveikis: Dar labiau negu trynimas, padidina raumenų tonusą ir jų susitraukimo funkciją. Šis būdas yra tarsi pasyvi gimnastika, taikoma, esant raumenų funkcijos nepakankamumui, kada jų tonusas sumažėjęs. Pagerėja audinių aprūpinimas maistu ir dujų apykaita. Drenuojami limfmazgiai ir limfatakiai, nuimami stazės reiškiniai ir žymiai pagerėja limfos tekėjimas ir kraujo apykaita. Išpurenami ir sutraiškomi sukietėjimai raumenyse. Padidėja audinių elastingumas ir sąnarių paslankumas. Pagerėja kraujotaka ypatingai į masažuojamas vietas, sustiprėja hiperemija, kas sąlygoja žymiai didesnį patologinį nuosėdų išsisiurbimą audiniuose. Nuimamas fizinis ir psichinis nuovargis. Lėtas, gilus ir ilgalaikis maigymas sumažina galvos smegenų žievės sujaudinimą ir raumenų tonusą. Esant greitam, paviršiniam ir trumpalaikiam maigymui vyksta sujaudinimo procesų padidėjimas ir tuo pačiupadidėja raumenų tonusas.

 Maigymo būdai

 

  1. Maigymas nykščiais. Maigome nuo stuburo paravertebralinėje zonoje su tikslu panaikinti stazės reiškinius.
  2. Maigymas išilginis – ištiesinis. Masažuotojo plaštaka juda tiesia linija paeiliui, apimant kūno audinius, kartu sudarant volelį, kuris tarsi perduodamas jų iš rankos į ranką
  3. Maigymas dvigubas žiedinis (gyvatėlės volelis). Judesys, panašus į prieš tai esančiame punkte aprašytą, bet jį atliekant plaštaka, suėmusi kūno audinius, juda priešingom viena nuo kitos kryptimis, ir savo judėjimu išilgai masažo linijos, sudaro gyvatėlės volelį.
  4. Išilginį – ištiesinį ir dvigubą žiedinį maigymą galima atlikti dviem būdais:
    1. paviršinis, kad išdirbtume poodinį sluoksnį, esant jo degradacijai (celiulitas) arba pertekliui (nutukimas)
    2. giluminis, dėl žymiai stipresnio poveikio organams ir audiniams, esantiems giliau ir su tikslu pasiekti žymiai stipresnį poveikį.

 

  1. Petrosažas. Maigome visu delnu, atliekant abiem rankom – sinchroniškai ir asinchroniškai
  2. Pertrynimas raumenų, suspaustų tarp delnų.Maigymas elementarus. Sudarymas odos raukšlės priešais judančią plaštaką kita plaštaka ir jos pertrynimas
  3. Maigymas “jūros banga”. Nugaroje tolimame krašte surinkti nuo kūno šoninio paviršiaus į stuburo pusę didelę odos klostę ir nuspausti ją nuo savęs nykščiais. Artimesnėje nugaros pusėje surinkti prie stuburo tokią pat odos klostę ir nuspausti ją nuo stuburo keturiais pirštais.

 Vibracija

Vibracija – tai perdavimas kūnui smūgių ir virpesių įvairaus intensyvumo, greičio, dažnio ir amplitudės. Išskiriama pertraukiama vibracija, kada rankas atitraukiame nuo kūno, kad suduotume smūgį, ir nepertraukiama vibracija.

Fiziologinis vibracijos poveikis.

Masažuotojui atliekant vibracijos būdą, kliento organizme susidaro atitinkami fiziologiniai pakitimai. Mes susipažindinsime jus su kai kuriais iš jų.

Vibracija pagreitina regeneracinius procesus, pagreitėja kaulų suaugimas esant lūžiams. Sumažėja širdies aparato nervinis – raumeninis susijaudinimas, sumažėja kraujagyslių tonusas ir arterinis spaudimas. Pagerėja raumenų sutraukiamoji funkcija, sumažėja nuovargis audiniuose, padidėja jų trofika. Padidina skrandžio motorinę ir sekrecinę funkciją), žarnyno peristaltiką. Silpnas padaužymas krūtinės ląstos sumažina pulso dažnį ir arterinį spaudimą.

Vibracinis masažas juosmens srityje suteikia stimuliuojantį poveikį antinksčių žievės funkcijai. Dėl savo ryškaus reflektorinio veikimo, iššaukia sustiprėjimą, kartais ir atsistatymą išnykusius giliuosius refleksus. (Verbov A.F., 1941m.) Priklausomai nuo dažnumo ir amplitudės svyravimų, vibracija iššaukia kraujagyslių išsiplėtimą ar susiaurėjimą, sumažina jų tonusą. Energingi ir greiti smūgiai tonizuoja galvos smegenų žievę ir nervinį – raumeninį aparatą. Suteikia nuskausminantį ir netgi anestezinį poveikį. Grubi vibracija (kapojimas ir kt.) pablogina skysčių mikrocirkuliaciją, padidina veninį spaudimą ir raumenų tonusą.

Vibracijos būdai

 

  1. Paeiliui mušimas tiesių pirštų pagalvėlėmis (pirštų dušas).
  2. Kapojimas (plaštakų išorinėm mažojo piršto briaunomis, pirštai išskėsti).
  3. Pastovus sukratymas viso kūno arba jo dalies.
  4. Vienkartinis sukratymas viso kūno arba jo dalies.
  5. Aukštodažninė vibracija.
  6. Plekšnojimas (saujale).
  7. Stuksenimas (delno krašto briauna).

MASAŽO POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

 

Masažo poveikis organizmui yra labai sudėtingas fiziologinis procesas. Jį galima būtų skirstyti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms.Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius [1]neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Daugelis vietinių reakcijų, kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita, kaip generalizuotos refleksinio pobūdžio reakcijos. Vadinasi, masažui yra būdingas neurorefleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms. Be to, didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulse sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines-trofines funkcijas. Šitais pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis.Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroendokrininis, masažo veikimas.Kartu veikiant visiems šiems veiksniams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės-prisitaikomosios organizmo reakcijos. Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda fiziškai stiprėti.

   Masažo poveikis nervų sistemai:

Padirginus parasimpatinę nervų sistemą, pagreitėja skrandžio ir žarnyno veikla, padidėja seilių išsiskyrimas, suretėja pulsas, krinta kraujospūdis. Masažas veikia visas nervų sistemos dalis. Nustatyta, kad masažas gali padidinti arba sumažinti nervų sistemos dirglumą, priklausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės. Tam tikrų segmentinių zonų masažavimas sukelia atsakomąsias reakcijas įvairiuose vidaus organuose.

Klinikiniai stebėjimai rodo, kad daugeliui žmonių masažas sukelia malonius pojūčius, pagerina savijautą, malšina skausmus.

Masažo poveikis odai:

Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas gerina visas odos funkcijas, todėl nuo kūno paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios apidermio ląstelės, pagerėjo odos kvėpavimas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra, padidėja odos atsparumas įvairiems neigiamiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas.

Masažo poveikis raumenims, raiščiams ir sausgyslėms:

Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenims ir visos raumenų funkcijos: gebėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti, dėl to judesiai tampa tikslesni, tobulesni, padidėja raumens darbingumas. Raumenys geriau pailsi ir greičiau atsistato masažuojant negu pasyviai ilsintis, nes daug greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai, kurie susikaupė raumenims dirbant. Raumenų skausmingumas, pabrinkimas, sukietėjimai, atsiradę dėl įtempto darbo, masažuojant išnyksta žymiai greičiau. Masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidacinius bei atstatomuosius procesus juose.

Masažo įtaka kraujo ir limfos sistemoms:

Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekėjimą. Sužadina kapiliarų išsiplėtimą, atveria rezervinius kapiliarus. Tai pagerina ne tik masažuojamosios vietos aprūpinimą krauju, bet refleksiškai veikia nutolusias nuo jos sritis. Padidėja dujų apykaita tarp kraujo ir audinių. Pagreitina kraujo pritekėjimą arterijomis ir palengvina jo nutekėjimą venomis.

             Masažo įtaka medžiagų apykaitai ir vidaus organams:

Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės reakcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, medžiagų apykaita audiniuose. Bendrasis masažas teigiamai veikia šias vegetacines organizmo funkcijas: kvėpavimo, kraujo apytakos, virškinimo, kraujodaros, vidaus sekrecijos liaukų.

2pav. Rezultatų paskirstymas procentais pagal skirtingo masažo paslaugų naudojimąsi

Masažas gali stimuliuoti ir atpalaiduoti kūną ir psichiką. Stimuliuojant odą, kraujo ir limfinę sistemas, pagerinama jų apytaka, o tai padeda atsinaujinti ląstelėms, pasišalinti toksinėms atliekoms. Atsipalaidavus įtemptiems raumenims, atsileidus sustingusiems sąnariams ir aprimus nervams, apima bendras atsipalaidavimo jausmas, atsiranda gera savijauta.

Venkite masažo, kai yra:

  1. Širdies susirgimas;
  2. Aukštas kraujospūdis;
  3. Bakterinė arba virusinė infekcija;
  4. Pykinimas arba vidurių skausmai;
  5. Stiprus skausmas nugaroje, galbūt dėl stuburo, ypač jei yra aštrūs galūnių diegliai;
  6. Pakilusi temperatūra, karščiavimas;
  7. Atvira žaizda arba odos infekcija;
  8. Vėžys;
  9. Pooperacinis gijimas.

 

IŠVADOS

 

  1. Masažas veikia visas žmogaus funkcijas ir sistemas. Gerai žinant neurorefleksinius ryšius ir sugebant tinkamai pasirinkti masažavimo būdus bei metodiką, jį galima sėkmingai taikyti įvairių ligų gydymui, sutrikusių funkcijų atstatymui bei sveikatingumo palaikymui.
  2. Masažo poveikis žmogaus organizmui:
  • masažo metu į kraujotaką įsijungia rezerviniai kapiliarai, todėl masažuojama vieta geriau aprūpinama krauju, gerėja audinių mityba;
  • masažas limfos tekėjimą pagreitina iki 8 kartų, todėl gerėja medžiagų apykaita, iš organizmo greičiau pašalinami toksinai, audiniai geriau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis;
  • pagerėjus limfos ir kraujo apytakai, gerėja visų organų ir liaukų veikla;
  • masažas mažina patinimus ir pabrinkimus;
  • stiprina imuninę sistemą;
  • gerina centrinės nervų sistemos būklę, reguliacinius mechanizmus, stimuliuoja periferinių regeneracinių funkcijų atsistatymą;
  • raminamai veikia nervų sistemą taip mažindamas skausmus;
  • masažo metu nuvalomos negyvos epidermio ląstelės;
  • mechaniškai nuvalo prakaito ir riebalinių liaukų angas ir pagerina jų veiklą;
  • pagerina odos mikrocirkuliaciją ir regeneraciją, oda tampa elastingesnė, stangresnė;
  • lygina randus ir odos nelygumus;
  • gerina sąnarinio skysčio cirkuliaciją, kremzlinio audinio mitybą, didina sąnario judrumą;
  • gerina raiščių ir sausgyslių elastingumą ir atsparumą;
  • gerina raumeninių ląstelių elastingumą, jų susitraukinėjimo funkciją;
  • gerina bendrą fizinę būklę, pakelia nuotaiką, didina darbingumą.

[1] Neurohumoralinis – organizmo fiziol. ir biochem. procesų koordinavimas, bendra nervų sistemos ir biologiškai aktyvių medžiagų (hormonų, hormonoidų, mediatorių) veikla.

Ankstesnis straipsnisKaip priaugti svorio?
Kitas straipsnisŠvieži ir konservuoti vaisiai

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here