Masažas yra labai gerai patikrinta priemonė, kuri gerina sveikatą, atstato darbingumą, fizines ir psichines žmogaus jėgas.

Tai plačiai taikoma profilaktinė priemonė sveikatai stiprinti, puikus būdas atsikratyti nuovargio bei palepinti savo kūną. Gydomasis masažas padeda pašalinti kamuojančius skausmus bei įvairias ligas. Jis skiriamas po judamojo aparato traumų ir ligų, gydant įvairiausias nervų ligas, išeminę širdies ligą ir kt. Šių procedūrų programa yra sudaroma individualiai, atsižvelgiant į esamas problemas bei poreikius.

Pastaraisiais dešimtmečiais masažas vis plačiau taikomas kompleksiškai gydant ligas. Dabar jau sunku rasti kliniką ar ligoninę, kurioje nebūtų taikomas masažas. Pacientai masažuojami ligoninėse, poliklinikose, sanatorijose, kai reikia – ir namie.

MASAŽO ESMĖ

Masažas – tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma. Jis gali būti atliekamas žmogaus rankomis, tam tikrais aparatais tiesiogiai arba per oro, vandens terpę.

Masažo poveikis organizmui yra fiziologinis procesas. Jį galima būtų skirstyti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms jo sistemoms.

Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius. Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į centrinę nervų sistemą. Ji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, stimuliuoja regeneracijos procesus. Masažui yra būdingas neurorefleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms.

Didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines- trofines funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis.

Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroendokrininis, masažo veikimas.

Kartu veikiant visiems šiems veiksniams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės- prisitaikomosios organizmo reakcijos. Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda fiziškai stiprėti.

HIGIENINIAI REIKALAVIMAI MASAŽO PATALPAI, MASAŽUOTOJUI, MASAŽUOJAMAJAM IR PAČIAI MASAŽO PROCEDŪRAI

Kiekvienas žmogus, įstaiga ar įmonė privalo laikytis higienos, jos reikalavimų atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas normas. Tai taip pat taikoma ir masažo patalpoms, masažuotojui bei pačiai masažo procedūrai.

Masažas dažniausiai yra daromas specialioje patalpoje- masažo kabinete. Darbo plotas vienam masažuotojui, turi būti apie 8m.

Masažo patalpa turi būti sausa, šviesi, su natūraliu 120-130 liuksų apšvietimu.

Ventiliacija masažo kabinete turi būti pučiamoji-siurbiamoji ir natūrali, kai patalpoje orą galima pakeisti 2-3 kartus per valandą. Santykinė oro drėgmė turėtų būti ne daugiau kaip 60%.

Masažo kabinete turi būti atitinkami daiktai ir baldai. Pirmiausia turi būti speciali kušetė su sintetine danga, geriausia dengta dermatinu. Vienas masažuotojas turi turėti dvi kušetes, kad po procedūros vienas pacientas galėtų ilsėtis, o masažuotojas- masažuotų kitą asmenį.

Masažui rankomis privalo būti staliukas, ant jo turi būti padėta pagalvėlė iš vatos, porolono arba guminė (pripučiama).

Medikamentų vaistinėlėje turi būti keletas termometrų, bintų, dezinfekuojančios medžiagos, amoniako, pleistro, būtiniausi vaistai pirmajai kardiologinei pagalbai, vienkartinių švirkštų, kraujospūdžio aparatas, talko, įvairių tepalų, smėlio laikrodžiai.

Masažuotojas privalo būti atidus, dėmesingas, draugiškas, taktiškas savo pacientui. Jo elgesys turi būti ramus, įkvepiantis pasitikėjimą.

Jis turi mokėti taupyti savo energiją, nedaryti bereikalingų judesių, naudoti tik tas raumenų grupes, kurios yra būtinos. Masažuotojo judesiai turi būti švelnūs, tolygūs, ritmiški, stiprios ir ištvermingos plaštakos.

Masažuoti galima tik švariomis, šiltomis rankomis, trumpais nagais. Masažuotojas turi labai gerai prižiūrėti savo rankas, daryti manikiūrą, naudoti kremus.

Prieš masažo procedūrą masažuojamasis turėtų nusiprausti(vonioje, po dušu). Jeigu pacientas yra labai plaukuotas, masažuoti galima per paklodę arba naudoti įvairias emulsijas.

Masažuoti galima visus sveikus asmenis ir ligonius pagal indikacijas. Pirmosios masažo procedūros turi būti trumpesnės, mažesnio intensyvumo. Masažuojamasis turi priprasti prie masažo būdo ir paties masažuotojo technikos.

GYDOMOJO (KLASIKINIO) MASAŽO BŪDAI, JŲ KLASIFIKACIJA

Klasikiniame-gydomajame masaže yra naudojami šie būdai: glostymas, trynimas, maigymas, vibracija, judesiai(arba pratimai).

Glostymas yra vienas seniausių masažo būdų. Juo masažas yra pradedamas, baigiamas, jis yra įterpiamas tarp kitų masažo būdų. Glostant ranka lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudarydama prieš save odos raukšlės.

Pirmiausia glostymas tiesiogiai veikia odą. Nuo odos pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, odos kvėpavimas, medžiagų apykaita, odos tonusas (ji tampa elastingesnė), kraujo apykaita kapiliaruose, pakyla odos temperatūra. Be to, per centrinę nervų sistemą (CNS) glostymas veikia visą organizmą. Dauguma glostymo būdų slopina centrinės nervų sistemos veiklą, veikia raminančiai, atpalaiduojančiai. Kiti, pavyzdžiui, gilusis glostymas, gali veikti ir tonizuojančiai.

Trynimas- tai audinių pajudinimas, pastūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis. Trinant rezorbuojasi medžiagų apykaitos produktai susikaupę audiniuose.

Trynimas atliekamas didesne jėga ir intensyviau negu glostymas. Jo metu masažuotojo ranka neslysta odos paviršiumi, o juda kartu su ja. Trynimas veikia žymiai stipriau negu glostymas. Jis didina audinių paslankumą, ištempia randus, didina kraujo pritekėjimą į audinius, gerina jų mitybą. Trynimas gerina raumenų gebėjimą susitraukti, didina jų tonusą.

Maigymas yra vienas sudėtingiausių ( pagal atlikimo metodiką) masažo būdų. Maigymo metu masažuotojo ranka turi suimti ir fiksuoti raumenį, jį atkelti, maigyti suspaudžiant, atleidžiant, nugręžiant, patrinant, sustumti, ištempti raumenį.

Maigymas dar labiau negu trynimas padidina raumenų tonusą, sustiprina jų susitraukiamąją funkciją. Šis masažo būdas yra tarsi pasyvi raumenų gimnastika, todėl jis ypač taikytinas esant raumenų funkcijos nepakankamumui, sumažėjus jų tonusui. Maigymo įtakoje padidėja sausgyslių elastingumas, išsitempia sutrumpėjusios fascijos, sausplėvės.

Vibracija- tai tam tikro dažnumo ir amplitudės virpesių perdavimas kūno paviršiui. Vibracija sklinda tiek į plotį, tiek į gylį, apimdama šalia ir giliau esančius audinius.

Vibracija veikia giliai ir įvairiapusiškai įvairius audinius, ypatingai- nervinį. Dėl savo refleksinio poveikio, mechaninė vibracija sustiprina, o kai kada netgi „atgaivina“ išnykusius giliuosius refleksus.

Masažo metu yra taikomi ir judesiai. Tai gimnastikos pratimų panaudojimas, siekiant paveikti raumenų grupes arba sąnarius. Jie atliekami lėtai maksimalia amplitude. Judesiai teigiamai veikia ne tik raumenis, sąnarius bei raiščius, bet turi ir bendrą poveikį visam organizmui.

INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS SKIRIANT GYDOMĄJĮ MASAŽĄ

Masažas yra funkcinė gydimo priemonė, skiriama įvairioms ligoms ir traumoms gydyti, po fizinio, protinio pervargimo. Jis dažnai derinamas su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui kineziterapija, fizioterapija, vandens procedūromis.

Skiriant ir atliekant masažą, reikia gerai žinoti jo indikacijas ( tai atvejai, kai masažas rekomenduotinas) ir kontraindikacijas ( atvejai, kurių metu jo taikyti negalima).

Indikacijos skiriant gydomąjį masažą:

• širdies ir kraujagyslių ligos: išeminė širdies liga, miokardo infarktas, hipertoninė liga, hipotoninė liga, širdies ydos, arterijų ir venų ligos;
• kvėpavimo organų ligos: lėtinės nespecifinės plaučių ligos, lėtinės pneumonijos ir bronchitai, plaučių emfizema;
• judėjimo aparato ligos: reumatoidiniai ir kiti artritai; distrofiniai procesai sąnariuose, raiščių ir raumenų patempimai, plokščiapadystė, laikysenos defektai;
• medžiagų apykaitos sutrikimai: nutukimas, diabetas, podagra;
• periferinės nervų sistemos ligos ir traumos: neuralgijos, neuritai,radikulitai;
• lėtinės virškinimo organų ligos: gastritai, kolitai, kepenų ir tulžies pūslės ligos.

Kontraindikacijos skiriant gydomąjį masažą:

• ūmi ligos pradžia, kai yra aukšta temperatūra;
• ūmus uždegimas;
• kraujavimas arba polinkis kraujuoti;
• įvairios odos, nagų, plaukuotosios dalies grybelinės, infekcinės ar nežinomos kilmės ligos;
• alergija, esant hemoraginiams ar kitiems išbėrimams, kraujo išsiliejimui į odą;
• didelis psichinis ir fizinis nuovargis.

MASAŽO POVEIKIS ODAI IR RAUMENIMS

Žmogaus kūno oda atlieka daug funkcijų: apsauginės dangos, jutimo organo termoreguliatoriaus (per ją išsiskiria 80% šilumos), ekskrecijos organo (su prakaitu pasišalina baltymų apykaitos produktai, druskos) ir dujų apykaitos funkcijas.

Odos struktūra labai sudėtinga. Jos paviršius padengtas ragėjančiu epiteliu, kurio storiausias sluoksnis yra paduose ir delnuose. Be to, visa oda, išskyrus lūpas, delnus ir padus, padengta plaukeliais. Ties kiekvieno jų šaknimi yra riebalinė liaukutė, atsiverianti odos paviršiuje. Ji padengia odą riebalais ir apsaugo ją nuo įvairių cheminių poveikių. Beveik visame odos paviršiuje yra prakaitų liaukų. Odoje yra juntamųjų kūnelių (receptorių), išsidėsčiusių po epiteliu ir gilesniuose sluoksniuose . Odoje yra tankus kapiliarų tinklas, kuris sudaro net keturių aukštų rezginius.

Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas gerina visas odos funkcijas, todėl nuo kūno paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavimas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra, padidėja odos atsparumas įvairiems neigiamiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas.

Skeleto raumenys sudaro apie 30-57% visos kūno masės. Raumenų ląstelės pasižymi sugebėjimu reaguoti į dirginimą susitraukimu. Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenimis ir visos raumenų funkcijos: gebėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti, dėl to judesiai tampa tikslesni, tobulesni, padidėja raumens darbingumas. Raumenys geriau pailsi ir greičiau atsistato masažuojant negu pasyviai ilsintis, nes daug greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai, kurie susikaupė raumenims dirbant. Raumenų skausmingumas, pabrinkimas, sukietėjimai, atsiradę dėl įtempto darbo, masažuojant išnyksta žymiai greičiau. Masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidacinius bei atstatomuosius procesus juose. Masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funkcijas, padidinti jo darbingumą.

MASAŽO ĮTAKA MEDŽIAGŲ APYKAITAI IR VIDAUS ORGANAMS

Jau praeitame amžiuje buvo nustatyta, kad masažas pagreitina medžiagų apykaitą, pagerėja dujų, baltyminių medžiagų, mineralinių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Tai natrio chloridas, neorganinis fosforas, azotinės medžiagos (šlapimo rūgštis, šlapalas).

Visa tai pagerina vidaus organų veiklą, teigiamai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas.

Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės reakcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, medžiagų apykaita audiniuose.

Tais atvejais, kai prieš masažą yra daromos šiluminės procedūros (pirtis, karšta vonia), medžiagų apykaitos procesai gali dar labiau pagreitėti. Tuo galima pasinaudoti gydant nutukimus (jeigu gera bendra ligonio būklė) ir darant atstatomąjį masažą sportininkams.

Dujų apykaitos pagreitėjimas vietiškai veikiant masažui, labai priklauso nuo to, kuri vieta yra masažuojama. Šiuo atveju veikia neurorefleksiniai mechanizmai, turintys įtakos visam organizmui.

Bendrasis masažas teigiamai veikia šias vegetacines organizmo funkcijas: kvėpavimo, kraujo apytakos, virškinimo, kraujodaros, vidaus sekrecijos liaukų.

Masažo įtakoje refleksiškai kinta kinta kvėpavimas. Jis gali tapti gilesnis, ramesnis, lėtesnis. Krūtinės ląstos, ypač tarpšonkaulinių tarpų masažavimas, pagerina kvėpavimo raumenų darbą.

Masažas teigiamai veikia pilvo ertmės organus. Jis pagyvina lygiųjų raumenų darbą ir gerina skrandžio, žarnyno veiklą, tulžies išsiskyrimą. Todėl pilvo masažas ypač naudingas ligoniams, sergantiems atoniniu vidurių užkietėjimu.

Masažo metu kraujyje keičiasi hormoninių mediatorių, metabolitų santykis. Vienų hormonų didėja, kitų- mažėja. Gali keistis katecholaminų, acetilcholino, serotonino, kortikosteroidų, chininų kiekis organizme. Visa tai priklauso nuo masažavimo būdo, masažo vietos pasirinkimo, masažuojamojo asmens fizinės būklės. Hormonų kiekio kitimai padeda atsistatyti sutrikusioms organizmo funkcijoms, pagerina homeostazę.

 LŪŽIŲ MASAŽAS

Uždarų lūžių masažas pradedamas 2-3 dienomis po lūžio. Juo pavyksta sumažinti paciento skausmus, be to, rezorbuojasi kraujo išsiliejimai lūžio vietoje, gerėja nukentėjusių audinių mityba, greičiau susidaro kaulinis rumbas ir atsistato kojos ar rankos funkcija. Jeigu galūnė sugipsuota, atliekama reflektorinės segmentinės srities elektrovibracija: lūžus rankai- pakaušio srities ir viršutinės krūtinės dalies (C4-D2 segmentų), o lūžus kojai- apatinės krūtinės dalies ir juosmens (D8-L5 segmentų). Jeigu galūnė sugipsuota, lūžio vietoje gipse padaromas langas, kad būtų galima atlikti vibraciją. Poūmiu laikotarpiu vibruojama nuo pėdos arba delno.

Nuo 2-osios savaitės po dilbio arba blauzdikaulio lūžio, gipse išpjaunamas langelis ir toje vietoje 2-3 kartus per dieną išilgai bei skersai atliekama lengva vibracija aparatu. Po šlaunikaulio žastikaulio lūžio masažuojama ir sveika koja ar ranka. Kadangi masažas veikia refleksiškai, dieną rekomenduotini impulso siuntimai (mintyse atliekami judesiai) ir kvėpavimo pratimai. Norint išvengti sąnario nepaslankumo, girnelės vietoje gipse išpjaunamas langelis masažui ir atliekama pasyvi bei aktyvi girnelės gimnastika. Kojos ar rankų tempimų atvejais, nuo 2-3 dienos pradedamas sveikos kojos masažas ir gydomoji kūno kultūra. Kartu kasdien 2-3 kartus atliekama elektrovibracija po 3-5 minutes. Be to, lūžusios kojos ar rankos raumenų tonusui sumažinti ( tik žemiau ar aukščiau lūžio vietos, pavyzdžiui, lūžus dilbio kaulams, masažuojamas žastas, o lūžus šlaudikauliui- blauzda) taikomas nenutrūkstantis ir nutrūkstantis glostymas, po to trynimas, nestiprus maigymas.

Nuėmus gipsą, atliekamas nestiprus, nesukeliantis skausmo, nusiurbiantis masažas. Jis pradedamas nuo tos kūno vietos, kuri yra arčiausiai limfinių mazgų, pavyzdžiui, lūžus pėdos kaulams, iš pradžių masažuojama šlaunis, po to- blauzda. Lūžio vietoje- nenutrūkstantis glostymas (negalima pažeisti švelnaus odos paviršiaus). Jeigu kaulinis rumbėjimas sulėtintas, lūžio vietoje taikomas nutrūkstantis apimantis glostymas, kapojimas, pliaukšnojimas. Jeigu susidarė didelis kaulinis rumbas, ši vieta nemasažuojama.

Esant atviriems lūžiams ir lėtai susidarant kaulo rumbui, būtinas intensyvus sveikos kojos ar rankos masažas.

IŠVADOS

1. Apibendrinant galima pasakyti, jog veikiant neurorefleksiniams, humoraliniam ir neuroendokrininiams masažo veiksmams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės- taikomosios organizmo reakcijos. Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda fiziškai stiprėti. Masažas gerina sveikatą, atstato darbingumą ir net psichines žmogaus ligas.
2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas higienos normos reikalavimus, jų turi laikytis tiek asmuo dirbantis sveikatos priežiūros įstaigose, tiek ir pats pacientas . Taip pat higieniniai reikalavimai keliami masažo patalpai bei pačiai masažo procedūrai.
3. Gydomajame masaže yra naudojami šie būdai: glostymas, trynimas, maigymas, vibracija, judesiai(arba pratimai). Šie būdai vienas kitą papildo savo atliekamomis funkcijomis ir veikla žmogaus organizmui.
4. Skiriant ir atliekant masažą, būtina gerai žinoti jo indikacijas ( tai atvejai, kai masažas rekomenduotinas) ir kontraindikacijas ( atvejai, kurių metu jo taikyti negalima). Visa tai privalo išmanyti sveikatos priežiūros įstaigose, namuose ar sanatorijose dirbantys masažuotojai.
5. Masažo poveikis odai- gerina visas odos funkcijas, todėl nuo kūno paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavimas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra, padidėja odos atsparumas įvairiems neigiamiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas. Raumenis masažas veikia visapusiškai: asažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenimis ir visos raumenų funkcijos: gebėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti, dėl to judesiai tampa tikslesni, tobulesni, padidėja raumens darbingumas. Masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funkcijas, padidinti jo darbingumą.
6. Masažas pagerina vidaus organų veiklą, teigiamai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas. Gerai žinant neurorefleksinius ryšius ir sugebant tinkamai pasirinkti masažavimo būdus bei metodiką, masažą galima sėkmingai taikyti įvairių ligų gydymui, sutrikusių funkcijų atstatymui bei sveikatingumo palaikymui.
7. Atliekant lūžių masažą pavyksta sumažinti paciento skausmus, be to, rezorbuojasi kraujo išsiliejimai lūžio vietoje, gerėja nukentėjusių audinių mityba, greičiau susidaro kaulinis rumbas ir atsistato kojos ar rankos funkcija.