1.  Pažintis su išmaniaisiais įrenginiais

1.1.              Išmanieji įrenginiai – kas tai?

Išmanieji įrenginiai – tai elektroniniai prietaisai, kurie yra prijungti prie kitų įrenginių ar tinklų per skirtingus protokolus, tokius kaip Bluetooth, NFC, WiFi, 3G ir kt., kurie gali veikti iš dalies interaktyviai ir savarankiškai. Yra manoma, jog šie prietaisai per labai trumpą laiką pranoks bet kurias kitas skaičiavimo ir susisiekimo formas [1]. Vieni iš populiaresnių išmaniųjų įrenginių yra mobilieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai.

1.2.              Išmaniųjų įrenginių pradžia

Yra teigiama, kad pirmasis išmanusis įrenginys buvo sukurtas 1966 metais. Westinghouse Electric inžinierius Jim Sutherland sukūrė namų kompiuterį pavadinimu ECHO IV (2 pav.). ECHO IV buvo toks didelis, jog atrodė, kad pats namas buvo pastatytas prižiūrėti kompiuterį negu atvirkščiai. Vis dėlto šis įrenginys galėdavo kontroliuoti namų temperatūrą, sudaryti pirkinių sąrašus bei įjungti ir išjungti buitinius prietaisus. Deja, ECHO IV buvo privatus projektas ir niekada nebuvo pardavinėjamas [2] [3] [4].

2.  Populiariausi išmanieji įrenginiai

2.1.              Išmanusis telefonas

Išmanusis telefonas – mobilusis telefonas su operacine sistema, turintis pažangių kompiuterinių gebėjimų apdoroti duomenis ir prisijungti prie įvairių ryšių tinklų. Pagrindinis skirtumas tarp išmaniojo ir paprasto mobiliojo telefono yra operacinė sistema, kuri leidžia įdiegti papildomas programas, išplečiančias išmaniojo telefono galimybes (3 pav.). Programėlės yra skirtos žaidimams žaisti, pramogoms, bendravimui, naujienoms skaityti ir jas sekti, vaizdo įrašams, filmams, televizijai ir kt. Programėles naudoja ne tik paprasti vartotojai, bet ir smulkiojo bei didžiojo verslo atstovai. Jiems programėlių naudojimas kasdienėje veikloje suteikia galimybę kokybiškiau ir efektyviau valdyti verslo procesus (įmonės išlaidų mažinimas, produktyvumo didinimas), perkelti juos į mobiliąją erdvę. Specialių funkcijų dėka telefonas reaguoja į akių judesius ir slenka tekstą neprisilietus, sustabdo žiūrimą vaizdo filmą, jei nukreipiamos akys nuo ekrano. Speciali technologija nustato akių poziciją ir automatiškai groja arba sustabdo vaizdo įrašą. Priekinė telefono kamera fiksuoja akių nusukimą nuo ekrano ir sustabdo įrašą; paleidžia groti toliau, kai tik žvilgsnis nukreipiamas į ekraną [5].

2.2.              Planšetinis kompiuteris

Planšetinis kompiuteris – nešiojamas mobilusis kompiuteris su lietimui jautriu ekranu, didesnis už mobilųjį telefoną ar delninį kompiuterį. Atpažįsta rankos ar specialaus rašiklio prisilietimą, nėra valdomas pele ar klaviatūra, tačiau tekstui suvesti naudojama virtuali klaviatūra. Planšetiniuose kompiuteriuose yra naudojamos operacinės sistemos tokios, kaip iOS, Android, webOS, MeeGo, Microsoft Windows CE, Linux bei Chrome OS. Planšetinis kompiuteris turi tai, ko reikia šiai dienai daug keliaujančiam mokslininkui, keliuose darbuose dirbančiam verslinkui ar kūrybingam studentui: jis lengvas, juo paprasta naudotis, jame galima įdiegti daugybę reikalingų programų ir aplikacijų, kurių neturi įprasti kompiuteriai, jis padeda dirbti bei leidžia pramogauti (4 pav.). Svarbus planšetinių kompiuterių privalumas – baterijos veikimo laikas, kuris ne ką nusileidžia išmaniesiems telefonams ir yra žymiai ilgesnis nei nešiojamųjų kompiuterių [6] [7] [8].

2.3.              Išmanusis laikrodis

Išmanusis laikrodis – kompiuterizuotas laikrodis, kurio funkcionalumas yra žymiai platesnis negu vien tik laiko rodymas. Šis laikrodis palaiko ryšį su išmaniuoju telefonu per bluetooth sąsają pateikdamas visus naujausius įvykius savo ekrane. Juo galima valdyti kai kurias telefone įdiegtas programas, skaityti el. laiškus, trumpąsias žinutes, „Facebook“, „Twitter“ žinutes, taip pat valdyti skambučius (5 pav.). Taip pat laikrodis turi akselerometrą, giroskopą ir širdies ritmo matuoklį, kurie yra naudingi treniruočių metu [9].

3.  Statistika

3.1.        Išmaniųjų telefonų statistika pasaulinėje rinkoje

„eMarketer“ duomenimis tikėtina, kad  2014 metais 4,55 milijardo žmonių pasaulyje naudos mobilų telefoną. Išmaniųjų įrenginių naudojimas besivystančiose Azijos šalyse, Afrikoje ir Vidurio rytuose sparčiai auga. „eMarketer“ straipsnyje „Worldwide Mobile Phone Users: H1 2014 Forecast and Comparative Estimates.“ teigiama, jog pasaulinė mobiliųjų telefonų rinka pakils nuo 61,1% iki 69.4% [10]. 2012 metais išmaniųjų įrenginių naudotojų kiekis peržengė 1 milijardo ribą ir pasieks 1,75 milijardo 2014 metais (1 lentelė.). „eMarketer“ tikisi, jog išmaniųjų telefonų rinkos augimas didės dar ateinančius 3 metus. Du penktadaliai mobiliųjų telefonų naudotojų arba ketvirtadalis žmonijos bent kartą per mėnesį naudos išmanųjį telefoną 2014 metais.

Mobiliųjų telefonų naudotajai sparčiai pereina į išmaniųjų telefonų naudotojų gretas dėl pigesnių išmaniųjų kainų ir tobulesnio 3G ir 4G tinklo technologijų išsivystymo (2 lentelė.).Išmaniųjų naudotojai kol kas yra dauguma tarp mobiliųjų telefonų naudotojų 10 iš 22 valstybių, kurios įtrauktos į „eMarketer“ prognozę. Tikimasi, jog per 2014 metus šis skaičius pakils iki 16.

daugiau nei 2,23 milijardo žmonių visame pasaulyje arba 48,9% mobiliųjų telefonų vartotojų naršys internete bent kartą per mėnesį 2014 metais, ir daugiau nei pusė jų naudos mobilų internetą  kitais metais. Mobilaus informacijos tinklo plėtra netolimoje ateityje smarkiai didės, ypač teritorijose už miestų, kas padidins mobilaus interneto vartotojų skaičių. Prognozuojama, jog 2014 metais visas mobilaus interneto vartotojų skaičius pakils iki 16,5% ir išlaikys panašų augimą iki 2016 metų (3 lentelė.).

3.2.              Išmaniųjų lentų naudojimo statistika

Interaktyviųjų lentų pardavimai 2008 metais siekė 1 milijardą Jungtinių Valstijų dolerių. Pasak kompanijos „Futuresource Consulting“ tyrimo duomenimis viena iš septynių klasių pasaulyje turėjo išmaniąją lentą. 2004 metais 26% Jungtinės Karalystės pradinės mokyklos klasių turėjo išmaniąsias lentas. “The Becta Harnessing Technology Schools” atlikta apklausa 2014 metais atrasta, jog 72% paruošiamųjų klasių ir 85% pradinių klasių Jungtinėje Karalystėje turėjo išmaniąsias lentas.

4.  Išmaniųjų įrenginių panaudojimas

Elementarias problemas, apie kurias dažnas nė nesusimąsto, žmonėms su negalia padeda išspręsti išmanieji įrenginiai. Išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai tampa neatskiriamu neregių ir silpnaregių palydovu. Jie padeda atlikti užduotis, kurias anksčiau įvykdyti buvo sudėtinga ar net neįmanoma be kito žmogaus pagalbos. „Samsung“ gaminami išmanieji įrenginiai yra pritaikyti naudotis neįgaliesiems, tad nenuostabu, kad jie tampa jų pagalbininkais. Yra daugybė kasdienių darbų, kuriems anksčiau reikėjo pagalbininko, o dabar telefonu galime padaryti patys. Viena dažniausiai naudojamų funkcijų – specialios tekstą atpažįstančios ir skaitančios programėlės. Dalis jų perskaito internete atverstą tekstą, kitos atpažįsta ir perskaito nufotografuotą tekstą. Jomis galima skaityti internete randamą informaciją, užrašus ant kabinetų, sužinoti autobusų ir troleibusų tvarkaraščius, pasitikrinti lėšų likutį viešojo transporto kortelėje, kurios terminalai nepritaikyti neregiams. Orientuotis dideliame mieste ir tiksliai nustatyti buvimo vietą neregiams ypač palengvina pėstiesiems skirti GPS žemėlapiai. Tereikia tinkamai nustatyti tikslo parametrus ir klausytis telefono balsu pranešamos informacijos. Taip pat išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai naudojami garso knygoms klausyti, bendrauti, kitiems kasdieniams reikalams atlikti. Vienintelis kol kas jaučiamas trūkumas – telefonai balsu valdomi ne lietuvių kalba. Išmanieji telefonai palengvino ir kurčiųjų žmonių gyvenimą. Jei anksčiau kurtieji galėdavo bendrauti telefonu tik SMS žinutėmis, dabar vaizdo skambučiai leidžia kalbėtis gestų kalba, o tai reiškia – perduoti daugiau ir detalesnės informacijos. Išmaniųjų įrenginių funkcija perduoti vaizdą kurtiesiems suteikė galimybę gauti daugiau paslaugų, lengvai prieinamų žmonėms su klausos negalia, tačiau negirdintiems nepasiekiamų vien dėl to, kad nėra kaip susikalbėti. Programinės įrangos kūrėjai pasirūpino, kad visos funkcijos būtų įgarsintos, tad telefono funkcijas nematantis žmogus gali naudoti neprasčiau už matantį [11].

5.  Įdomiausi faktai susiję su technologija

• 2013 metų statistika rodo, kad mobilaus interneto vartotojų skaičius, kurie naršo interneto puslapius bei socialinius tinklus savo išmaniuosiuose telefonuose, išaugo iki 1,2 mlrd [12].
• 80 proc. žmonių naudoja kelis įrenginius ir keičia juos tarpusavyje, kad atliktų tam tikrą užduotį. Įgyvendinant šias užduotis yra naudojami išmanieji telefonai, staliniai kompiuteriai, išmanieji televizoriai bei planšetiniai kompiuteriai.
• Vartotojai kurie perka išmaniuosius įrenginius yra linkę mokėti 50 proc. daugiau nei vartotojai perkantys asmeninius kompiuterius.
• Tiekiamų išmaniųjų laikrodžių kiekis 2013 metais buvo 268tūkst., 2014 metais pakilo iki 2,6mln. Tikima, kad šis rodmuo iki 2018 metų pasieks 39mln.
• Tyrimai rodo, jog 2014 metų pabaigoje bus pateikta prekybai apie 164,2 mln. išmaniųjų televizorių, o 2017 metais šis skaičius galimai bus 244,4mln.. Tuo tarpu išmaniųjų televizorių kainos turėtų kristi. Šių metų vidutinė vieno išmaniojo televizoriaus kaina yra apie 1650tūkst. JAV dolerių, o 2017 metais turėtų kristi iki 1200tūkst. JAV dolerių [13] [14].
• Tikima, jog 2018 metais bus parduota 21,148,611 Google Glass akinių. Atlikus tyrimą paaiškėjo jog 59 proc. respondentų nepirktų Google Glass [15].
• Lietuviškas išmaniųjų įrenginių prekės ženklas „eSTAR“ per dvejus metus nuo susikūrimo jau įsitvirtino Graikijoje bei Portugalijoje ir žada plėstis į kitas Europos šalis. Šiemet (2014 metais) bus parduota 4 kartus daugiau „eSTAR“ planšetinių kompiuterių nei praėjusiai metais, o kitąmet planuojama pardavimus padidinti iki 0,5 mln. įrenginių [16].

6.  Išvados

Atrodo, jog išmanieji įrenginiai pakeitė žmonių gyvenimus. Sunku yra įsivaizduoti kasdienybę be šių prietaisų, nes juk jų pagalba galima bendrauti su kitais, naršyti internete, skaityti naujienas, mokytis, žaisti žaidimus.