Organizacijos sėkmę lemiantys veiksniai

Netilstant diskusijoms apie naujus mokestinius pasikeitimus ir informacijos apie juos stoką, panašėja, jog Lietuvos verslo subjektų 2017 metais pokyčiai laukia ne tik mokesčių ir verslo administravimo srityse. Naujausi politikų sprendimai verslui žada palankesnes sąlygas inovacijų ir naujausių technologijų plėtrai. Su kokiais technologiniais ir mokestiniais pasikeitimais šiais metais teks susidurti Lietuvos verslui?

Naujienos verslui ir malonios, ir nemalonios

Nuo sausio mažėja mokestinė našta kai kuriems pelno mokestį mokantiems verslo subjektams. Išplečiama pelno mokesčio lengvatos taikymo apimtis laisvųjų ekonominių zonų įmonėms, teikiančioms apskaitos, buhalterijos, konsultacijų, įstaigų administravimo ir aptarnavimo, žmogiškųjų išteklių valdymo, architektūros ir inžinerijos paslaugas. Lengvata bus taikoma, atitikus įstatymine tvarka numatytas sąlygas. Prognozuojama, kad tai gali paskatinti paslaugų centrų sklaidą iš sostinės į regionus.

Ne itin džiugios žinios laukia įmonių, kurių darbuotojai dirba pagal terminuotas sutartis. Nuo liepos mėnesio dvigubai padidės nedarbo socialinio draudimo tarifas: už asmenis, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, darbdaviai turės mokėti nebe 1,6%, bet 3,2% dydžio įmoką.

Audito ir apskaitos bendrovės „Added Value“ vadovo Arvydo Vainoro teigimu, vertinti mokestinius pasikeitimus išimtinai teigiamai ar neigiamai būti klaidinga. „Praktika rodo, kad neretai mokestinės naštos sumažėjimas vienoje srityje yra susijęs su jos išaugimu kitoje. Pavyzdžiui, nuo šių metų liepos 1 d. akis į akį su tokia situacija susidurs visi darbdaviai: „Sodros“ įmokos pensijų draudimui sumažės 1proc., tačiau 0,5 proc. didės nedarbo draudimo įmokos“, – pastebi vadovas.

Spaudžiami individualių veiklų savininkai

Pastebima, kad šiemetiniai įstatyminės aplinkos pasikeitimai nemalonius siurprizus žada individualių veiklų savininkams. Nuo metų pradžios didžiuosiuose miestuose 99 eurais brangsta visi verslo liudijimai, kurie suteikia teisę paslaugas teikti neribojant teritorijos. Tokie verslo liudijimai dabar kainuoja 684 eurus.

Didesnė mokestinė našta laukia ir dirbančių pagal autorines sutartis. Jei autorius nedirba pagal darbo sutartį ir nėra valstybės tarnautojas, įmokos bus skaičiuojamos nuo visų gaunamų pajamų. Iki šiol jos buvo skaičiuojamos nuo 50 proc. pajamų. O štai individualios veiklos vykdytojai pradedami papildomai drausti ligos socialiniu draudimu, todėl įmokos nuo 28,5 proc. padidėja iki 29,7 proc.

„Kalbant apie verslo išlaidas, turime nepamiršti, kad jau 2016 metais daugelis valstybinio lygmens verslo administravimo operacijų buvo perkelta į skaitmeninę aplinką. Todėl nereiktų dėmesio sutelkti vien į didėjančius mokesčius – didesnes išlaidas šiemet gali sukelti ne mokesčiai, bet modernizacijos uždelsimas ir nesugebėjimas prisitaikyti prie kintančios verslo aplinkos, perkeliant kasdienes verslo valdymo operacijas į  elektroninę aplinką“, – pastebi „Added Value“ vadovas.

Žada didesnį dėmesį inovacijoms

Metų pradžioje Ūkio ministerijoje buvo patvirtintas „Inovacinių čekių“ projektas, žadantis pozityvius pokyčius verslo inovacijų plėtrai. „Inovaciniai čekiai“ bus finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų ir skatins aktyvesnį inovacijų diegimą versle: įmonėms tai leis naudotis naujausiais mokslo pasiekimais, o mokslas galės efektyviau orientuotis į verslo poreikius. Iki 2020 metų planuojama paskelbti keturis kvietimus įmonėms teikti paraiškas „Inovaciniams čekiams“ gauti, o bendra finansavimo suma turėtų siekti iki 10,137 mln. eurų.

Pagal pasaulinį „Bloomberg“ inovacijų indeksą 2016 metais Lietuva užėmė 32 vietą ir buvo aukščiausioje pozicijoje iš visų Baltijos šalių. Inovacijų taikymą šiais ir ateinančiais metais sustiprinti turėtų numatyta ES struktūrinių fondų parama.

Pastebima, kad Lietuvoje aktyviausiai inovacijas versle kol kas taiko nauji rinkos dalyviai, tokiu būdu paskatindami pasitempti ir rinkos senbuvius. Anot „Added Value“ vadovo, verslo inovacijų situacija Lietuvoje paradoksali.

„Iš vienos pusės Lietuva inovacijų indekso laipteliais kyla aukštyn, lietuviški startuoliai sėkmingai veržiasi ir į užsienio rinkas, tačiau iš kitos pusės turime verslus, kurie elementarioms verslo valdymo operacijoms, tokioms kaip buhalterinė apskaita, vis dar nenaudoja modernių automatizuotų programų. Todėl Lietuvos verslams 2017 metais norėtųsi linkėti optimizuoti verslo priežiūrą ir kontrolę, išnaudojant esamas technologines galimybes, eliminuojančias žmogiškųjų klaidų tikimybę ir nereikalingas laiko sąnaudas“,- teigia A. Vainoras.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI